Kiek yra žinoma, mūsų Visatą sudaro trys erdvės ir viena laiko dimensija, tačiau mokslininkai iš Virdžinijos technologijos universiteto Fizikos fakulteto bei Elektronikos ir kompiuterių inžinerijos fakulteto svarsto galimybę aptikti papildomą dimensiją. Panašu į epizodą iš „X failų“ ar „Prieblandos zonos“? Beveik, bet ne visai. Bent jau taip mano asocijuotasis fizikos profesorius Džonas Simonetis ir vienas iš projekto tyrėjų doktorantas Maiklas Kavičius. 
Kiek yra žinoma, mūsų Visatą sudaro trys erdvės ir viena laiko dimensija, tačiau mokslininkai iš Virdžinijos technologijos universiteto Fizikos fakulteto bei Elektronikos ir kompiuterių inžinerijos fakulteto svarsto galimybę aptikti papildomą dimensiją.
Panašu į epizodą iš „X failų“ ar „Prieblandos zonos“? Beveik, bet ne visai. Bent jau taip mano asocijuotasis fizikos profesorius Džonas Simonetis (John Simonetti) ir vienas iš projekto tyrėjų doktorantas Maiklas Kavičius (Michael Kavic).
„Nagrinėjame idėją, jog Visata be mums jau gerai žinomų keturių turi dar ir papildomą dimensiją, kuri yra nepaprastai mažų matmenų (apie viena milijardinė nanometro dalis), – pasakoja M. Kavičius. – Ši papildoma dimensija turėtų būti susisukusi, panašios būsenos, kurioje buvo Visata Didžiojo Sprogimo metu.“
Mokslininkų grupė ieško nedidelių pirmapradžių juodųjų skylių, kurios sprogdamos gali sukurti radijo impulsus. Tuomet šiuos impulsus būtų galima užregistruoti Žemėje. Tokios juodosios skylės vadinamos pirmapradėmis, nes jos susidarė praėjus sekundės dalims nuo mūsų Visatos gimimo.
Bėgant laikui juodosios skylės po truputį garuoja – netenka masės ir traukiasi. Didesnės už papildomą dimensiją juodosios skylės turėtų apgaubti šias dimensijas. Palyginimui galima įsivaizduoti guminę apyrankę, prigludusią prie rankos. Kai juodoji skylė susitraukia iki papildomos dimensijos dydžio, tuomet dimensija tampa labai plona ir smarkiai išsitempia, kol galiausiai nutrūksta. Tai sukelia sprogimą.
Sprogimas galėtų sukelti radijo impulsą. Gavę paramą iš Nacionalinio mokslo fondo, mokslininkai iš Virdžinijos universiteto rengia aštuonių metrų bangų ilgio radijo teleskopo projektą. Šiuo teleskopu tikimasi užfiksuoti radijo impulsus, sklindančius iš sprogimų sričių, kurios nutolę iki 300 šviesmečių atstumu. Panašus teleskopas jau kelis mėnesius veikia Šiaurės Karolinos valstijoje.
„Esame numatę nemažai variantų, kas galėtų skleisti radijo impulsus, – aiškina D. Simonetis. – Vienas iš jų yra pirmapradžių juodųjų skylių sprogimai.“
„Iš esmės ieškome neįprastų, didelės energijos sprogimų, kurie galėtų sukurti radijo bangas, – tęsia mokslininkas. – Antrasis teleskopas užtikrintų, jog nebūtų užregistruota kažkas atsitiktinio.“
„Jeigu radijo impulsas būtų užregistruotas abejuose teleskopuose tuo pačiu metu, tai būtų ženklas, jog pavyko aptikti kažką tikro, o ne impulsą, kurį gali skleisti koks nors žmogaus sukurtas įrenginys“, – teigia D. Simonetis.
Kodėl reikėtų ieškoti papildomų dimensijų? Viena iš priežasčių – stygų teorija. Ši teorija teigia, kad Visata sudaryta iš mažyčių medžiagos stygų, virpančių lyg gitaros stygos. Virpesiai sukuria įvairias harmonikas.
„Tam, kad stygų teorija būtų nuosekli, reikalingos papildomos dimensijos, – priduria M. Kavičius. – Nors stygų teorijoje kalbama apie mažiausiai 10 dimensijų, mes nagrinėjame modelius tik su viena papildoma dimensija.“
Kai kurie teoretikai mano, jog papildomas dimensijas gali pavykti aptikti jau šią vasarą pradėsiančiame veikti Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve. Virdžinijos universiteto mokslininkai tikisi savo tikslą pasiekti pasitelkę radijo astronomiją, kurios siūlomos priemonės kur kas paprastesnės ir pigesnės. Projektą ketinama tęsti mažiausiai penkerius metus.
„Jeigu pavyktų aptikti įrodymų, jog papildomos dimensijos egzistuoja, tai iš esmės pakeistų mūsų supratimą apie erdvę ir laiką, – tikina M. Kavičius. – Tai būtų nuostabus atradimas.“
