Socialiniame tinkle „X“ įdiegto DI roboto „Grok“ nauja nuotraukų redagavimo funkcija sukėlė tarptautinį pasipiktinimą – „X“ dalyviai ėmė masiškai „nurenginėti“ nuotraukas įkėlusias moteris. Skandalas vėl atkreipė dėmesį į augančią giluminių klastočių grėsmę. Problema šiandien yra ne tik tai, kad jas tampa vis sunkiau atpažinti, problema yra tai, kad DI įrankiai, pasitelkiami joms kurti, tampa prieinami bet kam.
Socialiniame tinkle „X“ įdiegto dirbtinio intelekto (DI) roboto „Grok“ nauja nuotraukų redagavimo funkcija metų pradžioje sukėlė tarptautinį pasipiktinimą – „X“ dalyviai ėmė masiškai „nurenginėti“ socialiniame tinkle savo nuotraukas įkėlusias moteris be jų žinios ir sutikimo. Skandalas vėl atkreipė dėmesį į augančią giluminių klastočių (angl. deep fake) grėsmę. Problema šiandien yra ne tik tai, kad jas tampa vis sunkiau atpažinti, problema yra tai, kad DI įrankiai, pasitelkiami joms kurti, tampa prieinami bet kam. Kol žiniasklaida Lietuvoje mirga įspėjimais neapsigauti ir netikėti tuo, ką matai (prisiminkime premjerės šokio spaudos konferencijoje video), JAV įžymybės pačios pradeda kovą su giluminėmis klastotėmis. Vienas kovos būdų – savo balso ir atvaizdo kaip prekių ženklo registravimas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Įstatymai jau dabar gina asmens teisę į atvaizdą, vardą, garbę ir orumą, todėl giluminės klastotės negali būti laikomos teisine „pilkąja zona“. Pats terminas „klastotė“ savaime suponuoja neteisėtumą. Tačiau tradicinės teisinės priemonės ne visada leidžia greitai ir efektyviai reaguoti į DI technologijų keliamus iššūkius, todėl Holivudas ima ieškoti papildomų apsaugos mechanizmų.
Matthew McConaughey pavyzdys
Vienas pirmųjų tokių atvejų – Holivudo aktorius Matthew McConaughey per jam priklausančią bendrovę „J.K. Livin Brands, Inc.“ Jungtinių Valstijų patentų ir prekių ženklų tarnyboje užregistravęs tam tikrus savo asmenybės elementus kaip prekių ženklus.
Registracija apima tiek garso, tiek judesio ženklus. Tarp jų – gerai aktoriaus gerbėjams žinomos, su jo personažais siejamos frazės „Alright, alright, alright“ ir „Just keep livin’, right? I mean, what else are we gonna do?“, užfiksuotos specifine balso intonacija. Taip pat buvo įregistruoti ir trumpi vaizdo fragmentai, viename iš jų aktorius stovi verandoje, kitame – sėdi namų aplinkoje prie Kalėdų eglutės.
Šie ženklai buvo registruoti siekiant užkirsti kelią neautorizuotam jo balso ar atvaizdo naudojimui audiovizualinio turinio bei pramogų paslaugų srityse.
Vis dėlto sakyti, kad Matthew McConaughey užregistravo savo asmenį „kaip prekių ženklą“, nėra tikslu. Prekių ženklų teisės požiūriu neįmanoma registruoti asmens, jo tapatybės abstrakčiąja prasme. Registruotini yra atskiri elementai – pavyzdžiui, atvaizdas, vardas, balsas. Šie elementai turi žymėti kažkokias prekes (pavyzdžiui, drabužius) arba paslaugas (pavyzdžiui, filmų kūrybą) ir padėti vartotojams atpažinti jų kilmę, t. y. suprasti, kas stovi už siūlomos prekės ar paslaugos.
Teoriškai – įmanoma, bet abejotina
Vertinant M. McConaughey pasirinktos strategijos efektyvumą Europos Sąjungos jurisdikcijoje, būtina atkreipti dėmesį į keletą esminių aspektų.
Visų pirma, prekių ženklų teisė neapsaugo nuo nekomercinio naudojimo. Jei trečiasis asmuo socialiniuose tinkluose paskelbtų giluminę klastotę kaip internetinį pokštą, vadinamąjį memą, tikėtina, kad prekių ženklų teisė nebūtų veiksminga gynybos priemonė.
Be to, nors ES intelektinės nuosavybės tarnyboje (ESINT) gali būti registruojami tiek garso, tiek judesio prekių ženklai, pats žmogaus atvaizdo registravimas nėra vienareikšmis klausimas. Pagrindinis iššūkis tokiose paraiškose – skiriamasis požymis, kurio fotografinis žmogaus portretas paprastai neturi. Prekių ženklo skiriamasis požymis nurodo, kaip lengvai galima susieti prekių ženklą (šiuo atveju žmogaus atvaizdą) su atitinkamomis prekėmis arba paslaugomis. ESINT vertinimu, vidutiniam vartotojui asmens veidas būtų suvokiamas tik kaip dekoratyvinis ar reklaminis elementas.
Visgi labai tikėtina, kad netolimoje ateityje ES šiuo klausimu sulauksime daugiau aiškumo, nes jau yra precedentų – pavyzdžiui, Nyderlandų dainininkas Jan Smit siekia įregistruoti savo atvaizdą. ESINT šiuo metu jo byloje sprendžia, ar fotorealistinis žmogaus veido atvaizdas gali būti laikomas prekių ženklu.
Dar vienas svarbus aspektas – prekių ženklai yra skirti padėti vartotojams atskirti prekes ir paslaugas, siūlomas rinkoje. Norint pritaikyti prekių ženklų teisės apsaugą, galima užduoti klausimą: ar giluminės klastotės įraše žiūrovas M. McConaughey atvaizdą vertina kaip prekių ženklą ar tik kaip vaizdo įrašo personažą? Giluminių klastočių atveju prekių ženklų teisė, tikėtina, nebūtų aktuali, nes DI sugeneruotas asmens atvaizdas ar balsas paprastai naudojamas kaip paties turinio dalis, o ne kaip prekių ar paslaugų kilmę identifikuojantis ženklas. Taigi giluminės klastotės gali net nepatekti į prekių ženklų teisės taikymo sritį.
Belieka laukti realių teisių gynimo pavyzdžių, kurie parodytų, ar tokio pobūdžio prekių ženklai iš tiesų gali būti sėkmingai naudojami kovojant su giluminėmis klastotėmis, nes, cituojant M. McConaughey, o „ką dar mums belieka daryti“?
Komentaro autorė: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ jaunesnioji teisininkė Danielė Razgutė
