Tyrimas apžvelgė 15 populiariausių „Play Store“ mobiliųjų naršyklių ir jų renkamą duomenų kiekį. Trys daugiausiai naudotojų informacijos renkančios naršyklės yra „Yandex“, „Microsoft Edge“ ir „Google Chrome“. Pastaroji kartu su „Safari“ yra dvi populiariausios naršyklės Lietuvoje.
„Surfshark“ tyrimas apžvelgė 15 populiariausių „Play Store“ mobiliųjų naršyklių ir jų renkamą duomenų kiekį. Trys daugiausiai naudotojų informacijos renkančios naršyklės yra „Yandex“, „Microsoft Edge“ ir „Google Chrome“. Pastaroji kartu su „Safari“ yra dvi populiariausios naršyklės Lietuvoje, trečią vietą pagal populiarumą mūsų šalyje užima „Samsung Internet“ programėlė, rašoma „Surfshark“ pranešime žiniasklaidai.
Kodėl naršyklės renka duomenis apie jus?
Kai kurios naršyklės renka neproporcingai didelius naudotojų duomenų kiekius. Remiantis „Play Store“ privatumo politikos duomenimis, iš 38 įmanomų naudotojo asmens duomenų „Yandex“ renka net 25, „Microsoft Edge“ – 20, o „Google Chrome“ – 19.
„Surfshark“ iliustracija
„Be aibės kitų duomenų, tokių kaip naudotojo finansinė informacija, nuotraukos, vaizdo įrašai ir naršymo istorija, „Yandex bei „Google Chrome“ renka ir vartotojų buvimo vietos duomenis. „Microsoft Edge“ ir „Yandex“ taip pat renka vartotojų kontaktus, įrenginio duomenis bei dokumentus,“ – komentuoja Justas Pukys, Vyresnysis produkto vadovas įmonėje „Surfshark“.
Trijų daugiausiai duomenų renkančių mobiliųjų naršyklių kūrėjai nurodo, kad naudotojų kontaktus, failus, dokumentus ar naršymo istoriją jie renka siekdami užtikrinti programėlės veikimą, analizuoti bei personalizuoti paskyras, vykdyti paskyros valdymą, taip pat sukčiavimo prevenciją bei saugumo reikalavimams.
Pažvelgus į tai, kokiais naudotojų duomenimis naršyklės dalijasi su trečiosiomis šalimis, matyti, kad „Yandex“ perduoda naudotojų mokėjimų informaciją. „Microsoft Edge“ dalijasi tiek apytiksle, tiek tikslia buvimo vieta, taip pat naudotojų ID (identifikatoriais, susiejančiais paskyrą su asmeniu). „Aloha“ perduoda programėlės strigčių istoriją, apytikslę ir tikslią buvimo vietą. Tuo tarpu „Phoenix“ dalijasi programėlės strigčių istorija, diagnostiniais duomenimis ir kita informacija apie programėlės veikimą, naudotojo programėlės naudojimo būdais, bei įrenginio ar kitais identifikatoriais.
„Kuo daugiau duomenų renka naršyklė, tuo mažiau privatus tampa jūsų gyvenimas internete. Sutikę dalintis savo duomenimis, prarandate kontrolę, kaip jie bus naudojami. Kaip matome, naršyklės ne tik renka, bet ir perduoda naudotojų duomenis trečiosioms šalims. Naršymo įpročiai ir pomėgiai gali atskleisti itin jautrią informaciją, pavyzdžiui, sveikatos problemas, finansinę padėtį, politines pažiūras ar asmeninius sunkumus – dalykus, kuriais žmonės paprastai nenori dalintis viešai,“ – sako J. Pukys.
Kadangi vos du iš dešimties žmonių teigia besidomintys įmonių privatumo politikomis, naršyklėms atidaromas tiesus kelias į milžiniškos informacijos kiekius dažnai naudotojams to nė nepastebint.
Tuo tarpu labiausiai privatumą gerbiančios naršyklės: keturių tipų duomenis renkanti „Ecosia“, dviejų tipų duomenis renkantis „Samsung Internet Browser“ ir išvis jokios informacijos nesaugančios „Brave“, „Mi Browser“ ir „Tor“.
Koks yra Lietuvos privatumo rizikos indeksas?
Net 94 proc. pasaulinės mobiliųjų naršyklių rinkos valdo vos trys programėlės. Pirmauja „Chrome“ – ją naudoja 68,5 proc. vartotojų. Antroje vietoje yra „Safari“ su 22 proc., trečioje – „Samsung Internet“ su 3,5 proc. naudotojų.
Lietuvoje vaizdas kiek kitoks: maždaug po 45 proc. žmonių kaip pagrindinę mobiliąją naršyklę naudoja „Chrome“ arba „Safari“, o beveik 5 proc. – „Samsung Internet“.
Atsižvelgdami į šalyse labiausiai naudojamas naršykles, „Surfshark“ išanalizavo, kur privatumo rizika gyventojams yra didžiausia ir mažiausia. Kuo daugiau šalies gyventojų renkasi daug duomenų renkančias naršykles, tuo aukštesnis šalies privatumo rizikos balas.
Lietuvos privatumo rizikos lygis yra gana žemas ir siekia 12,86. Palyginimui, didžiausias balas – 18,7 – priskirtas Venesuelai, o mažiausias – 11,11 – Norvegijai. Lietuva patenka į panašią grupę kaip JAV (12,62), Taivanas (12,8) ir Jungtinė Karalystė (12,91).
Norvegijos, Pietų Korėjos, Švedijos, Šveicarijos, Danijos, Kanados ir JAV gyventojai vidutiniškai renkasi privatumui palankiausias naršykles. Tuo metu Rusijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Meksikoje, Filipinuose, Indijoje, Brazilijoje, Venesueloje, Etiopijoje ir kai kuriose kitose šalyse dažniausiai naudojamos naršyklės, kurios renka daugiausia duomenų ir kelia didžiausią privatumo riziką naudotojams.
Kaip apsaugoti savo duomenis?
„Renkami duomenys padeda įmonėms sukurti virtualų jūsų profilį. O tai leidžia nuspėti jūsų elgesį ir pagal tai jums pateikti kainas, reklamas ir kitus pasiūlymus. Be to, įmonei patyrus programišių ataką ar tiesiog pasitaikius duomenų saugojimo klaidai, atsiranda rizika, kad visa jūsų informacija nutekės. Tyrimai rodo, kad 2025 m. dažniausiai nutekėjusi informacija internete buvo kaip tik duomenys, pagal kuriuos galima identifikuoti konkrečius naudotojus,“ – pastebi specialistas.
Jo patarimas – naudoti privatumą gerbiančią naršyklę. Taip pat programėlėms atskleisti kuo mažiau tikrų savo duomenų – naršyklių funkcionavimui jų daug ir nereikia. Taip pat nederėtų pamiršti reguliariai peržiūrėti naršyklei suteikiamus leidimus, naudoti jūsų paskyras apsaugančias slaptažodžių tvarkykles arba VPN.
