Dirbtinio intelekto pažanga atnešė technologijų pasauliui iki šiol neregėtą lūžį – vis dažniau ne žmogus prisitaiko prie programavimo, o programavimas prie žmogaus. Metodas, vadinamas vibe coding, gimė kaip bandymas sutrumpinti kelią nuo idėjos iki pirmojo prototipo, tačiau pasaulio technologijų bendruomenė jį greitai ėmė vertinti.
Dirbtinio intelekto pažanga atnešė technologijų pasauliui iki šiol neregėtą lūžį – vis dažniau ne žmogus prisitaiko prie programavimo, o programavimas prie žmogaus. Metodas, vadinamas vibe coding, gimė kaip bandymas sutrumpinti kelią nuo idėjos iki pirmojo prototipo, tačiau pasaulio technologijų bendruomenė jį greitai ėmė vertinti kaip daug daugiau: kaip ženklą, kad prototipo kūrėju šiandien gali tapti bet kas, gebantis aiškiai suformuluoti problemą. Ir šis pokytis vis dažniau matomas ir Lietuvoje.
ISM tyrėja, žmogaus–DI sąveikos specialistė ir tarptautinių vibe coding hakatonų nugalėtoja Vaida Bitvinskė sako, kad vibe coding atsiradimą galima geriau suprasti tik pažvelgus į platesnį inovacijų kontekstą.
Kas iš tikrųjų yra vibe coding?
 „Vibe coding“ hakatonas. ISM nuotr. |
|---|
Vibe coding – tai dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis programų kūrimo metodas, leidžiantis žmogui aprašyti norimą sprendimą įprasta kalba, o DI sistemoms šį aprašymą paversti veikiančiu kodu. Kitaip nei tradicinis programavimas, vibe coding nereikalauja techninių žinių ar supratimo apie programavimo kalbas – svarbiausia gebėti tiksliai suformuluoti idėją ir jos logiką. Šis metodas išpopuliarėjo kartu su pažangiais generatyviniais modeliais, kurie jau geba interpretuoti ne tik atskirus sakinius, bet ir jų tarpusavio ryšius, kontekstą bei galutinį kūrėjo ketinimą.
Pasak V. Bitvinskės, būtent šis gebėjimas suprasti intenciją, o ne tik komandą, ir leido vibe coding metodikai atsirasti bei plisti. „Vibe coding dažnai pristatomas kaip paprastas būdas sukurti aplikaciją, tačiau paprastumas čia – sąlyginis. Tai nėra programavimo pakeitimas, o tik kūrimo pradžios supaprastinimas. Tas momentas, kai idėja turi tapti bent minimaliu prototipu, tradiciškai užimdavo daug laiko ir resursų, o šiandien DI leidžia sukurti pirmąjį prototipą daug greičiau – kartais per kelias valandas, priklausomai nuo idėjos sudėtingumo. Tai mažina riziką, mažina kaštus, o svarbiausia – suteikia drąsos bandyti“, – sako ji.
V. Bitvinskė pabrėžia, kad vibe coding metodas kol kas iš rinkos profesionalių programuotojų neišstumia – techninius įgūdžius turintys žmonės vis tiek turi didžiulį pranašumą DI pasaulyje. Vis dėlto programuotojų vaidmuo keičiasi – jie tampa orkestrantais, kurie vadovauja DI sistemoms, o pagrindinis dėmesys perkeliamas nuo kodo rašymo prie kokybės užtikrinimo ir strateginio planavimo.
„Prototipo generavimą iš idėjos gali atlikti DI, ir tai yra natūralu. Tačiau sudėtingi sprendimai, architektūra, optimizacija, integracijos – tai lieka profesionalams. Vibe coding šiandien labiausiai veikia kaip prototipavimo, dizaino ir vartotojo patirties testavimo priemonė, o ne gamybai paruošto kodo kūrimas. Jis tiesiog supaprastina pradžią: atlaisvina programuotojams laiko spręsti aukštesnio sudėtingumo problemas, o žmonėms be techninių žinių leidžia greičiau patikrinti savo idėjas“, – aiškina tyrėja.
Kuo tai naudinga verslui?
V. Bitvinskė priduria, kad ši metodika, be jokios abejonės, tampa ypač aktuali organizacijoms, kurios veikia sparčiai besikeičiančiose rinkose ir jaučia nuolatinį spaudimą greičiau priimti sprendimus. Vis dėlto, mokslininkės teigimu, ne ką mažesnis vibe coding poveikis bus jaučiamas ne tik technologijų srityje, bet ir organizacijų kultūroje.
„Ką matau hakatonuose, tai žmonės, kurie niekada nebuvo laikę savęs pažengusiais programavime ar technologijose, staiga supranta, kad gali kurti. Pavyzdžiui, sporto mokslo ar kineziterapijos studentai, kurie per kelias dienas sukuria aplikacijos prototipą. Visa tai keičia ne tiek technologinį pasirengimą, kiek įsitikinimą, kad technologijos yra itin sudėtingos. Daugeliui tai būna lūžio momentas – staiga paaiškėja, kad kūrimas nėra uždaras, tik techninėmis kompetencijomis grįstas procesas. Aš dažnai sakau, kad vibe coding pirmiausia kuria ne produktus – jis kuria pasitikėjimą ir atveria vartus į technologijas žmonėms, kurie anksčiau jų vengė. Jie pradeda suprasti, kaip veikia aplikacijos, kas yra API ar sistemos logika, ir tai suteikia drąsos veikti bei imtis savo idėjų“, – teigia ji.
Šią tendenciją ryškiai parodė ir neseniai Vilniuje ISM universiteto organizuotas studentų Vibecoding Hakatonas – didžiausias iki šiol Lietuvoje. 170 studentų iš penkių šalių per penkias dienas sukūrė veikiančius sprendimus, nors dauguma jų niekada nebuvo susidūrę su programavimu. Pasak V. Bitvinskės, populiarėjantys hakatonai yra signalas, kad ir mūsų šalyje formuojasi naujas požiūris į technologijas.
„Kai tokio masto renginyje matai žmones iš labai skirtingų sričių – verslo, sporto, dizaino, sveikatos, kurie per keletą dienų pastato funkcinį prototipą, tampa akivaizdu, jog technologijų kūrimas nėra vien IT specialistų veikla. Tai metodas, kuris jau dabar keičia, kas laikoma technologiniu kūrimu. Ir man atrodo, kad būtent ši įvairovė yra didžiausia Lietuvos galimybė. Kai kurti gali visi, sprendimų spektras tampa nepalyginamai platesnis“, – sako ji.
Mokslininkė pabrėžia, kad verslai, kurie pirmieji integruos vibe coding į savo inovacijų procesus, turės labai aiškų pranašumą.
„Nors vibe coding nėra skirtas sudėtingų sprendimų kūrimui, jis leidžia daug greičiau pasiekti pirmąją idėjos versiją – minimalų prototipą, kurį galima vertinti ir testuoti. Jeigu organizacija gali ne per mėnesį, o per kelias dienas įvertinti kelias alternatyvas, keičiasi viskas. Tai sutrumpina atrankos etapą, mažina riziką ir leidžia komandoms anksčiau suprasti, kur verta investuoti laiką. Ir tai nėra tolima ateitis, tai jau vyksta dabar. Manau, kad vibe coding taps tuo etapu, kuris bus įprastas bet kurioje inovuojančioje organizacijoje. Tai metodas, kuris leis organizacijoms ne reaguoti, o veikti iš anksto. Tai ne mada. Tai darbo kultūros pokytis“, – pabrėžia V. Bitvinskė.
