Dirbtinis intelektas (DI) jau tapo neatsiejama šiuolaikinio verslo dalimi visame pasaulyje. DI keičia ne tik tai, kaip įmonės dirba, bet ir tai, kaip jos kuria vertę, bendrauja su klientais bei priima strateginius sprendimus. Visgi čia ryškėja ir kita realybė: DI tampa ne tik pagalbininku, bet ir sukelia nemažai iššūkių ir rizikų įmonėms
Dirbtinis intelektas (DI) jau tapo neatsiejama šiuolaikinio verslo dalimi visame pasaulyje. DI keičia ne tik tai, kaip įmonės dirba, bet ir tai, kaip jos kuria vertę, bendrauja su klientais bei priima strateginius sprendimus. Visgi čia ryškėja ir kita realybė: DI tampa ne tik pagalbininku, bet ir sukelia nemažai iššūkių ir rizikų įmonėms – nuo aklo pasitikėjimo DI iki nutekintos informacijos ir pavojaus reputacijai.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Šie iššūkiai išryškėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkų atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 17 žinių sektoriaus įmonių – nuo informacinių technologijų ir bankininkystės iki medijų komunikacijos bei telekomunikacijų, veikiančių Šiaurės ir Baltijos šalyse bei Vokietijoje. Dauguma šių įmonių veikia tarptautiniu mastu ir yra lyderės savo srityje. Tyrėjai kalbėjosi su šių įmonių vadovais, IT ir personalo padalinių atstovais, siekdami išsiaiškinti, kaip organizacijos diegia DI sprendimus, kokias rizikas patiria ir kokius sprendimus renkasi.
Kyla grėsmės ir duomenų saugumui
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nors dirbtinis intelektas tampa neatsiejama įmonių kasdienybės dalimi, kartu jis atnešė ir naujo tipo rizikas. Didžiausios grėsmės kyla ne iš pačios technologijos, o iš to, kaip ja naudojasi žmonės.
„Tyrimas parodė, kad įmonės šiandien susiduria su rimtomis rizikomis dėl darbuotojų DI naudojimosi taisyklių pažeidimų. Pernelyg didelis darbuotojų pasitikėjimas DI, ypač jaunesnių, kelia grėsmę darbo kokybei, silpnina kritinio mąstymo gebėjimus, todėl vadovai yra priversti labiau kontroliuoti darbuotojus, kas didina laiko sąnaudas“, – sako Ilona Bučiūnienė, ISM universiteto mokslininkė.
Ji pabrėžia, kad kai kuriose organizacijose pasitaiko atvejų, kai net ir esant aiškiems draudimams, darbuotojai vis tiek naudoja DI įrankius darbo reikmėms. „Tokie atvejai kelia grėsmę įmonių duomenų saugumui, konfidencialumui bei informacijos nutekinimui. Neatsakingas DI naudojimas gali turėti ir rimtų teisinių pasekmių – pavyzdžiui, pažeidus asmens duomenų apsaugos (BDAR) ar komercinių paslapčių apsaugos reikalavimus, organizacijoms gresia didelės finansinės sankcijos bei bylinėjimosi rizika. Negana to, tokie atvejai gali smarkiai pakenkti įmonės reputacijai, menkinti klientų, partnerių ir investuotojų pasitikėjimą, o tai ilgainiui neigiamai veikia organizacijos konkurencingumą rinkoje“, – aiškina ISM universiteto mokslininkė Tugce Yerlitas.
Turi augti etikos ir kokybės standartai
Vis dėlto, pasak tyrėjų, dirbtinio intelekto keliamos rizikos tapo ir paskata teigiamiems pokyčiams įmonėse. Tyrimo duomenys rodo, kad vis daugiau įmonių pradeda kryptingai ieškoti būdų, kaip valdyti DI atsakingai – kuria aiškias DI taikymo politikas, etikos kodeksus, vidines kontrolės priemones, o kai kurios steigia net specialius komitetus, vertinančius galimas rizikas dar prieš diegiant technologijas.
„Verslas vis aiškiau suvokia, kad dirbtinis intelektas reikalauja apgalvoto ir atsakingo požiūrio. Šios technologijos naudojimas turi būti grindžiamas vertybėmis. Atsakomybė už DI sprendimus šiandien tampa tokia pat svarbi kaip finansinė ar teisinė atskaitomybė. Tai jau klausimas ne apie efektyvumą, o apie pasitikėjimą“, – sako I. Bučiūnienė.
Pasak mokslininkės, nors vis daugiau įmonių imasi apgalvotų veiksmų, kad DI diegimas būtų saugus ir etiškas, ne visos rizikos pasiskirsto tolygiai. Kai kuriose srityse etikos ir atskaitomybės klausimai įgauna ypatingą reikšmę – ypač ten, kur technologijų klaidos gali turėti neigiamų teisinių pasekmių, pavyzdžiui, finansų ir apskaitos sektoriuose. Šie pokyčiai rodo, kad atsakingas DI valdymas tampa nauju verslo standartu.
„Tokiose srityse, kaip finansai ir apskaita, net ir 95 proc. tikslumo nėra pakankamai, nes klaidingi sprendimai gali baigtis ne tik reputacinėmis, bet ir teisinėmis problemomis. Todėl būtina užtikrinti visišką su DI naudojimu susijusių sprendimų skaidrumą, kad visada būtų aišku, kaip, kas ir kodėl juos priėmė. Finansų institucijos veikia ypatingai jautriame kontekste, todėl kartu su technologinėmis inovacijomis įmonėse turi augti ir etikos bei atsakomybės standartai, apimantys duomenų apsaugą, kibernetinį saugumą ir skaidrų algoritmų veikimą“, – sako mokslininkė.
Čia prof. R. Kazlauskaitė antrina, kad panašūs iššūkiai matyti ir kituose sektoriuose, kuriuose DI tampa neatsiejama sprendimų priėmimo grandinės dalimi – nuo telekomunikacijų iki medijų komunikacijos.
„Telekomunikacijų įmonėse dirbtinis intelektas pasitelkiamas tinklų optimizavimui, klientų duomenų analizei, automatizuotiems sprendimams, todėl čia ypač svarbu užtikrinti duomenų etiką, saugumą ir skaidrumą. Dar sudėtingesnė situacija medijų sektoriuje – čia DI veikia ne tik verslo, bet ir visuomenės lygmeniu. Kai algoritmas sprendžia, kokia informacija pasieks auditoriją, mes kalbame ne tik apie technologiją, bet ir apie atsakomybę, nes nuo to priklauso pasitikėjimas informacijos šaltiniais“, – pabrėžia ji.
Atsakingas DI naudojimas tampa strateginiu pasirinkimu
Svarbu pažymėti tai, kad atsakingo dirbtinio intelekto naudojimo klausimas dažnai jau nebeapsiriboja vien tuo, kas vyksta organizacijų viduje. Įmonės vis dažniau žvelgia plačiau – vertina, kokius DI sprendimus taiko jų partneriai ir tiekėjai, ar šie sprendimai atitinka etikos ir darnios plėtros principus.
„Diegiant išorinius DI produktus, nuo klientų aptarnavimo pokalbių robotų iki automatizuotų reklamos platformų, vis dažniau keliami klausimai: ar toks diegimas turi svarią priežastį, ar laikomasi duomenų apsaugos reikalavimų? Tokie kriterijai tampa esminiais pirkimų ir partnerystės sprendimuose. Galiausiai, vis daugiau įmonių pasirenka nebendradarbiauti su tiekėjais, kurių DI sprendimai neatitinka atsakingos plėtros standartų“, – sako I. Bučiūnienė.
Pasak I. Bučiūnienės, ši praktika žymi naują etapą, kai atsakomybė už technologijas tampa nebe moraliniu pasirinkimu, o verslo strategijos dalimi.
„Įmonės pradeda suvokti, kad dirbtiniu intelektu pagrįsta transformacija nėra tik inovacijų diegimas – tai gebėjimas jas suderinti su žmogaus teisėmis, pasitikėjimu ir skaidrumu. Įmonės, kurios geba šias vertybes perkelti į technologinius sprendimus, užsitikrina ne tik konkurencinį pranašumą, bet ir pasitikėjimą – vidinį, tarp darbuotojų, ir išorinį, tarp klientų bei partnerių. Atsakingas DI naudojimas jau ne papildomas reikalavimas, o brandžios organizacijos požymis“, – pabrėžia I. Bučiūnienė.
