Vieną rytą pabundate ir sužinote, kad Registrų centre jūsų butas jau priklauso ne jums, o kitam žmogui. Elektroninis parašas – jūsų, bet dokumentų niekada nepasirašėte. Skamba kaip fantastinis siužetas? Deja, tai ne fantastika – tai visai reali grėsmė, kurią ateityje gali sukelti kvantiniai kompiuteriai.
Vieną rytą pabundate ir sužinote, kad Registrų centre jūsų butas jau priklauso ne jums, o kitam žmogui. Elektroninis parašas – jūsų, bet dokumentų niekada nepasirašėte. Skamba kaip fantastinis siužetas? Deja, tai ne fantastika – tai visai reali grėsmė, kurią ateityje gali sukelti kvantiniai kompiuteriai.
Kvantiniai kompiuteriai skamba kaip kažkas iš mokslinės fantastikos filmų, tačiau jie jau egzistuoja ir gali kardinaliai pakeisti mūsų gyvenimą – tiek gerąja, tiek blogąja prasme. Krašto apsaugos ministerija jau ėmėsi veiksmų, kad nuo kvantinių grėsmių būtų apsaugoti tiek gyventojų duomenys, tiek visa kritinė infrastruktūra.
KAM asociatyvi nuotr.
Kompiuteris gali suskaičiuoti, kaip gyventi 120 metų
„Šiandien jau teikiama paslauga, kai pateiki visus biometrinius parametrus, kraujo tyrimus, rentgeno nuotraukas ir kitus biologinius duomenis, o kvantinis kompiuteris gali suskaičiuoti dienos racioną taip tiksliai, kad fiziologinis kūnas gyventų ne mažiau 120 metų. Tiesa, tai veikia tiems, kurie gimė po 1990-ųjų“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto profesorius, Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas Šarūnas Grigaliūnas.
Ar tai utopija? „Ne, tik kainuoja 2 milijonus eurų“, – šypteli profesorius.
Kai Google neseniai pristatė savo naujausią kvantinį kompiuterį „Willow“, rezultatai buvo tokie įspūdingi, kad mokslininkai pradėjo verkti, matydami rezultatus“, – pasakoja prof. Š. Grigaliūnas. Šie kompiuteriai gali milijonus kartų greičiau nei įprasti kompiuteriai spręsti sudėtingus uždavinius – nuo vaistų kūrimo iki oro prognozių.
Tačiau ta pati galia, kuri gali padėti žmogui gyventi ilgiau, gali ir sunaikinti mūsų dabartinį skaitmeninį saugumą.
Kodėl turėtumėte jaudintis dėl savo buto
„Hipotetiškai, vieną gražią dieną gali pamatyti, kad savo nuosavybę, pavyzdžiui, butą, perleidai kažkam kitam“, – įspėja prof. Š. Grigaliūnas. „Galvosi, kad šito komentaro tu tikrai nerašei, nes niekam savo slaptažodžio nesi davęs, bet faktai liudys prieš tave. Dienos pabaigoje paaiškės, kad kompiuteris nemeluoja.“
Kaip tai įmanoma? Kiekvienas mūsų prisijungimas prie interneto, elektroninės bankininkystės, el. pašto, Registrų centro yra apsaugotas sudėtingais matematiniais kodais – šifravimu. Tuo pačiu būdu saugomas ir mūsų susirašinėjimas socialinėse programėlėse.
Tačiau pakankamai išvysčius kvantinius kompiuterius, jie galės šiuos kodus „nulaužti“ per labai trumpą laiką, o kenkėjai su mūsų duomenimis galės daryti, ką panorėję.
„Kai mes naudojamės elektroninės bankininkystės programėle, kai mes prisijungiame prie Registrų centro ar kitų valstybės skaitmeninių paslaugų, kai mes rašome laiškus ar susirašinėjame, visa tai yra šifruojama. Niekas negali perskaityti tų duomenų, išskyrus siuntėją ir gavėją ar vietoj tavęs prisijungti“, – aiškina ekspertas. „Tačiau atsiradus pakankamai pajėgiam kvantiniam kompiuteriui, jis pasinaudodamas savo skaičiavimo galia, galės pažeisti tuos šifravimo kodus, paremtus itin sudėtingais matematiniais skaičiavimais, ir tokiu būdu perimti duomenis“.
Profesorius pabrėžia, kad tai nėra tolimos ateities grėsmė. Nedraugiškos valstybės jau dabar taiko strategiją, kurią ekspertai vadina „Harvest now, decrypt later“ – „Rink dabar, iššifruok vėliau“.
Tai reiškia, kad jūsų šiandien siunčiami užšifruoti el. laiškai, bankinės operacijos, asmeniniai pokalbiai ar medicininiai įrašai gali būti saugomi svetimose duomenų bazėse, laukiant momento, kai kvantiniai kompiuteriai leis juos atrakinti tarsi užšaldytą lobį.
Nuo klaidingo žemėlapio iki prarasto identiteto
Profesorius išvardija, kas nutiktų, jei Lietuva nepasiruoštų šioms grėsmėms: „Pirmiausia – elektra, vanduo, dujos. Tai būdai sukelti chaosą bet kurioje valstybėje. Infrastruktūros praradimas arba jos kontrolės praradimas, o žmogui – savo skaitmeninio identiteto praradimas.“
Konkretūs scenarijai skamba kaip iš trilerio. „Važiuosi Gedimino prospektu, bet tavo žemėlapis rodys visai kitą vietą – tarkime, kad esi kažkur nedraugiškoje valstybėje“, – pasakoja prof. Š. Grigaliūnas.
Kitas pavyzdys: „Galvosi, kad niekada nerašei komentaro, bet visi įrodymai liudys prieš tave.“
„Jeigu neužtikrinsime saugumo, kažkas gali tapti tavimi, o infrastruktūros valdytoją pakeisti kenkėjas“, – įspėja ekspertas. „Ar norėtume gyventi tokiame chaose? Manau, užtektų sutrikdyti bankinę sistemą ir vandens tiekimą – žmonės išeitų į gatves reikalauti pokyčių.“
Lietuva Europoje
„Džiaugiamės tuo, kad Lietuva viena pirmųjų Europoje susirūpino tuo, kad reikia kuo skubiau pradėti ruoštis naujos kartos šifravimui – postkvantiniam planui“, – sako prof. Š. Grigaliūnas.
Krašto apsaugos ministerija jau koordinuoja nacionalinį perėjimą prie postkvantinės kriptografijos – tai naujos kartos apsaugos metodai, kurie bus atsparūs net ir kvantiniams kompiuteriams. Tai tarsi naujos kartos spynos, kurių neįmanoma atrakinti, net turint kvantinį raktą.
Ar jums reikia kažką daryti?
Paprastam gyventojui šiuo metu nieko daryti nereikia. „Veiksmų turėtų imtis valstybinės institucijos, didesni verslai, paslaugų teikėjai“, – sako prof. Š. Grigaliūnas.
Valstybė pasirūpins, kad jūsų banko sąskaita, el. paštas, prisijungimai prie įvairių sistemų būtų apsaugoti nuo kvantinių kompiuterių grėsmių.
Vis dėl to profesorius turi vieną patarimą: „Jau šiandien, kai renkiesi produktą, kurioje bus laikomi tavo skaitmeniniai duomenys – tarkime, investavimo platformą ar skaitmeninę piniginę – turėtumėt atkreipti dėmesį, ar įrenginys jau yra postkvantiškai saugus arba pasiruošęs kvantinių kompiuterių ateičiai.“
Lenktynės dėl ateities
Didžiosios šalys jau lenktyniauja dėl kvantinių kompiuterių: „Europos Sąjunga ir didžiosios šalys, tokios kaip JAV, Kinija ar Didžioji Britanija, lenktyniauja, kas turės kvantinį kompiuterį. Jos siekia turėti technologiją, kuri leistų ne tik tobulėti, bet ir išlaikyti pranašumą“, – pasakoja prof. Š. Grigaliūnas.
Tokių kompiuterių kaina šiandien siekia apie 10 milijonų eurų, juos įsigyti gali tik valstybės ir didžiausios korporacijos. Tačiau svarbu ne tik turėti technologiją, bet ir mokėti ją naudoti.
„Jeigu jūs nusipirktumėte patį geriausią „Ferrari“, tai dar nereiškia, kad būsite geriausias lenktynininkas – reikia dar išmokti juo važiuoti“, – lygina profesorius.
