Jūsų potencialiam darbdaviui siųstas gyvenimo aprašymas greičiausiai jau buvo perskaitytas ne žmogaus, o dirbtinio intelekto. Šiandien algoritmai per kelias sekundes atrenka tinkamiausius kandidatus, vertina jų patirtį ir net numato, ar jie ilgai išliks įmonėje. Ir tai – tik pradžia.
Jūsų potencialiam darbdaviui siųstas gyvenimo aprašymas greičiausiai jau buvo perskaitytas ne žmogaus, o dirbtinio intelekto (DI). Šiandien algoritmai per kelias sekundes atrenka tinkamiausius kandidatus, vertina jų patirtį ir net numato, ar jie ilgai išliks įmonėje. Ir tai – tik pradžia. Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad iki 2030 m. technologijos, įskaitant ir dirbtinį intelektą, sukurs daugiau darbo vietų, nei jų panaikins – net apie 78 mln. papildomų darbo vietų visame pasaulyje.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
„Dirbtinis intelektas įmonių viduje jau tampa tarsi nematomas kolega, kuris niekada neatostogauja, o daro tikrai daug – nuo automatizuotų procesų iki išmaniojo intraneto. Kai techniniams darbams pasitelkiami DI įrankiai, visa organizacija ima veikti sparčiau ir pelningiau – tačiau svarbu šį procesą valdyti strategiškai“,– sako darbuotojų gerovės platformos „MELP“ valdybos narys Vidmantas Šiugždinis.
Pasak eksperto, Lietuvos verslai šioje kelionėje – ne stebėtojai, o aktyvūs pasaulyje vykstančių pokyčių dalyviai.
Pokyčiai šiandien
Kaip teigia V. Šiugždinis, integravus „MELP“ produktą su „Google Gemini“ ir pasiūlius išmanų intranetą įmonėms, matomas didelis įvairių Lietuvos ir Baltijos šalių organizacijų susidomėjimas – jų darbuotojai gauna atsakymus apie savo atostogų likutį, vidines politikas ar kitus svarbius klausimus vos per kelias sekundes. DI taip pat padeda pildyti pateikiamus dokumentus, generuoja vaizdo turinį, tad darbas tampa efektyvesnis keliskart.
Ir tai – tik dalis naujos realybės. Lietuvoje jau kuriami DI agentai, kurie gali pavaduoti realius darbuotojus: startuolis „Sintra AI“, šiemet pritraukęs rekordinę 17 mln. USD investiciją, siekia, kad tokie agentai verslams padėtų nuo socialinių tinklų valdymo iki strateginių sprendimų kūrimo.
Darbo pokalbis su robotu
„Tendencija yra paprasta – judame prie tikslių, greitų ir duomenimis, o ne emocijomis, paremtų procesų. Kai kandidatai šiandien įmonėms siunčia savo gyvenimo aprašymus, tikriausiai dar nesitiki, kad juos vertins ne žmogus, o mašina“, – apie technologijų galimybes pasakoja DI specialistas ir „Why AI“ įkūrėjas Antanas Bernatonis.
Tačiau tai – ne distopija, o šiandieninė realybė. Lietuvių startuotis „Celper.ai“ jau ne tik padeda įmonėms išnagrinėti ir palyginti kandidatų CV, bet ir atlieka pirminius interviu.
„Automatizuotos sistemos šiandien gali analizuoti ir jau esamų darbuotojų įgūdžius, patirtį ir siūlyti asmeninį augimo įmonėje scenarijų. Įdomus pavyzdys – IBM, kurie pasitelkę DI įrankį, analizuoja darbuotojų turimus įgūdžius, pomėgius, netgi karjeros istoriją ir pateikia individualizuotas karjeros bei mokymų rekomendacijas“, – teigia A. Bernatonis.
Klaidų neišvengia ir DI
Tačiau DI nėra stebuklas – jis tik veidrodis, atspindintis duomenis, kuriais yra mokomas. Jei istorijoje slypi šališkumas ar stereotipai, technologija juos ne tik perima, bet ir sustiprina.
„Pavyzdžiui, bandydami automatizuoti darbuotojų atranką „Amazon“ turėjo skaudžią pamoką: DI, išmokytas veikti su pasenusia informacija, nusprendė, kad geresni kandidatai yra vyrai, o moteris imdavo nuvertinti tik dėl jų CV minimos lyties. Šis projektas greitai buvo palaidotas. Todėl labai svarbu, kaip protingosios sistemos yra mokomos“, – teigia A. Bernatonis.
Ne „ar?“, o „kaip greitai?“
Pasak V. Šiugždinio, nepaisant galimų DI klaidų ir kol kas dar neaiškaus teisinio reguliavimo, jau artimiausiu metu rutininiai darbai vis dažniau bus patikėti mašinoms, o žmonėms palikta tai, ką jie daro geriausiai – veikti kūrybiškai. Tie, kurie išmoks dirbti kartu su DI, taps dar vertingesni darbo rinkoje.
„Nerimauti, kad technologijos atims darbo vietas, neverta – kur kas svarbiau iš anksto planuoti, kaip šiuos pokyčius priimti. Per artimiausius penkerius metus DI taps tokia pat savaime suprantama darbo aplinkos dalimi kaip nuotoliniai pokalbiai prieš kelerius metus. Klausimas nebe „ar“, o „kaip greitai“ organizacijos gebės prisitaikyti prie šios naujos realybės ir kas sukurs didesnę vertę lyginant su konkurentais“, – apibendrina V. Šiugždinis.
