Lemtingi sprendimai, kurie turi didelę įtaką kiekvieno žmogaus ateičiai, vis dažniau patikimi DI. Reaguodama į augančią DI įtaką ir galimas rizikas, ES žengė istorinį žingsnį ir priėmė pirmąjį pasaulyje griežto reguliavimo dokumentą – Dirbtinio intelekto aktą. Kaip šis dokumentas nustatys ribas technologijų kūrėjams ir tiesiogiai paveiks kiekvieno europiečio gyvenimą?
Lemtingi sprendimai, kurie turi didelę įtaką kiekvieno žmogaus ateičiai, vis dažniau patikimi dirbtiniam intelektui (DI). Reaguodama į augančią DI įtaką ir galimas rizikas, Europos Sąjunga (ES) žengė istorinį žingsnį ir priėmė pirmąjį pasaulyje griežto reguliavimo dokumentą – Dirbtinio intelekto aktą. Kaip šis dokumentas nustatys ribas technologijų kūrėjams ir tiesiogiai paveiks kiekvieno europiečio gyvenimą, atsako prof. dr. Paulius Pakutinskas, „Telia“ DI teisės ekspertas.
Prof. dr. Paulius Pakutinskas
Nevaldomas DI gali sustiprinti senus, visuomenėje jau įsišaknijusius iššūkius ir kelia naujų. Modeliai, apmokyti naudojant istorinius duomenis, perima ir įtvirtina žmonėse slypinčius stereotipus, gilina išankstinį nusistatymą (angl. bias). Realių gyvenimo pavyzdžių daug, vienas iš jų garsiai nuskambėjęs – bendrovės „Amazon“ bandymas sukurti DI įrankį, kuris turėjo automatizuoti darbuotojų atranką.
„Šiuo atveju DI mokėsi iš istorinių duomenų – dešimties metų senumo CV, tarp kurių didžioji dalis buvo vyrų. Dėl to sistema ne tik išmoko teikti pirmenybę vyriškos lyties kandidatams, bet ir pradėjo neigiamai vertinti moterų gyvenimo aprašymus, kuriuose aptikdavo su moterimis siejamų veiklų. Pavyzdžiui, jei CV rasdavo įrašą, kad kandidatas vadovavo moterų sporto komandai, jau vertindavo labiau neigiamai“, – paaiškina prof. dr. P. Pakutinskas.
„Amazon“ galiausiai buvo priversta šio automatininės CV atrankos sprendimo atsisakyti. Šiemet įmonė taip pat susiduria su analogiškais skandalais. Bendrovė DI darbo atrankose diskriminuoja kitą visuomenės grupę – neįgaliuosius. Tokie incidentai puikiai iliustruoja, kaip neapdairiai sukurtas ir taikomas DI gali įtvirtinti nelygybę, pažeisti svarbiausias žmogaus teises. Būtent siekis apsaugoti žmones nuo tokios paslėptos diskriminacijos ir kitų pavojingų dalykų, yra vienas pagrindinių impulsų ES valstybėms sukurti DI reglamentuojantį dokumentą.
Pasak „Telia“ DI teisės eksperto, ES aktas nereguliuoja pačios technologijos – ji savaime nėra nei gera, nei bloga. Reguliuojamas konkretus jos taikymas ir galima neigiama įtaka žmogui bei visuomenei.
„Europa siekia, kad rinką pasiektų tik tokie DI sprendimai, kurie būtų saugūs ir nepažeistų pamatinių žmogaus teisių. Todėl DI Aktas numato rizika grįsta reguliavimą: kuo didesnė potenciali grėsmė žmogaus teisėms ir saugumui, tuo griežtesni reikalavimai keliami“, – pabrėžia prof. dr. P. Pakutinskas.
Žymės DI generuotą turinį
DI Aktas reguliuoja atsižvelgdamas į kylančią riziką, aiškiai atskiria visiškai draudžiamas praktikas nuo tų, kurios yra mažai rizikingos. Visiškai draudžiamų DI sistemų sąraše atsidūrė socialinis reitingavimas (angl. social scoring), pasąmonės manipuliacijos, pasinaudojimas žmonių pažeidžiamumu dėl amžiaus, ligos, negalios ar kitų savybių, masinis veidų nuskaitymas ir rinkimas iš interneto, emocijų atpažinimas darbe bei švietimo įstaigose ir kt.
DI Akte daugiausia dėmesio skiriama aukštos rizikos sistemoms. Ši kategorija apima sritis, kur DI gali tiesiogiai pažeisti žmogaus teises arba yra itin svarbus saugumui. Pavyzdžiui, kai DI atrenka darbuotojus, sprendžia dėl viešųjų paslaugų ar valdo kritinę infrastruktūrą.
Aukštai rizikai priskiriamos ir DI sistemos, įdiegtos dideliam ratui jau iki šiol reguliuojamų technologijų, kurios taikomos tokios srityse kaip automobiliai, žaislai, liftai, motociklai, laivai ir kt. ES tokių sistemų nedraudžia, bet jų kūrėjams kelia itin aukštus reikalavimus: jie privalės iki pateikiant DI sistemą į rinką įrodyti, kad produktas yra saugus, patikimas, nediskriminuoja žmonių ir pan.
„Aukštos rizikos DI sistemos nėra uždraustos, tačiau joms taikomas išankstinis reguliavimas. Užuot situaciją vertinus po rizikos atsiradimo ir neigiamų pasekmių kilimo, kūrėjai privalo atlikti didžiulius namų darbus iš anksto, kad neigimos pasekmės nekiltų arba būtų žymiai sumažintos. Tai reiškia, kad DI produktas į ES rinką turi ateiti tada, kai yra saugus ir patikimas. Tai sudėtingas procesas, bet būtent taip ES įgyvendina principą, kad rinką pasiektų tik saugūs ir patikimi sprendimai, o europiečiai nebūtų technologijų ekspertimentiniais triušiais“, – aiškina „Telia“ ekspertas.
Prof. dr. P. Pakutinskas atkreipia dėmesį į programėles, kurios „atgaivina“ senas nuotraukas – tai puikus pavyzdys, kaip DI sukelia stiprias emocijas ir ištrina ribą tarp tikrovės bei fikcijos.
„Žmogus emociškai įsitraukia, nes mato savo tikrą nuotrauką – atrodo, lyg ji tiesiog virsta trumpu filmuku. Tačiau iš tiesų visi judesiai joje yra dirbtinai sukurti, suklastoti. Juk realybėje tas žmogus nuotraukoje nei žingsnio nežengė, nesisukiojo – visa tai yra DI interpretacija, kurią daugelis priima už gryną pinigą, bet žmonėms tai įdomus, smagu. Tačiau lygiai tą pačią technologiją galima panaudoti ir blogiems tikslams, pavyzdžiui, kuriant žmogų kompromituojančius vaizdus“, – paaiškina profesorius.
Būtent todėl viena svarbių DI Akto naujovių yra privalomas DI sukurto turinio žymėjimas. Taip siekiama, kad vartotojai lengviau atskirtų, kas yra tikra, o kas – sukurta DI.
Taisyklės įsigalioja palaipsniui: ko laukti?
Dažnai diskutuojama, kad griežtesnis DI taikymo reguliavimas pakenks Europos konkurencingumui, ypač lyginant su JAV ir Kinija, kur inovacijos vyksta sparčiau. Tačiau, pasak prof. Pauliaus Pakutinsko, toks tiesioginis palyginimas nėra teisingas, nes JAV, Kinijos ir Europos visuomenės bei verslo kultūros jau dabar yra labai skirtingos.
„Labai neteisinga tiesiogiai lyginti obuolį su kriauše, ar ne? Kai kas nori to tokio „agile“ agresyvaus stiliaus, bet reikia suprasti, kad Europa yra kitokia, senasis žemynas yra orientuotas į vertybes, saugumą, patikimumą“, – teigia P. Pakutinskas.
Anot jo, ES siekia ne tik ekonominės naudos, bet ir socialinio saugumo, todėl renkasi lėtesnį, bet patikimesnį kelią, skatindama kurti žmogaus teisių nepažeidžiančius DI produktus.
„Ar gali šis DI reguliavimas neigiamai veikti konkurencingumą? Taip, gali, bet tam DI aktas numato ir inovacijų skatinimo priemones, pavyzdžiui, smėliadėžes (angl. sandbox), kitas priemones, tačiau viskas priklausys kaip sklandžiai mes tai įgyvendinsime, kaip gebėsime reaguoti į rizikas ir netrukdyti inovacijoms, kaip sugebėsime nepaversti šio reguliavimo sudėtingu ir biurokratiniu procesu. JAV ir Kinija jau dabar yra toli priekyje. DI reguliavimas yra iššūkis, bet tai ir galimybė Lietuvai būti lankstesnei, efektyvesnei, nei kitos didelės ES šalys. Matau gerų ženklų iš Lietuvos institucijų, jos teigia, kad sieks ne bausti ir trukdyti, o padės ir skatins verslus kurti inovacijas“, – teigia prof dr. P. Pakutinskas.
Naujosios dirbtinio intelekto taisyklės nepradėjo galioti visos iškart – pokyčiai įgyvendinami keliais etapais. Nuo 2025 metų vasario ES uždraustos pačios pavojingiausios DI praktikos, tokios kaip manipuliavimas žmonių elgesiu ir socialinis reitingavimas, kuris jau keletą metų veikia Kinijoje. Be to, nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d. įsigaliojo ir svarbus reguliavimas didiesiems, pamatiniams DI modeliams. Tai yra tos „smegenys“, kuriomis veikia tokie įrankiai kaip „ChatGPT“, „Gemini“ ir kiti.
Nuo 2026 metų rugpjūčio 2d. įsigalios beveik visas DI Aktas. Nuo šios datos griežti saugumo, skaidrumo, nediskriminavimo, žmogaus priežiūros ir kiti reikalavimai bus taikomi didelei daliai aukštos rizikos DI sistemų, pavyzdžiui, toms, kurios padeda spręsti, ar žmogus gaus darbą, įvertinti CV, dalyvauja teikiant esmines viešąsias ir privačias paslaugas, pavyzdžiui, nustato socialinių išmokų dydį, vertina kreditingumą ir panašiai.
Likusi dalis aukštos rizikos DI sistemų įsigalios nuo 2027 m. rugpjūčio 2 d. Taip Europa palaipsniui kuria sistemą, kurioje DI tarnautų žmogui, o ne keltų grėsmę piliečių teisėms ir galimybėms.
Prof. dr. Paulius Pakutinskas, UNESCO Dirbtinio intelekto, naujųjų technologijų ir inovacijų visuomenei centro vadovas, dalijasi įžvalgomis iš 2025 m. spalio mėn. vykusios UNESCO ekspertų konferencijos. Kaip Europos dirbtinio intelekto kompetentingų institucijų darbo grupės narys, jis padeda formuoti DI priežiūros ir DI Akto įgyvendinimo strategijas ES. Profesorius taip pat yra „Telia“ dirbtinio intelekto teisės ekspertas.
