Mokslininkai iš Helmholtz instituto Miunchene sukūrė pažangų dirbtinio intelekto modelį, kuris geba stebėtinai tiksliai atkartoti žmogaus sprendimų priėmimo procesus. Šis modelis, pavadintas „Centaur“, remiasi daugiau nei dešimties milijonų sprendimų duomenimis, surinktais iš daugybės psichologinių eksperimentų.
Mokslininkai iš Helmholtz instituto Miunchene sukūrė pažangų dirbtinio intelekto modelį, kuris geba stebėtinai tiksliai atkartoti žmogaus sprendimų priėmimo procesus. Šis modelis, pavadintas „Centaur“, remiasi daugiau nei dešimties milijonų sprendimų duomenimis, surinktais iš daugybės psichologinių eksperimentų. Tai vienas iš pirmųjų žingsnių, kai dirbtinis intelektas geba ne tik prognozuoti, bet ir suprasti žmogaus mąstymo eigą.
Asociatyvi nuotr.
„Centaur“ ne tik imituoja sprendimus pažįstamose situacijose, bet ir geba prisitaikyti prie naujų, anksčiau nematytų scenarijų. Tai ypač svarbu, nes žmogaus elgesys nėra statiškas, nes jis nuolat kinta priklausomai nuo aplinkos, nuotaikos, patirties ar net smulkių kasdienybės detalių.
Modelis sugeba atpažinti tokias permainas ir prognozuoti, kaip žmogus elgsis, net jei konkreti situacija jam visiškai nauja. Dar daugiau, jis gali įvertinti, kiek laiko žmogui prireiks apsispręsti, tai leidžia kurti tikslesnius modelius, taikomus tiek moksle, tiek praktikoje.
Vienas didžiausių „Centaur“ privalumų yra universalumas. Šis modelis gali būti naudojamas labai įvairiose srityse, nuo psichologinių tyrimų iki edukacijos, rinkodaros ar net teisinės analizės. Psichologai galėtų naudoti jį tam, kad giliau suprastų pacientų mąstymo modelius, ypač tų, kurie serga depresija, nerimo ar kitais psichikos sutrikimais.
Šios įžvalgos leistų sukurti tiksliau individualizuotas terapijas, pritaikytas prie konkretaus žmogaus sprendimų priėmimo būdo.
Tiltas tarp teorijos ir realybės
Ilgą laiką psichologijoje vyravo dvi stovyklos, vieni bandė kurti teorijas apie tai, kaip žmonės mąsto, o kiti siekė nuspėti elgesį realiose situacijose. Tačiau šios dvi kryptys retai kada susijungdavo į vieną darnų modelį. „Centaur“ iš esmės keičia šią paradigmą. Jis geba ne tik tiksliai prognozuoti, kaip žmonės elgsis, bet ir atskleisti vidinius sprendimų motyvus, padedančius paaiškinti, kodėl buvo pasirinktas vienas ar kitas variantas.
Dar vienas svarbus aspektas, tai galimybė tikrinti klasikines teorijas ir atrasti, kur jos nebeatitinka realybės. Tai leidžia ne tik tobulinti senus modelius, bet ir kurti naujas teorijas, paremtas tikrais duomenimis, gautais iš tūkstančių žmonių sprendimų. Toks žingsnis leidžia sujungti psichologiją su moderniausiais skaitmeniniais sprendimais.
Žvilgsnis į ateitį
Ateities tyrimų kryptys jau aiškios, tai giliau analizuoti modelio veikimą, identifikuoti, kokie algoritminiai elementai atspindi realius žmogaus mąstymo dėsningumus. Tai galėtų padėti atskleisti esminius skirtumus tarp sveikų ir sutrikimų turinčių asmenų, o tai būtų vertinga priemonė ankstyvai diagnostikai ar net prevencijai.
Taip pat svarbu paminėti, kad „Centaur“ buvo kuriamas ne privačiose technologijų kompanijose, bet viešojoje mokslo įstaigoje. Tai reiškia, kad tyrėjai nebuvo suvaržyti komercinių interesų, o galėjo koncentruotis į fundamentinius klausimus, kas yra mąstymas, kaip priimami sprendimai, kaip galima padėti žmogui suprasti patį save.
Atsakingas žingsnis į naują pažinimo erą
„Centaur“ yra vienas iš įspūdingiausių naujos kartos dirbtinio intelekto modelių, kuris rodo, kokie milžiniški pokyčiai laukia psichologijos, medicinos ir kitų sričių. Tai nėra tik technologinis įrankis, tai durys į gilesnį žmogaus pažinimą. Jeigu šis modelis bus taikomas atsakingai ir etiškai, jis gali padėti ne tik tyrėjams, bet ir kiekvienam, siekiančiam suprasti, kodėl mąstome ir veikiame taip, kaip veikiame. Tai pirmas, bet labai svarbus žingsnis į gilesnę žmogaus proto analizę.
