Dirbtinis intelektas (DI) nepastebimai keičia kasdienį žmogaus gyvenimą ir tampa neatsiejama šiuolaikinių technologijų dalimi. DI neaplenkė ir medicinos srities, kurioje pamažu įsitvirtina pagalbininko vaidmenyje. Apie pokyčius medicinoje pasakoja KTU profesorius, DI srities ekspertas Vidas Raudonis.
Dirbtinis intelektas (DI) nepastebimai keičia kasdienį žmogaus gyvenimą ir tampa neatsiejama šiuolaikinių technologijų dalimi. DI neaplenkė ir medicinos srities, kurioje pamažu įsitvirtina pagalbininko vaidmenyje. Apie pokyčius medicinoje pasakoja KTU profesorius, DI srities ekspertas Vidas Raudonis.
DI srities ekspertas prof. Vidas Raudonis/KTU nuotr.
„DI metodai šiandien papildo medicinos sritį, leisdami greičiau ir objektyviau analizuoti bei nustatyti subtilius atvejus didžiuliuose duomenų srautuose. Tai ypač svarbu, kai specialistams tenka priimti sprendimus esant ribotam laikui, pavyzdžiui, kai pacientų srautai yra dideli, o gydytojai dirba su papildomais uždaviniais, tokiais kaip medicininių įrašų pildymas“, – sako Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) DI srities ekspertas prof. dr. V. Raudonis.
Jo teigimu, šiandien DI technologijos jau yra plačiai taikomos skaitmeninių vaizdų analizėje – nuo rentgeno spindulių iki magnetinio rezonanso (MR). DI gebėjimas apdoroti ir analizuoti šiuos vaizdus leidžia greitai pateikti tikslią informaciją, kurią lengvai interpretuoja gydytojai. DI metodai taip pat siekia atkartoti žmogaus, specialisto, atliekamą diagnostikos procesą.
Pavyzdžiui, patologai analizuoja histologinius audinių mėginius, kad nustatytų vėžinių ląstelių buvimą. Kompiuteriniai metodai remiasi vizualiniais požymiais ir gali atlikti šią užduotį per kelias sekundes, kai žmogus šiam procesui gali skirti apie 5 minutes.
„Šiandien DI jau analizuoja skaitmeninius vaizdus ir tiksliai nustato vėžines ląsteles, pateikdamas statistiką apie jų išsidėstymą. DI metodai sėkmingai lyginami su tradiciniais diagnostikos metodais, dažnai jie ne tik pasiekia, bet ir lenkia juos. Tokiu būdu DI ne tik paspartina diagnostikos procesą, bet ir užtikrina aukštą tikslumą, padedant gydytojams priimti geresnius sprendimus“, – pasakoja KTU profesorius.
Jo teigimu, sveikatos priežiūros įstaigos kaupia didelius pacientų sveikatos duomenų kiekius.
„DI puikiai apdoroja didelius kiekius informacijos. Tai gali padėti nustatyti ligą ar užkirsti kelią jos vystymuisi“, – tvirtina DI srities ekspertas V. Raudonis. Tokia analizė leidžia medicinos įstaigoms iš anksto nustatyti riziką ir imtis prevencinių priemonių, užtikrinant geresnį pacientų gyvenimo kokybės palaikymą.
Nors šiuo metu DI nėra tiesiogiai naudojamas robotų valdymui chirurgijoje, jis atlieka svarbų vaidmenį kaip pagalbinė technologija, gerinanti vaizdų aiškumą ir tikslumą operacijų metu.
„DI gali pagerinti vaizdo ryškumą, paryškinti svarbius objektus ir padėti chirurgams geriau įvertinti operacijos eigą. Šiuo metu robotai chirurgijoje dažniausiai naudojami kaip manipuliatoriai, leidžiantys chirurgui atlikti subtilius judesius per atstumą – tai ne tik pagerina operacijų tikslumą, bet ir sumažina chirurgų kontaktą su pavojingomis, pavyzdžiui radioaktyviomis, medžiagomis, kas ypač svarbu tam tikrose procedūrose“, – sako KTU ekspertas V. Raudonis.
