Įvairūs mitai lydi daugelį specialybių, ypač tas, kurios mūsų visuomenėje yra sąlyginai naujos ir sunkiau suprantamos. Pavyzdžiui, apie vieną perspektyviausių 21 a. specialybių – programavimą sklando daugybė mitų, kurie tikrai neatspindi šios profesijos atstovų kasdienybės. Kokie mitai apie programavimą dažniausiai sutinkami ir kodėl jais tikėti neverta – pranešime žiniasklaidai.
Įvairūs mitai lydi daugelį specialybių, ypač tas, kurios mūsų visuomenėje yra sąlyginai naujos ir sunkiau suprantamos. Pavyzdžiui, apie vieną perspektyviausių 21 a. specialybių – programavimą sklando daugybė mitų, kurie tikrai neatspindi šios profesijos atstovų kasdienybės. Kokie mitai apie programavimą dažniausiai sutinkami ir kodėl jais tikėti neverta, pranešime žiniasklaidai pasakoja interneto duomenų rinkimo platformos „Oxylabs“ vyresnysis programuotojas Giedrius Bielskis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Programuotoju gali dirbti bet kas
Pasak G.Bielskio, visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, kad geru programuotoju sėkmingai gali tapti bet kas. Jo teigimu, nors šiame teiginyje yra dalelė tiesos, pilnos realybės tokie žodžiai neatspindi.
„Žinoma, bet koks žmogus gali bandyti dirbti bet kokį darbą, tačiau tam tikras savybes ar įgūdžius turintys asmenys vienur savo kelią atras lengviau. Taip ir su programavimu – paprasčiau viskas klostosi, jei žmogui yra artimos technologijos, o jis pats yra linkęs į smulkmenas ir užsispyręs, norintis mokytis bei turintis loginį bei analitinį mąstymą. Šiomis savybėmis pasižymintiems specialistams kliūtimi netampa net išsilavinimo ar diplomo stoka – svarbiausia yra žinios, patirtis ir motyvacija tobulėti“, – tvirtina pašnekovas.
Anot jo, būtent pastarasis aspektas – noras augti – yra pagrindinis požymis, bylojantis apie tai, kad žmogus bus geras programuotojas:
„Šiame darbe bus itin sudėtinga, jei liksite sustoję viename taške, nes programavimą supanti aplinka keičiasi labai greitai. Technologijos vietoje nestovi, tad jei nebūsite imlūs naujovėms, galų gale nebeliks produktų ar programų, su kuriomis mokėsite dirbti, o darbdaviams pasenusi patirtis taps nebeaktuali. Tiesa, tobulėjant svarbu ir neperdegti bei suprasti, kad visų galų meistru netapsite. Tad kaip ir visur – reikalingas balansas bei saikas.“
Programuoti gali tik genijai
„Oxylabs“ vyresnysis programuotojas pratęsia, kad nors šis įsitikinimas prieštarauja pirmajam, dažnai vis dar įprasta manyti, kad programavimas – be galo sudėtinga veikla, kuria užsiimti gali tik genijai. Jo teigimu, nors kai kurie žmonės išties yra tarsi gimę būti šios profesijos atstovais, didžioji dalis programuotojų savo karjeras susikūrė sunkiu darbu.
„Norint atlikti kasdienes užduotis ir gebėti programuoti aukštu lygiu genijumi būti nereikia – pažįstu daugybę šios specialybės atstovų ir vos kelis jų galėčiau priskirti šiai kategorijai. Visi kiti yra tiesiog smalsūs žmonės, kuriems smagu kurti šį tą naujo ir tuo dalintis. Apskritai, aš laikausi principo, kad jei nori būti geras bet kokioje veikloje, tą turi daryti bent 10 tūkst. valandų, t.y. kelerius metus. Tad visa tai susideda į kantrybę, atkaklumą, mokymąsi ir darbą“, – pažymi pašnekovas.
Darbą „atims“ dirbtinis intelektas
Netylant kalboms apie vis sparčiau mūsų gyvenimuose įsigalintį dirbtinį intelektą ir darbus, kuriems nudirbti nebereikės žmogaus indėlio, neretai linksniuojama ir programuotojų profesija. Tačiau G. Bielskio manymu, šios specialybės atstovai nerimauti kol kas neturėtų.
„Tiesa, kad turime nemažai pavyzdžių, kuomet tam tikrų programavimo užduočių atlikimui yra naudojamas dirbtinis intelektas. Tačiau kol kas jis tikrai nepakeis programuotojų. Pirmiausia dėl to,
nes su juo dirbantis žmogus turi suprasti, ko reikia paprašyti, kad gautų norimą rezultatą. Internete esu matęs tokį juokelį: „kolegos programuotojai, mūsų darbai saugūs, nes klientas turės dirbtiniam intelektui tiksliai pasakyti, ko nori“. Tai reiškia, kad norint gauti teisingą atsakymą, reikia užduoti taiklų klausimą. Dirbtinis intelektas gali padėti dirbti greičiau, tačiau be supratimo, kaip veikia kodas, žmogaus pastangos bus bevaisės“, – sako „Oxylabs“ vyresnysis programuotojas.
Be galo nuobodus užsiėmimas
Itin dažnas klaidingas įsitikinimas, kuriuo vis dar tiki daugelis žmonių – manymas, kad programuotojai visą dieną nuobodžiaudami spokso į kompiuterio ekraną. Pasak G. Bielskio, realybė – priešinga.
„Programavimas yra labai dinamiškas ir įvairus užsiėmimas. Man atrodo, kad čia sau artimą ir įdomią sritį atrastų bet kokius pomėgius turintis žmogus. Pavyzdžiui, aš į programavimą pasukau, nes norėjau matyti savo įdėto darbo vaisius. Mane žavi tai, kad vos keli klavišų paspaudimai gali kompiuterio ekrane pakeisti spalvas, pozicijas, į jį perkelti dizainerių sukurtus vaizdinius ir paversti juos interaktyviais. Tiesa, kartais tenka susidurti su problemomis, kurias sprendžiu ne vieną ir ne dvi dienas. Tačiau ir tai nėra nuobodu. Juolab kad pašalinus iššūkį apima labai geras jausmas“, – teigia ekspertas.
Programavimas – vienišas darbas vyrams
Galiausiai „Oxylabs“ vyresnysis programuotojas akcentuoja, kad nors vis dar įprasta galvoti, jog programuotojai dirba visiškai vieni, o dažniausiai šia veikla užsiima vyrai, tai – viso labo mitas.
„Kaip ir visose srityse, taip ir informacinių technologijų sektoriuje, dirbti vienam yra beveik neįmanoma. Dažniausiai komandos susideda iš įvairių rolių, o sklandi komunikacija tarp jų, įskaitant ir programuotojus, labai padeda siekti norimo rezultato. Panašiai yra ir su įsivaizdavimu, kad programuoti gali tik vyrai. Nors tiesa, kad dažniau šią profesiją vis dar renkasi vyrai, turime tikrai ne vieną puikiai programuojančią kolegę. O svarbiausia tai, kad gerą programuotoją apibrėžia ne lytis, o įvairios bendražmogiškos savybės“, – pabrėžia G. Bielskis.
