Už programų, mobiliųjų aplikacijų, interneto svetainių ir kitų IT produktų stabilų veikimą atsakingi kokybės užtikrinimo specialistai, siekdami savo darbą atlikti greičiau ir efektyviau, vis daugiau užduočių stengiasi perkelti ant automatizavimo sistemų pečių. Ar išauš diena, kai IT sistemos testuos pačios save, be žmogaus įsikišimo?
Už programų, mobiliųjų aplikacijų, interneto svetainių ir kitų IT produktų stabilų veikimą atsakingi kokybės užtikrinimo (angl. Quality Assurance, QA) specialistai, siekdami savo darbą atlikti greičiau ir efektyviau, vis daugiau užduočių stengiasi perkelti ant automatizavimo sistemų pečių. Ar išauš diena, kai IT sistemos testuos pačios save, be žmogaus įsikišimo?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Automatizavimo ekspertas, „Zenitech“ QA vadovas Tomas Tumasonis pranešime žiniasklaidai savo profesiją lygina su elektrikais: kol viskas veikia, jų indėlio ir darbo rezultato niekas nė nepastebi.
„Jei naudojantis bet kokiu IT produktu kažkas veikia netinkamai, didelė tikimybė, kad už tai atsakingas QA specialistas. Tiesa, visų laurų neprisiimame – pasitaiko atvejų, kai apie trūkumus žinoma, bet prisiimama rizika jų netaisyti, pavyzdžiui, jei tai būtų pernelyg brangu ar atimtų per daug laiko. Maža tikimybė, kad didelis, sudėtingas kūrinys neturės defektų. Jie yra prioretizuojami ir taisomi svarbiausi, reikšmingiausi“, – sako T. Tumasonis.
Žmogaus nepakeis
Pasak T. Tumasonio, automatizavimas – specialaus įrankio panaudojimas, taip palengvinant ar pakeičiant žmogaus darbą – QA specialistų darbe užima vis svarbesnę dalį. Augant skirtingų sistemų, platformų ir pačių IT produktų kiekiui, ištestuoti kiekvieną funkciją, savybę, patikrinti kiekvieną mygtuką, dizaino elementą rankiniu būdu yra fiziškai neįmanoma.
Automatizuotos sistemos padeda įsitikinti, kad produktas veikia taip, kaip tikėtasi, yra tinkamas naudojimui įvairiose platformose – skirtingose operacinėse sistemose („Android“, „iOS“, „Windows“, „MacOS“), naršyklėse („Chrome“, „Firefox“, „Edge“, „Safari“) ir panašiai. Šie įrankiai gali patikrinti ne tik kas įvyksta paspaudus mygtuką, ar susikūrė reikiamas objektas, bet ir įvertinti, kaip viskas atrodo vizualiai.
Automatizavimui gali būti naudojami ir išmanesni sprendimai, dirbtinis intelektas, kuris ne tik atlieka pateiktas užduotis, bet ir gali spręsti tam tikras problemas, mokytis iš patirties bei priimti sprendimą remdamasis prieš tai gautais duomenimis.
Automatizavimo eksperto manymu, ateityje dirbtinis intelektas turės didelę įtaką kokybės užtikrinimo srityje, bet darbo QA specialistai visada turės. „Tokie algoritmai gali būti naudojami ir testavimo automatizavimui, tam tikrose situacijose jie išties gali pakeisti žmogų, bet tikrai ne visada. QA specialistai kaip ir dabar, taip ir ateityje turės nuolat mokytis – perprasti kiekvieną produktą, su kuriuo dirba, prisitaikyti prie naujų technologijų, sistemų ir įrankių, kurie dar tik atsiras. Mums šie gebėjimai reiškia, kad, nepaisant pokyčių, darbo visada turėsime“, – kalba T. Tumasonis.
Paklausa ne ką mažesnė nei programuotojų
Dar viena priežastis, kodėl dirbtinis intelektas ir kitos ateities technologijos tik pakoreguos, patobulins testavimą, bet QA specialistų darbo vietų neatims, yra nuolat augančios darbų apimtys.
„Yra aibė įvairiausių kokybės užtikrinimo užduočių, kurios skirstomos pagal testavimo tipus ir mes esame už juos atsakingi. Dažnai reikia patikrinti ne tik naujai įdiegtas funkcijas, ar jos yra tokios, kokių reikia, bet ir senąsias – ar jos išliko, ar naujovės jų nepakeitė. Taigi testavimo apimtys nuolat plečiasi, o automatizavimo sprendimai ir kitos technologijos tik palengvina mūsų naštą“, – teigia pašnekovas.
Pasak jo, QA specialistų paklausa Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, yra itin didelė – jų trūkumas ne ką mažesnis, nei programuotojų. Labiausiai trūksta patyrusių, kvalifikuotų šios srities talentų.
