„Viešieji pinigai? Viešas kodas!“ – tarptautinė iniciatyva, raginanti tą programinę įrangą, kuri sukuriama mokesčių mokėtojų lėšomis, paskelbti atviro kodo. Tokiu būdu taupomi mokesčių mokėtojų pinigai, nes nebereikia kurti naujų programų. Skatinamas bendradarbiavimas, inovacijos ir tai, kas sukurta, tampa prieinama visiems.
Naujai išrinkta Miuncheno valdžia nusprendė atsisakyti „Windows“ ir pereiti prie „Linux“ bei atviro kodo programinės įrangos.
„Kur įmanoma technologiškai ir finansiškai, miestas puoselės atvirus standartus ir rinksis atviro kodo programinę įrangą laikantis šūkio „Viešieji pinigai? Viešas kodas!“ (angl. Public Money? Public Code!)“, – rašoma naujoje koalicijos sutartyje, dėl kurios deramasi tarp neseniai išrinktos žaliųjų partijos ir socialdemokratų.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
„Viešieji pinigai? Viešas kodas!“ – tarptautinė iniciatyva, raginanti tą programinę įrangą, kuri sukuriama mokesčių mokėtojų lėšomis, paskelbti atviro kodo. Tokiu būdu taupomi mokesčių mokėtojų pinigai, nes nebereikia kurti naujų programų. Skatinamas bendradarbiavimas, inovacijos ir tai, kas sukurta, tampa prieinama visiems.
Sprendimas pereiti prie „Linux“ turi ilgą priešistorę. Dar 2003 metais Miuncheno valdžia besibaigiant „Windows NT 4.0“ palaikymui, nutarė pereiti prie „Linux“ ir atviro kodo programų. Procesas pradėtas 2006 metais, o 2013 metais jau 8 % miesto administracijos darbo vietų naudojo specialų „Linux“ platinamąjį paketą – „LiMux“. Šiai darbo vietų migracijai prireikė apie 23 mln. eurų.
Tuo metu perėjimas nuo „Windows“ prie „Linux“ buvo vertinamas kaip ambicingas novatoriškas atviros programinės įrangos projektas Europoje. Tačiau 2017 metais pasikeitus miesto valdžiai, nuspręsta vėl grįžti prie MS „Windows“ operacinės sistemos.
Šis grįžimas dar nėra pilnai pasibaigęs. Perėjimas prie „Windows 10“ kainuotų daugiau kaip 50 mln. eurų, dar pridėjus kitą reikalingą nuosavybinę įrangą (pvz., „Oracle“ ir SAP) ši suma išauga iki 86 mln. eurų, o pridėjus perėjimą ir prie MS „Office“ – išlaidos viršytų 100 mln. eurų.
Bet 2020 metais vėl pasikeitus valdžiai, gegužę sutarta grįžti prie „Linux“ operacinės sistemos miesto administracijoje. Šis blaškymasis pirmyn-atgal jau buvo kritikuojamas tiek dėl su tuo susijusių išlaidų, sugaišto laiko, tiek dėl bendro neryžtingumo. Visuomenės nuomone, tai „daugiau politinis nei racionalus sprendimas“.
Per pusantro dešimtmečio nuo tada, kai Miunchenas pirmą kartą pradėjo šį kelią link suverenios programinės įrangos, atvirojo kodo programinė įranga tapo pasauline tendencija. Anksčiau „LiMux“ programa buvo tik pavyzdys, dabar kiti Europos miestai – Barselona, Madridas, Paryžius taip pat pradėjo vykdyti savo ambicingus projektus šioje srityje. Pavyzdžiui, Barselonoje iki 70 % miesto IT biudžeto skiriama nemokamai programinei įrangai ir atsirado visa vietinių kūrėjų ekosistema.
Ekspertai teigia, kad Vokietijai dar reikia daug ką padaryti, net ir tokie dideli miestai kaip Berlynas, Dortmundas ir Leipcigas yra pradėję savo laisvosios programinės įrangos iniciatyvas.
Nemažai pavyzdžių matoma mažesniuose Vokietijos miestuose. Pavyzdžiui, Leonbergas Badeno-Viurtembergo žemėje ir Treuchtlingenas Bavarijoje šioje srityje pažengė į priekį, nors, be abejo, lengviau perrašyti programinę įrangą 40 stalinių kompiuterių nei apie 15 000, kaip tai padarė Miunchenas.
Perėjimą prie atviro kodo programų parėmė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Būsimiems skaitmeninių projektų „viešiesiems pirkimams ir paramai bus taikomi atvirojo kodo ir atvirų standartų principai. Viešai finansuojama programinė įranga turėtų tarnauti visiems piliečiams“, – sakoma partijos pranešime.
Žinoma, tai tik politinių ketinimų pareiškimas, bet jeigu Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga liks valdžioje, tai ilgainiui gali tapti oficialia visos Vokietijos vyriausybės pozicija.
Vokietijos vidaus reikalų ministerija jau laikėsi panašios pozicijos. Ji pavedė konsultavimo įmonei „PwC“ ištirti, kaip Vokietija galėtų pasiekti didesnį skaitmeninį suverenitetą ir tapti mažiau priklausoma nuo pardavėjų, tokių kaip „Microsoft“.
Viena iš 2019 metų rugpjūčio mėn. tyrimo rekomendacijų buvo investuoti į atviresnę programinę įrangą. Nagrinėdami įvairius iššūkius, analitikai taip pat teigė: „Galiausiai šis sprendimas gali suteikti visišką nepriklausomybę nuo pagrindinių pardavėjų“.
Tačiau kol kas tai daugiau žodžiai nei darbai. Iki šiol Vokietijoje nė vienas didžiųjų žaidėjų neprarado reikšmingos programinės įrangos rinkos dalies.
Visgi, visoms galimybėms dabar durys atviros, telieka Vokietijai žengti į priekį ir nesidairyti atgal.
