Sukurti šiuolaikinį inovatyvų gaminį yra didelis iššūkis, reikalaujantis nemažai pastangų ir žinių, tačiau kūrimo procesą gali stipriai paspartinti bei palengvinti kompiuterizuotas projektavimas, ir inžinerija. Tai dvi skirtingos sąvokos, tačiau glaudžiai susijusios tarpusavyje ir dažnai naudojamos kartu.
Šiuolaikinėje visuomenėje inovatyvūs gaminiai asocijuojasi su išmaniosiomis, draugiškomis aplinkai technologijomis. Taigi, toks gaminys yra orientuotas į ketvirtosios pramonės revoliucijos technologijas, kurios jau be minėtų, apima 3D spausdinimą, daiktų internetą, debesų kompiuteriją, virtualiąją ir papildytąją realybes. Taip pat pageidautina, jog toks gaminys būtų iš dalies arba visiškai autonominis (jo veikimui nereikalingas žmogaus įsikišimas) ir nereikalaujantis priežiūros. Sukurti šiuolaikinį inovatyvų gaminį yra didelis iššūkis, reikalaujantis nemažai pastangų ir žinių, tačiau kūrimo procesą gali stipriai paspartinti bei palengvinti kompiuterizuotas projektavimas (angl. Computer-Aided Design), ir inžinerija (angl. Computer-Aided Engineering). Tai dvi skirtingos sąvokos, tačiau glaudžiai susijusios tarpusavyje ir dažnai naudojamos kartu.
Kompiuterizuotas projektavimas yra orientuotas į gaminio virtualaus prototipo kūrimą. Panaudojant vieną iš plataus pasirinkimo kompiuterizuoto projektavimo programų, galima sukurti atskiras gaminio dalis, jų dizainą bei viską sujungti į visumą taip gaunant galutinį gaminio variantą kompiuterio ekrane. Be to, pasitelkiant programoje integruotus vizualizacijos įrankius, sukurtam gaminiui galima suteikti realų vaizdą. Taigi, kompiuterizuotas projektavimas leidžia pirminę gaminio idėją paversti realiai atrodančiu produktu tiesiog kompiuterio ekrane. Taip pat įvairūs gaminio pakeitimai gali būti atliekami pirminiame jo projektavimo etape, dar nepagaminus galutinio varianto. Tai leidžia sumažinti gaminio kūrimo kaštus.
Kompiuterizuota inžinerija apima virtualų sukurto gaminio testavimą imituojant realias gaminio veikimo sąlygas. Pavyzdžiui, galima imituoti gaminį veikiančių apkrovų poveikį, nustatyti maksimalias jų reikšmes, įvertinti šilumos, virpesių poveikį, panaudojant geometrijos optimizavimo įrankius, galima ženkliai sumažinti gaminio masę. Taip pat galima ir sudėtingesnė gaminio virtualaus modelio analizė apimanti smūgio ar kritimo iš tam tikro aukščio testus. Taigi, kompiuterizuota inžinerija yra orientuota į sudėtingus skaičiavimus, atliekamus specializuotomis programomis, kurios dažniausiai siūlomos kartu su kompiuterizuoto projektavimo programine įranga. Tai labai plati sritis, gebanti nagrinėti daugybę sudėtingų fizikinių procesų ir, žinoma, reikalaujanti specifinių žinių.
Pažymėtina, jog kompiuterizuotas projektavimas ir inžinerija sparčiai populiarėja tarp būsimųjų inžinierių. Universitetuose atnaujinamos studijų programos pakeičiant tradicinę inžinerinę grafiką kompiuterizuotu projektavimu, taip pat, kai kurios popamokinio ugdymo mokyklos siūlo kursus moksleiviams. Derėtų pažymėti, jog norint naudotis kompiuterizuoto projektavimo ir inžinerijos programomis būtinos ir geros informacinių technologijų, matematikos bei fizikos žinios. Jau dabar juntamas inžinierių, gebančių dirbti bent viena kompiuterizuoto projektavimo ir inžinerijos programine įranga, poreikis. Neabejojama, jog tokių darbuotojų paklausa ateityje tik didės, ypač vykstant sparčiai produktų kūrimo ir gamybos skaitmenizavimas.
Taigi kompiuterizuotas projektavimas ir inžinerija yra galingi šiuolaikiniai įrankiai, gebantys paspartinti naujų gaminių kūrimo procesą. Programinės įrangos gamintojai savo produkciją palaipsniui perkelia į debesų kompiuteriją ir vis labiau orientuojasi į ketvirtosios pramonės revoliucijos technologijas: 3D spausdinimą, skaitmeninių gaminių kopijų kūrimą, elektrines ir autonomines sistemas. Akivaizdu, jog pereinama prie aplinkai draugiškų, išmaniųjų ir tarpusavyje galinčių bendrauti gaminių kūrimo, kurių gamybai bus sunaudojamas minimalus medžiagų kiekis. Tad pirmieji įsisavinę šias technologijas, įgaus didelį konkurencinį pranašumą kuriant inovatyvius gaminius.
Autoriai: Dr. Jacekas Antulis, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ asocijuotas partneris, patentų grupės vadovas; Dr. Andrius Ružinskas, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ patentų konsultantas.
