Elektronika.lt
 2019 m. rugsėjo 19 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Rugsėjo 18 d. 21:09
DELL pristato naują pažangų modulinį kompiuterį
Rugsėjo 18 d. 20:20
Vėjo energetika Lietuvoje: ką atneš naujas politinis sezonas?
Rugsėjo 18 d. 18:46
„Garmin“ pristato pavyzdinį „GPSMAP 86i“ modelį
Rugsėjo 18 d. 16:27
Kibernetinis saugumas: 78 proc. Baltijos šalių gyventojų nesirūpina savo duomenų saugumu
Rugsėjo 18 d. 12:24
Nepavykusi Rusijos kibernetinė ataka prieš Ukrainą: žala turėjo būti kur kas didesnė (1)
Rugsėjo 18 d. 08:17
Kokia yra pati silpniausia šiuolaikinių karių vieta – tai gali net nulemti, kas laimės karą, o kas pralaimės
Rugsėjo 17 d. 20:49
5 dalykai, kurie įsigijus naują telefoną labiausiai varo į neviltį: kaip jų išvengti?
Rugsėjo 17 d. 20:03
15 metų daugiabučių renovacijos: sienos šiltinamos, tačiau iki protingo namo dar toli
Rugsėjo 17 d. 18:34
Nauja „AOC G2“ žaidimų monitorių serija
Rugsėjo 17 d. 16:13
JK saugumo analitikai perspėja: „Facebook“ žino, kada paskutinį kartą mylėjotės
FS 19 Tractor mods
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, How to install
ATS mods
ATS trailer mods, ATS truck mods, ATS map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
How to Install Mods
Minecraft Dungeons Mod, Minecraft Dungeons Maps, Minecraft Dungeons Skins
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Straipsniai » Kompiuteriai, IT Dalintis | Spausdinti

Kaip bulgarai Tapiną milijonieriumi darė ir kodėl kai kurie ignoruoja rimtas kibernetines grėsmes

Publikuota: 2019-05-30 20:18
Tematika: Kompiuteriai, IT
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Tautvydas Lukaševičius
Inf. šaltinis: LRT

Nacionalinio kibernetinio centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruota 53 tūkst. kibernetinių incidentų, be to, penktadaliu padaugėjo naudojamų įrenginių saugumo spragų. Nuo kibernetinių atakų nukentėjo ir televizijos laidų vedėjai Andrius Tapinas ir Arūnas Valinskas.

 Rodyti komentarus (1)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Nacionalinio kibernetinio centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruota 53 tūkst. kibernetinių incidentų, be to, penktadaliu padaugėjo naudojamų įrenginių saugumo spragų. Nuo kibernetinių atakų nukentėjo ir televizijos laidų vedėjai Andrius Tapinas ir Arūnas Valinskas.

Kaip bulgarai Tapiną milijonieriumi darė ir kodėl kai kurie ignoruoja rimtas kibernetines grėsmes

Visgi kibernetinių grėsmių medžiotoju pramintas saugumo specialistas Darius Povilaitis tikina, kad daliai atakų užkirsti kelią įmanoma, tiesiog reikia klausytis ekspertų, o ne kurti ir plėsti biurokratinius aparatus.

Apie kibernetinio saugumo iššūkius gegužės 29 d. buvo diskutuojama Baltijos kibernetinio saugumo forume.

99 proc. svetainių savininkų abejingi

Darius Povilaitis, kibernetinio saugumo ekspertas, konferencijos metu teigė, kad beveik visi interneto svetainių savininkai, iš jo sulaukę įspėjimų apie tai, kad į jų svetainę buvo įsilaužta, pranešimus tiesiog ignoravo.

Specialisto teigimu, metai iš metų veikė „Ransomware“ kodu užkrėstos svetainės, o Ryšių reguliavimo tarnybos bandymai užkirsti tam kelią jam priminė kovą su vėjo malūnais.

„Ransomware“ yra išpirkos reikalaujančio kenkėjiško programinio kodo šeimai priskiriami virusai. Šie virusai nuo kitų skiriasi savo agresyvumu – užvaldytoje sistemoje jie nesistengia užmaskuoti savo veiklos pėdsakų, svarbiausias jų tikslas yra užšifruoti sistemos savininkui svarbias bylas ar net visą failų sistemą, tikintis, kad savininkas bus pasiryžęs sumokėti išpirką jiems atgauti.

„Ransomware“ virusai plinta ir kompiuterines sistemas infekuoja dviem pagrindiniais būdais: platinami kartu su SPAM elektroniniais laiškais – atidarius prisegtus kenkėjiškus failus; per užkrėstas interneto svetaines – parsiunčiami ir įrašomi išnaudojant programinės įrangos spragas. Šiuo metu „Ransomware“ šeimos kenkėjiškas programinis kodas pirmauja pasaulyje pagal paplitimą.

Pasak Dariaus Povilaičio, nors apie Seimo internetinės svetainės spragas atitinkamos tarnybos buvo įspėtos ne kartą, tačiau, tik apie tai pradėjus diskutuoti viešai per spaudą, viskas buvo gana greitai ir profesionaliai sutvarkyta.

„Viešumas ir spauda tikrai padeda. Man pavyko aptikti rimtų spragų ir didelėje internetinėje parduotuvėje, kuri perimdavo kreditinių kortelių duomenis, ir ligonių kasų internetiniame puslapyje. Gaila, kad pirminiai įspėjimai tiesiog yra ignoruojami arba trūksta ekspertų, kurie suprastų realią situaciją“, – sakė jis.

Dar viena varnelių dėliotojų armija

Darius Povilaitis renginio dalyviams pasakojo, jog nemažai vilčių dėjo į Kibernetinio saugumo tarybą, tačiau ja nusivylė: „Reikia ekspertų, kurių yra labai mažai, o mes sukūrėme biurokratinį organą, kuris tik padeda varneles dokumentuose.“

Anot kibernetinio saugumo specialisto, nuolatos keičiasi ir kibernetinių atakų pobūdis. Jei anksčiau jos buvo grynai technologinės, pavyzdžiui, vartotojas nukreipiamas į kenkėjišką kriptovaliutos kasimo puslapį, kuris paverčia jo įrenginį „kasėju“, šiandien daugėja socialinių atakų, kurios stengiasi pasinaudoti vartotojo elgsena, socialine padėtimi, įvaizdžiu, reputacija.

„Atakos migruoja nuo technologinių iki socialinių, tačiau silpniausia grandimi vis dar išlieka žmogus“, – pridūrė jis.

Specialisto teigimu, reikia ieškoti interaktyvių švietimo būdų, visuomenei pateikti kuo daugiau suprantamos informacijos apie kibernetinį saugumą, nes kibernetinio saugumo raštingumas išlieka mažas.

„Keista, tačiau šiuo metu atakos yra nestabdomos, nors iš anksto žinoma, kad jos vyks ir vyksta“, – pristatymą baigė saugumo ekspertas.

Kaip bulgarai Tapiną milijonieriumi darė

Pasinaudodami žinomo laidų vedėjo Andriaus Tapino vardu sukčiai ragina investuoti į kriptovaliutas. Patikėję tokia suaktyvėjusia melaginga reklama interneto erdvėje, raginančia gyventojus pasinaudoti automatine kriptovaliutų prekybos programa, klientai rizikuoja patirti finansinių nuostolių.

A. Tapinas dėl tokių sukčiavimo veiksmų pasinaudojant jo vardu kreipėsi į policiją bei Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą.

Žinomas žurnalistas konferencijos dalyviams teigė gavęs atsakymą, kad dėl klastojamo turinio naudojantis jo vardu bus kreiptasi į užsienio partnerius, nes atakos yra vykdomos iš užsienio. A. Tapino žiniomis, atakos vykdytos iš Bulgarijos.

Laidų vedėjas stebėjosi tuo, kaip sureagavo policija, kuri nesiėmė jokių veiksmų. Jis pateikė pavyzdį, kai vienas žinomas laidų vedėjas JAV pasiekė susitarimus su „Youtube“ ar „Facebook“, kad panaši ataka būtų sustabdyta. Interneto milžinai sutiko mokėti kompensacijas, kad tik būtų išvengta ginčų sprendimo teismuose.

„Aš neprekiauju kriptovaliutomis, televizijoje nepasakoju, kaip greitai praturtėjau, ir negąsdinu didžiųjų bankų. Tai yra sukčiai – nusikaltėliai, kurie nori išvilioti iš jūsų pinigus. Tai, ką jūs matote naujienų portaluose, „Youtube“ ar „Facebook“, yra nusikalstama veikla, apie ją reikėtų pranešti. Nežinau, kaip galima tuo patikėti, bet labai prašau, dabar jau turbūt labai labai prašau – įjunkit smegenis ir netikėkit“, – sakė A. Tapinas.

Internetinėse svetainėse ir socialinių tinklų platformose rodomos publikacijos su A. Tapino atvaizdu, skelbiama, kad jis sėkmingai investavo ir uždirbo 2,3 milijono eurų. Sukčiai prašo pervesti pradinį investicijos įnašą, kuris siekia 250 eurų.

Televizijos laidų vedėjo teigimu, panašių atakų patyrė ir Arūnas Valinskas.

„Smegenyse nėra įdiegta jokių apsaugos sistemų. Jokios antivirusinės programos nepadės nuo kvailumo. Iš pradžių galvojau, kad apsigauti gali vienetai, tačiau teko su vienu banku netgi platinti pranešimą spaudai, nes banko klientai klausė bankininkų, ar jie galėtų jų pinigus investuoti taip pelningai, kaip tai padariau aš“, – pasakojo A. Tapinas.


LRT



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

CRM sistema – „Hanna CRM“

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Svarstyklės – čia, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Farming Simulator 2019 Mods, LS19 Mods, FS19 Mods
fs19.net
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS 2019 Mods, FS 2017 Mods, FS 2015 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama