Lietuviai – ne tik vieni aktyviausių interneto vartotojų Europoje, bet ir labiausiai susirūpinę, kaip geriau bei saugiau išnaudoti interneto galimybes. Tai paaiškėjo, paskelbus 27-ose Europos šalyse vykusios „Interneto savaitės 2016“ („Get Online Week 2016“) skaičiuoklės rezultatus. Lietuvos interneto vartotojai šios savaitės akcijoje sudarė daugiau nei ketvirtadalį visų prisiregistravusių dalyvių.
Lietuviai – ne tik vieni aktyviausių interneto vartotojų Europoje, bet ir labiausiai susirūpinę, kaip geriau bei saugiau išnaudoti interneto galimybes. Tai paaiškėjo, paskelbus 27-ose Europos šalyse vykusios „Interneto savaitės 2016“ („Get Online Week 2016“) skaičiuoklės rezultatus. Lietuvos interneto vartotojai šios savaitės akcijoje sudarė daugiau nei ketvirtadalį visų prisiregistravusių dalyvių.
Aplenkė Lenkiją ir Rusiją
„Galime drąsiai didžiuotis ne tik tuo, kad savo šalyje turime vieną sparčiausių interneto ryšį pasaulyje bei vieną geriausių interneto infrastruktūrų, bet ir aktyviais ir atsakingais interneto vartotojais. Tai labai svarbu, žinant, kad artimiausioje ateityje net 9-iose iš 10 darbo vietų bus reikalingos ne vien profesinės žinios, bet ir darbo internetu įgūdžiai. Ši žinia „Interneto savaitės 2016“ metu buvo viena iš svarbiausių. Internetas tampa neatskiriama mūsų kasdienės veiklos dalimi, todėl, užuot bijoję pavojų kibernetinėje erdvėje, turime mokytis, kaip jų išvengti“, – sakė „Interneto savaitės 2016“ organizatorės Lietuvoje asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė Loreta Križinauskienė.
„Interneto savaitės 2016“ renginiai Europoje vyko kovo 14–20 dienomis. „Langas į ateitį“ vadovė džiaugėsi, kad akcijos dalyvių skaičius Lietuvoje šiemet pasiekė net 26,32 proc. visų „Interneto savaitės 2016“ dalyvių visose 27 šalyse skaičiaus. Antroje vietoje buvo Lenkija, surinkusi 23,33 proc. akcijos dalyvių skaičiaus, trečioje – Rusija (18,06 proc. dalyvių), ketvirtoje – Serbija (12,2 proc. dalyvių).
Akcijos skaičiuoklėje buvo užregistruota net 11 tūkst. 670 dalyvių iš Lietuvos. Šiemet mūsų šalis stipriai atsiplėšė ir nuo praėjusių metų akcijos skaičiuoklės konkurso laimėtojos Latvijos. Pasak L. Križinauskienės, toks Lietuvos gyventojų aktyvumas aiškintinas ir turiningais bei aktualiais interneto savaitės renginiais. Jų metu buvo kalbama apie finansinių operacijų internete saugumą, tapatybės saugojimo priemones bei svarbą. Akcijos metu moksleiviai ir darbo biržų jaunimo darbo centrų lankytojai buvo mokomi saugaus elgesio internete bei kviečiami įsivertinti savo įgūdžius.
Dalyvavo nuo moksleivių iki senjorų
„Interneto savaitės 2016“ renginiuose dalyvavo įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojai. Net 42 proc. jų registracijos skaičiuoklėje sudarė moksleiviai iki 16 metų amžiaus . 24 proc. registruotų dalyvių buvo 16–24 metų amžiaus asmenys, 21 proc. – 24–54 metų, 6 proc. – 55–64 metų ir panašiai tiek pat – vyresni nei 64 metų amžiaus asmenys.
Šiek tiek aktyvesnės už vyrus Lietuvoje vykusios akcijos metu buvo moterys, kurių užsiregistravo daugiau kaip 56 proc. visų dalyvių. 60 proc. visų registruotų „Interneto savaitės 2016“ dalyvių buvo moksleiviai ir studentai, 12 proc. – bedarbiai, beveik 13,5 proc. – dirbantieji samdomą darbą, 2,5 proc. – dirbantieji individualiai. Beveik 9 proc. akcijos dalyvių Lietuvoje sudarė senjorai.
„Džiugu tai, kad kiekvienais metais interneto saugumo klausimai ir jo galimybės domina vis daugiau vartotojų. Jau septintus metus buvome šios akcijos organizatoriais šalyje, žinome tendencijas, tad akcijos rezultatai nebuvo mums netikėti. Šių metų „Interneto savaitės“ sėkmę lėmė ir labai aktyvūs mūsų asociacijos partneriai, pirmiausia – Nacionalinės skaitmeninės koalicijos parneriai, Jaunimo darbo centrai, Nacionaline M. Mažvydo biblioteka, 15min.lt, LitNet, UAB „ATEA Lietuva“. Tikiu, kad mūsų bendros pastangos prisidės, ruošiant kvalifikuotus ateities darbo rinkos dalyvius“, – kalbėjo „Langas į ateitį“ vadovė.
„Interneto savaitė 2016“ yra ES kampanijos „E. įgūdžiai darbui“ (angl. e-skills for jobs) dalis. Oficialiame Europos „Interneto savaitės 2016“ pranešime buvo teigiama, kad skaitmeninių gebėjimų ugdymas bei jaunimo skatinimas rinktis informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialybes padėtų mažinti nedarbą.
