Socialiniai tinklai vis dažniau tampa „laiko vagimis“, kurie nusineša ne tik laisvalaikį, bet ir darbo valandas. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai lietuvis socialiniuose tinkluose darbo metu per dieną praleidžia apie 34 minutes, o yra ir praleidžiančių daugiau nei 2 valandas.
Socialiniai tinklai vis dažniau tampa „laiko vagimis“, kurie nusineša ne tik laisvalaikį, bet ir darbo valandas. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai lietuvis socialiniuose tinkluose darbo metu per dieną praleidžia apie 34 minutes, o yra ir praleidžiančių daugiau nei 2 valandas. Personalo vadybos specialistai teigė, kad dažniausia toks darbuotojų elgesys yra nepasitenkinimo darbu rezultatas.
„Psichologai ir personalo vadybos ekspertai ginčijasi, ar socialinius tinklus, tokius kaip „Facebook“, galima laikyti „laiko vagimis“, nes tai nėra kažkas, kas darbuotoją blaško jam nenorint. Naršydamas ar bendraudamas socialiniuose tinkluose darbuotojas savo laiką atiduoda pats, jo niekas nevagia“, – teigė konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand Partners“ vyr. konsultantė Ieva Iacob.
Viena priežasčių, kodėl žmonės darbo metu naršo ir bendrauja socialiniuose tinkluose, yra nepasitenkinimas darbu. Jeigu darbas ar konkreti užduotis jiems yra per sunki, nuobodi, socialiniai tinklai tampa alternatyva, kur „padėti“ laiką.
„Kartais socialiniai tinklai tampa būdu atsipalaiduoti, pailsėti nuo darbo – ir tai anaiptol nėra blogai. Vieni eina parūkyti, kiti kelioms minutėms užmeta akį į „Facebook“ paskyrą. Problema kyla tada, kai darbuotojas nebegali susikoncentruoti, laikytis disciplinos ir socialiniame tinkle tiesiog „užmiega“. Tokiu atveju reikia imtis priemonių“, – teigė specialistė.
Kai kuriose įmonėse priimta „pašalinius“ interneto puslapius tiesiog blokuoti visuose darbiniuose kompiuteriuose. Tačiau specialistai tokių veiksmų imtis nepataria – tai gali turėti įmonei dar liūdnesnių pasekmių, mat darbo aplinka ima priminti diktatūrinį režimą.
„Pirmiausia, tokie vadovų veiksmai kuria trintį ne tik tarp pavaldinių ir vadovybės, bet ir tarp pačių darbuotojų, nes baudžiami visi, o ne tik tie, kurie nusižengia. Antra, darbuotojai kyla į kovą, ieško alternatyvų, kaip apeiti draudimą, ir sugaišta tam dar daugiau laiko. Pavyzdžiui, internete galima rasti programų, kurios padeda naršyti net ir uždraustus puslapius. Geriausias būdas sutarti su darbuotojais dėl socialinių tinklų naudojimo yra kartu sukurti taisykles, kurioms pritartų visi“, – pastebėjo I. Iacob.
Kartais darbuotojus „ištraukti“ iš socialinių tinklų yra sudėtinga, dažnai ir nebeįmanoma, nes jie apskritai nebesuinteresuoti dirbti toje įmonėje. Tokiu atveju reikia ieškoti gilesnių problemos priežasčių įmonės viduje.
Visgi darbuotojams, kuriuos socialiniai tinklai įtraukia nejučiomis, psichologė pataria tiesiog užsistatyti žadintuvą: „Prieš „lendant“ atsipalaiduoti į socialinį tinklą darbo metu, siūlau nuspręsti, kiek laiko galime tam skirti, nusistatyti žadintuvą ir, jam suskambėjus, toliau tęsti darbus. Taip išvengsime situacijos, kai nuo vienos naujienos šokinėjama prie kitos ir pamirštama sugrįžti prie darbo užduočių.“
Taip pat patartina pokalbių programose, tokiose kaip „Skype“, išjungti signalus apie tai, kad kas nors prisijungė, parašė ir pan. Tokie signalai kelia pagundą nustoti dirbti. Be to, patartina tokius pranešimų ribojimus taikyti ir elektroninio pašto programoms – kiekvienas gautas laiškas blaško dėmesį.
Tiesa, dalis tyrimų rodo, kad darbuotojai, kurie naudojasi socialiniais tinklais, yra kūrybiškesni ir „komandiškesni“, tai padidina jų produktyvumą.
