„IBM Lietuva“ užsakymu atliktas „Vilmorus“ tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai nesibaimina kompiuterių įsilaužėlių. Saugumui internete tampant vis aktualesne problema, dauguma lietuvių, tiki, kad jų kompiuteriai yra saugūs. Net trečdalis apklaustųjų mano, kad į jų kompiuterius niekas neįsilaužinėja. 
„IBM Lietuva“ užsakymu atliktas „Vilmorus“ tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai nesibaimina kompiuterių įsilaužėlių.
Saugumui internete tampant vis aktualesne problema, dauguma lietuvių, tiki, kad jų kompiuteriai yra saugūs. Net trečdalis apklaustųjų mano, kad į jų kompiuterius niekas neįsilaužinėja. Taip pat beveik trečdalis atsakė nežinantys, kiek kartų per parą į jų kompiuterį bandoma įsilaužti. 11 proc. yra įsitikinę, kad namų kompiuteris sulaukia iki 10 įsilaužėlių per parą. Tik 2 proc. mano, kad vadinamieji „hakeriai“ juos atakuoja nuo 11 iki 100 kartų per 24 valandas. Ir tik 0,7 proc. atsakė, kad kompiuteris kasdien kenčia nuo daugiau kaip šimto įsilaužėlių.
Vyrai drąsesni nei moterys – 36 proc. vyrų tiki, kad niekas nebando įsilaužti, kai tokių moterų yra 27 proc. Įdomu, kad kompiuterių įsilaužėlių visai nebijo 37 proc. kaimo gyventojų, kai tokių drąsių vilniečių yra 29 proc.
Tuo tarpu saugumo programinės įrangos gamintojo „Webroot Software“ 2006 metų pirmojo ketvirčio ataskaita „The State of Spyware“ parodė, kad 87 proc. namų kompiuterių yra užkrėsti nepageidaujamais programiniais objektais. Vidutinis jų skaičius viename kompiuteryje – 29, iš kurių apie 20 yra sekimo slapukai, o kiti – nepageidaujama reklama, priverstinio nukreipimo internete priemonės arba šnipinėjanti programinė įranga. 29 proc. namų kompiuterių turi bent vieną „Trojos arklį“ – tai reiškia, jog kas ketvirtas kompiuteris internete nebėra savininko pilnai kontroliuojamas. Tai akivaizdžiai rodo, kad per didelis optimizmas yra nepagrįstas ir bet kuriam kompiuteriui būtina taikyti saugumo priemones, siekiant sumažinti rizikos laipsnį.
Pasaulis kasdien susiduria su vis didesniais iššūkiais informacijos saugumui ir IBM aktyviai dirba, kad įveiktų šias problemas. Šiame greit besikeičiančiame informacinių technologijų pasaulyje ne tik namų vartotojai, bet ir vis daugiau organizacijų susiduria su informacijos praradimo nuostoliais ir to pasekmėmis.
„IBM paslaugos saugumo užtikrinimui – tai būdas apsaugoti ne tik organizacijos reputaciją, bet ir, tam tikrais atvejais, jos išlikimą, kai prarandama gyvybiškai svarbi informacija“, – sako „IBM Lietuva“ integruotų technologinių paslaugų vadovas Valdas Monkus.
Pasak jo, IBM saugumo filosofija skelbia, kad saugumo valdymas tampa integruota verslo strategija – tai apgalvotas pusiausvyros tarp galimybių ir pažeidžiamumo rezultatas. IBM informacijos saugumo struktūra leidžia susidaryti bendrą saugumo vaizdą, parodo, kur gali būti spragos, numato verslo rizikas, nustato saugumo poreikius bei veiksmus spragoms likviduoti.
„Jau ir kai kurios Lietuvos organizacijos patyrė, kokius nuostolius atneša įsibrovimai į jų tinklus, todėl IBM nori dar kartą atkreipti dėmesį, kad saugumu reikia rūpintis iš anksto ir nuolat, o ne laukti incidento ir vėliau likviduoti jo pasekmes“, – pataria V. Monkus.
IBM saugos specialistai turi patirties darbo su JAV vyriausybės žvalgybos agentūromis, teismo kompiuterinėmis ekspertizėmis, paskirstant ir valdant šiuolaikines AXENT, „CheckPoint“, „Cisco“ ir IBM saugos technologijas. Be to, IBM naudoja patentuotas priemones bei IBM pažeidžiamumo duomenų bazę, gerindama savo teikiamų paslaugų kokybę ir formuodama kompleksinius IBM saugos ir paslaugų sprendimus. IBM valdomos saugos paslaugos padeda įvertinti turimą apsaugą, aptikti neteisėtą prieigą ir pažeidimus, reaguoti į incidentus ir įdiegti pakeitimus saugai pagerinti.
„IBM Lietuva“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko balandžio 7–9 d.
