Kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau siekia gauti prieigą prie vartotojų elektroninių sąskaitų – tai liudija „Kaspersky Lab“ finansinių kibernetinių grėsmių 2013 m. tyrimo rezultatai. Bendrovės užfiksuotų atakų, taikiusių kenkėjišką programinę įrangą siekiant pasipelnyti, skaičius 2013 m. sudarė 28,4 mln., o tai 27,6 proc. daugiau nei pernai.
Kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau siekia gauti prieigą prie vartotojų elektroninių sąskaitų – tai liudija „Kaspersky Lab“ finansinių kibernetinių grėsmių 2013 m. tyrimo rezultatai. Bendrovės užfiksuotų atakų, taikiusių kenkėjišką programinę įrangą siekiant pasipelnyti, skaičius 2013 m. sudarė 28,4 mln., o tai 27,6 proc. daugiau nei pernai.
Prie finansinių kibernetinių grėsmių priskiriami bankiniai „Trojos“ virusai, klaviatūros šnipai, taip pat sąlyginai naujos programos vogti virtualias pinigines iš „Bitcoin“ ir nuo vartotojo paslėptos šios kriptovaliutos generacijos užkrėstuose kompiuteriuose – būtent šios nelegalios priemonės pernai padidino finansinių kibernetinių grėsmių skaičių. Papildomu augimo veiksniu tapo pavojingų pažeidžiamų platformos „Java“ vietų, kurios buvo taikomos kibernetinėse atakose, aptikimas.
Per pastaruosius metus „Kaspersky Lab“ produktai nuo galimų finansinių praradimų apsaugojo 3,8 mln. vartotojų, o tai 18,6 proc. daugiau nei prieš metus. Dažniausiai apgavikai naudojo bankinius „Trojos“ virusus –jie sudarė du trečdaliai praėjusių metų atakų. Tačiau, palyginti su 2012 m., jų dalis mažėjo dėl didėjančio kenkėjiškų priedų, besitaikančių į „Bitcoin“, aktyvumo. Klaviatūros šnipai, perimantys vartotojo įvedamus duomenis, taip pat apleidžia pozicijas: kibernetiniai nusikaltėliai vis rečiau taiko šias siauros specializacijos programas ir pirmenybę teikia „Trojos“ virusams su plačiu funkcijų pasirinkimu.
Kenkėjiškos mobiliųjų įrenginių programinės įrangos segmente per pastaruosius metus atsirado naujų tendencijų. Viena iš jų – mobiliųjų priedų vogti pinigus iš banko sąskaitų augimas: per metus „Kaspersky Lab“ surinkta tokių programų kolekcija išaugo beveik 20 kartų. Didžioji atakų dalis buvo nukreipta į išmaniųjų telefonų su „Android“ platforma savininkus.
Vartotojų, susidūrusių su finansinėmis kenkėjiškomis atakomis, procentas tarp vartotojų, atakuojamų bet kokia kenkėjiška programine įranga
„Pernai finansinių kibernetinių grėsmių dalis stipriai augo. Bankinių „Trojos“ virusų ir kitų programų finansinei informacijai gauti populiarumas grindžiamas tuo, kad jas pasitelkę kibernetiniai nusikaltėliai gali greitai užsitikrinti neteisėtą pelną. Apgavikų naudojamų priemonių rinkinys papildomas beveik kas mėnesį, ir jau nesame tikri, kad nuo jų galima apsisaugoti tik esant budriems. Mes finansinėms organizacijoms rekomenduojame imtis vartotojų apsaugos sprendimo kompleksiškai ir taikyti tinkamiausią apsaugos sprendimą“, – pabrėžė Vladimiras Zapolianskij, „Kaspersky Lab“ techninio pozicionavimo skyriaus vadovas.
Kenkėjiška programinė įranga – tai ne vienintelis apgavikų arsenale turimas būdas vogti pinigus realiuoju laiku. Taip pat aktyviai taikomos netikros atakos (angl. phishing) – finansinės informacijos išviliojimo schema paitelkiant padirbtus interneto puslapius. 2013 m. „Kaspersky Lab“ produktai atrėmė per 330 mln. netikrų atakų, kurių 31,5 proc. buvo įvykdytos naudojant bankų, mokėjimo sistemų arba internetinių parduotuvių pavadinimus.
Finansinėms kibernetinėms grėsmėms neutralizuoti „Kaspersky Lab“ sprendimuose privatiems vartotojams ir smulkiajam verslui taikoma technologija „Saugūs mokėjimai“, apsauganti duomenis bankinių operacijų realiuoju laiku ir darbo su mokėjimo sistemomis metu.
Bendrovėms, teikiančioms klientams finansines paslaugas realiuoju laiku, „Kaspersky Lab“ sukūrė kompleksinę platformą „Kaspersky Fraud Prevention“. Ji užtikrina kelis elektroninių transakcijų apsaugos lygius, papildomai tikrina mokėjimus serveryje, kad būtų apsaugoti vartotojų kompiuteriai ir mobilieji įrenginiai.
