Penkių Europos universitetų mokslininkai sukūrė robotams skirtą debesų kompiuterijos platformą. Ši platforma leidžia prie interneto prisijungusiems robotams atlikti įvairias užduotis ir mokytis naudojantis galingais šiuolaikinių duomenų centrų, tokių kaip „Google“, „Facebook“ ar „Amazon“ skaičiavimo, duomenų saugojimo ir komunikacijų infrastruktūros ištekliais.
Penkių Europos universitetų mokslininkai sukūrė robotams skirtą debesų kompiuterijos platformą. Ši platforma leidžia prie interneto prisijungusiems robotams atlikti įvairias užduotis ir mokytis naudojantis galingais šiuolaikinių duomenų centrų, tokių kaip „Google“, „Facebook“ ar „Amazon“ skaičiavimo, duomenų saugojimo ir komunikacijų infrastruktūros ištekliais.
Kaip skelbia portalas phys.org, Europos mokslininkų grupė, jau anksčiau sukūrusi robotams skirtos debesų kompiuterijos sistemą, pavadintą „RoboEarth Cloud Engine“, toliau tęsia darbus, siekdami sukurti ištisą robotams skirtą internetą. Naujoji platforma praplečia ankstesnio produkto galimybes, leisdama robotams dalintis žiniomis vieniems su kitais pasitelkiant žiniatinklio tipo (www) duomenų bazes. Toks informacijos naudojimo būdas labai paspartina jų mokymąsi ir adaptaciją atliekant sudėtingas užduotis.
„RoboEarth Cloud Engine“ technologija
Robotai taps protingesni
Robotams skirtoji platforma kaip tarnyba (angl. Platform as a Service, PaaS) leidžia internetiniame debesyje atlikti tokias sudėtingas užduotis, kaip žemėlapių informacijos apdorojimas, navigacija (judėjimas) arba žmogaus balso komandų apdorojimas. Ir laikas tokiems darbams atlikti šiuo atveju yra žymiai trumpesnis už laiką, kurį robotas sugaištų naudodamasis savuoju kompiuteriu. Mokslininkai mano, kad įmonėms skirtos kompiuterinės infrastruktūros suteikimas bet kuriam bevieliu ryšiu prie interneto prisijungusiam robotui leis kurti žymiai lengvesnius, pigesnius ir protingesnius robotus.
„Naujoji platforma ypač pravers mobiliesiems robotams, tokiems kaip nepilotuojami lėktuvai (angl. drone) ar automobiliai, kuriems reikia didelių su orientavimusi erdvėje susijusių skaičiavimo išteklių. Taip pat nemažai naudos turėtų gauti įvairūs robotai-darbuotojai, tokie kaip gamyklose lygia greta su žmonėmis dirbantys robotai pagalbininkai, kuriems reikalingos didžiulės duomenų bazės, bei tokių robotų komandos“, – sako Šveicarijos Federalinio technologijos instituto (ETH Zurich) mokslininkas ir projekto techninis vadovas Mohanarajahas Gajamohanas.
„Paties roboto kompiuteriais atliekami skaičiavimo darbai mažina jų mobilumą ir didina jų kainą, – sako Eindhoveno technologijos universiteto Nyderlanduose „RoboEarth“ programos vadovas Heico‘as Sandee‘as. – Kasdien didėjant bevieliais tinklais perduodamų duomenų spartai, kurią lemia didėjantis mobiliųjų prietaisų poreikis, vis daugiau robotų atliekamų skaičiavimo darbų gali būti perkeliama į debesį.“
Poveikis darbo rinkai
Aukštųjų technologijų kompanijoms vis didesnę darbų naštą užkraunant ant duomenų centrų „pečių“, sukuriamas vis mažesnis darbo vietų skaičius. Dėl tokios darbo jėgos politikos pastarosios yra smarkiai kritikuojamos (pavyzdžiui, skaičiuojant vienam gautų pajamų doleriui tenkantį darbuotojų skaičių, didelėse IT kompanijose, tokiose kaip „Google“ ar „Facebook“, palyginus su „General Electric“ ar „Hewlett-Packard“, dirba dvigubai mažiau žmonių). Vis dėlto minėti tyrėjai nemano, jog naujoji robotams skirta platforma galėtų paaštrinti situaciją darbo rinkoje. Tarptautinės robotų federacijos ir kompanijos „Metra Martech“ neseniai atliktos studijos pavadinimu „Pozityvus pramoninių robotų vaidmuo užimtumui“ duomenimis, robotai darbo vietų nenaikina, o visai priešingai – skatina bendro jų skaičiaus didėjimą.
