Didžiosios Britanijos vyriausybė artimiausiu metu paskelbs savo planą, kuris įgalintų teisėsaugos institucijas sekti interneto vartotojų siunčiamus el. laiškus, susirašinėjimą ir kitą veiklą visuotiniame tinkle. Tokių siūlymų šalininkai teigia, kad būtina „modernizuoti“ dabartines priemones, kurios leidžia slapta klausytis telefoninių pokalbių, siekiant efektyviai kovoti su terorizmu.
Didžiosios Britanijos vyriausybė artimiausiu metu paskelbs savo planą, kuris įgalintų teisėsaugos institucijas sekti interneto vartotojų siunčiamus el. laiškus, susirašinėjimą ir kitą veiklą visuotiniame tinkle.
Tokių siūlymų šalininkai teigia, kad būtina „modernizuoti“ dabartines priemones, kurios leidžia slapta klausytis telefoninių pokalbių, siekiant efektyviai kovoti su terorizmu.
Tačiau technologijų ekspertai ir žmogaus teisių gynėjai tokias priemones vertina skeptiškai, rašo BBC.
Reiktų milžiniškų saugyklų
Kol kas neaišku, kaip ir kokią tiksliai informaciją ketinama stebėti – žinoma tik tai, kad teisėsauga turėtų galimybę realiu laiku stebėti žmonių veiklą internete. Už visą vartotojų persiunčiamą informaciją būtų atsakingi interneto paslaugų tiekėjai (IPT). Pastarieji abejoja, ar iš to būtų naudos, mat iškiltų daug technologinių iššūkių. Ne tik dėl to, kad skirtingos kompanijos naudoja skirtingus metodus ir trečiųjų šalių sistemas informacijai apdoroti. Bet dar ir dėl to, kad tokio informacijos kiekio saugojimas pareikalautų milžiniškų išteklių.
„Visa tai yra įmanoma, bet veikiausiai reikėtų pakeisti tinklų struktūrą. O dar informacijos saugojimas... Tektų laikyti daugybę petabitų duomenų, – pastebėjo IPT asociacijos tarybos narys Treforas Daviesas. – Pagalvokite vien apie visus šlamštlaiškius, kuriuos žmonės gauna. Mes juos triname, tačiau ar įsigaliojus naujai tvarkai mes galėtume tai daryti?“
Pasislėpti – paprasta
Tiesioginiam internautų veiklos stebėjimui Didžiosios Britanijos IPT apskritai nepasiruošę.
Jau dabar apsisaugoti nuo privačių susirašinėjimų sekimo yra pakankamai paprasta. Pavyzdžiui, naudojant internetines el. pašto programas (tokias kaip „Gmail“, „Hotmail“ ir pan.) siunčiamos informacijos slaptumą užtikrina šiose svetainėse įdiegtos apsaugos priemonės. O, pavyzdžiui, asmeninį susirašinėjimą socialiniame tinkle „Facebook“ galima gauti tik su teismo leidimu. Įsigaliojus naujoms taisyklėms teisėsauga tik žinotų, kad asmuo lankėsi „Facebook“ tam tikru metu, tačiau negalėtų stebėti jų veiklos šiame tinklalapyje.
O naudojant „proxy“ serverius nuo pašalinių akių paslepiama praktiškai visa informacija. „Proxy“ serveriai paslepia vartotojų veiksmus internete nukreipdami jų užklausas per kitą serverį. Šias priemones dažnai naudoja programišiai, norėdami paslėpti savo pėdsakus.
T.Daviesas prognozavo, kad įsigaliojus naujoms taisyklėms suvešėtų „pogrindžio internetas“ – vis daugiau žmonių pasirūpintų, kad internetu persiunčiami duomenys būdų užšifruoti, taigi jų negalėtų kontroliuoti jokios teisėsaugos institucijos. Taigi vyriausybės siekiai turėtų atvirkštinį efektą.
Pažeistų žmogaus teises
Nekreipiant dėmesio į technologinius iššūkius, Didžiosios Britanijos vyriausybės užmojai kritikuojami ir dėl to, kad pažeistų žmogaus teises. Organizacija „Open Rights Group“ pareiškė, kad įteisinus tokias priemones Didžiąją Britaniją būtų galima lyginti su Iranu ar Kinija.
Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“, kovojančios už žiniasklaidos laisvę, atstovė Heathera Blake ragino Londoną prieš priimant tokį sprendimą paviešinti informaciją, kuri įrodytų, kad internautų stebėjimas padės kovoti su terorizmu. „Tie, kas atlieka šiuos nusikaltimus, visada ras kitų kelių. Jie visada randa“, – įsitikinusi H. Blake.
