Patentai tampa yra tapęs svarbiu ištekliumi, kuris ne vien padeda apsaugoti savo sukurtas technologijas, bet ir susilpninti konkurentų pozicijas. Baigiantis vasarai buvo galima stebėti, kaip priekaištus dėl pažeidinėjamų patentų vienai kitai ėmė reikšti didžiosios telefonus gaminančios bendrovės. Artimiausioje ateityje mūšiai gali užvirti ir tarp populiarias interneto paslaugas teikiančių bendrovių.
Patentai tampa yra tapęs svarbiu ištekliumi, kuris ne vien padeda apsaugoti savo sukurtas technologijas, bet ir susilpninti konkurentų pozicijas. Baigiantis vasarai buvo galima stebėti, kaip priekaištus dėl pažeidinėjamų patentų vienai kitai ėmė reikšti didžiosios telefonus gaminančios bendrovės. Artimiausioje ateityje mūšiai gali užvirti ir tarp populiarias interneto paslaugas teikiančių bendrovių.
IQ.lt rašė, kaip vasaros pabaigoje „Apple“ bandė uždrausti HTC išmaniųjų telefonų importą į JAV ir neleisti „Samsung“ pardavinėti savo naujo planšetinio kompiuterio Europoje. Abiem atvejais „Apple“ apkaltino konkurentes pažeidus jai priklausančius technologinius patentus. Siekis įsigyti didelį paketą patentų tapo būtent ta priežastimi, dėl kurios „Google“ pasiryžo įsigyti JAV telefonų gamintoją „Motorola“, o kartu su ja – ir apie 17 tūkst. patentų.
Patentų mūšiai tarp technologinės įrangos gamintojų nėra jokia naujiena, intensyvesni ginčai čia tęsiasi ne vienus metus, o pastaruoju metu juos paskatino didelį augimo potencialą turintys išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių rinkos segmentai. Juose sėkmingai įsitvirtinusi „Apple“, turinti dešimtis tūkstančių technologinių patentų, siekia išlaikyti savo įtaką ir bando apsunkinti kitų gamintojų plėtrą.
Tačiau kai kurioms technologijų srities žvaigždėms – socialiniams tinklams „Facebook“ ir „Linkedin“, masinių žinučių paslaugai „Twitter“ – iki šiol pavyko išlikti ginčų dėl patentų šešėlyje. Tačiau „Facebook“, pavyzdžiui, yra 80 mlrd. JAV dolerių vertės kompanija, per metus gaunanti kelis milijardus pajamų iš reklamos, todėl yra pakankamai gardus kąsnelis teisiniuose ginčuose.
Tačiau dar patrauklesniu taikiniu pastarąsias bendroves paverčia tai, kad jų turimi patentai skaičiuojami vienetais. „Facebook“ iki šiol yra gavusi 12 patentų, o „Linkedin“ ir „Twitter“ turi vos kelis. Todėl tikėtina, kad tūkstančius patentų valdantys rinkos senbuviai gali turėti pagrįstų teisinių reikalavimų šioms bendrovėms.
Vienu iš taikinių gali tapti jų valdomi didžiuliai duomenų centrai, kuriuose dažniausiai naudojama modifikuota atvirojo kodo programinė įranga. Pavyzdžiui, „Facebook“ duomenų bazės yra paremtos atvirojo kodo „MySQL“ platforma, kurios veikimo principai greičiausiai yra panašūs į alternatyvių komercinių produktų veikimo principus.
Tiesa, atvirojo kodo serverių programinę įrangą naudoja ir daugiau didelių bendrovių, pavyzdžiui, Volstryto bankai. Tačiau jie taip pat naudojasi tokių bendrovių kaip „Microsoft“ ir „Oracle“ paslaugomis, todėl pastarosios nesuinteresuotos veltis į teisinius ginčus su savo klientais.
Naujosios interneto bendrovės yra kas kita, nes jos pakankamai demonstratyviai nesinaudoja Silicio slėnio senbuvių paslaugomis ir visą reikalingą infrastruktūrą yra susikūrusios pačios. Todėl pulti jas gali būti gerokai paprasčiau, o precedentu galima laikyti „Google“ palaikomos atvirojo kodo operacinės sistemos „Android“ puolimą. Ši sistema yra užsitraukusi „Apple“, „Microsoft“ ir „Oracle“ nemalonę. Tiesa, jai kovoje turėtų padėti „Motorola“ stambaus patentų paketo įsigijimas.
Panašu, kad kai kurios didžiosios interneto bendrovės teisinio mūšio lauke atsidūrė visiškai plikomis rankomis ir dabar rizikuoja smarkiai nukentėti. Joms gali būti gyvybiškai svarbu kaip galima greičiau įsigyti patentų, apsaugančių jų technologijas arba suteikiančių teisę naudoti atitinkamus sprendimus.
