Lietuvoje, lyginant su 2006 m., neteisėtos programinės įrangos naudojimas asmeniniuose kompiuteriuose sumažėjo vos vienu procentiniu punktu iki 56 procentų. Nors piratavimo lygis mažėja, tačiau nuostoliai dėl piratinės produkcijos Lietuvoje auga – per metus jie padidėjo nuo 69 mln. iki 83 mln. litų. Tyrimo duomenimis, pernai neteisėtų programų naudojimas sumažėjo net 67-iose pasaulio valstybėse ir tik 8-iose jų – jis išaugo.
Lietuvoje, lyginant su 2006 m., neteisėtos programinės įrangos naudojimas asmeniniuose kompiuteriuose sumažėjo vos vienu procentiniu punktu iki 56 procentų. Nors piratavimo lygis mažėja, tačiau nuostoliai dėl piratinės produkcijos Lietuvoje auga – per metus jie padidėjo nuo 69 mln. iki 83 mln. litų.
Kasmetinio tyrimo apie piratinės įrangos naudojimą asmeniniuose kompiuteriuose virš 100 pasaulio valstybių rezultatus paskelbė tarptautinė asociacija „Business Software Alliance“. Penktą kartą vykdytą tyrimą atliko pasaulinė IT rinkos analizės ir tyrimų kompanija IDC.
„Akivaizdu, kad mūsų progresas yra per lėtas ir ateityje laukia ilga bei atkakli kova su neteisėtos programinės įrangos naudotojais ir platintojais. Juk didžiausią naudą, sumažinus neteisėtų programų naudojimą, pajustų pati valstybė ir visuomenė, nes vietoj patirtų nuostolių galėtume džiaugtis programinės įrangos gamintojų ir tiekėjų pelnu, kurio dalis mokesčių pavidalu tenka ir valstybei“, – sakė Advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ advokatė Edita Ivanauskienė. Pasak jos, per pastaruosius 3 metus Lietuvoje neteisėtos programinės įrangos naudojimo mastas sumažėjo beveik nepastebimai – nuo 58 proc. 2004 m. iki 56 proc. 2007 metais.
Tyrimo duomenimis, pernai neteisėtų programų naudojimas sumažėjo net 67-iose pasaulio valstybėse ir tik 8-iose jų – jis išaugo. Nepaisant to, palyginus su 2006 m. tyrimo rezultatais, bendras pasaulyje piratinės programinės įrangos naudojimas išaugo 3 procentiniais punktais iki 38 proc.
Piratavimas pagal regionus
„Tyrimas atskleidė, kad tiek valdžios, tiek privačių bendrovių taikomos antipiratinės priemonės duoda vaisių daugumoje valstybių. Vis dėlto spartus asmeninių kompiuterių skaičiaus augimas valstybėse, kuriose piratinės įrangos naudojimas yra ypač didelis, lėmė, kad bendras pasaulio neteisėtų programų naudojimas per metus išaugo“, – sakė Johnas Gantzas, IDC tyrimų vadovas. Jo teigimu, ši tendencija išliks tol, kol kylančios ekonomikos šalių bendros verslo ir vyriausybių pastangos sugebės pažaboti kol kas nekontroliuojamą neteisėtų programų naudojimą ir platinimą.
ES mastu didžiausi piratinės įrangos platinimo ir naudojimo mastai užfiksuoti Bulgarijoje ir Rumunijoje (po 68 proc.) bei Graikijoje (58 proc.). Liuksemburge neteisėta programine įranga naudojasi vos penktadalis, o Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Austrijoje – ketvirtadalis vartotojų.
Nepriklausomame BSA ir IDC tyrime dalyvavo 108 valstybės. Šioje studijoje analizuota visa programinė įranga, naudojama asmeniniuose kompiuteriuose, įskaitant nešiojamus ir delninius kompiuterius, tačiau į analizę nebuvo įtraukta serverių ir centrinių kompiuterių programinė įranga. IDC naudojo programinės ir techninės įrangos pardavimų statistiką, taip pat į daugiau nei 60 valstybių buvo nusiuntusi savo IDC analitikus, kurie patvirtino piratinės įrangos naudojimo mastus.
Daugiau informacijos ir visa studija – tinklalapyje www.bsa.org/globalstudy.
