Tūkstančiai kompiuterinių žaidimų mėgėjų kasdien gelbėja pasaulį nuo užgrobėjų, kaunasi su blogiukais, dalyvauja lenktynėse, vaduoja princeses, buriasi į virtualias komandas, ir daugelis gal būt net neįtaria, kad žaidimų metu tenka ir intensyviai galvoti. Grupė mokslininkų nutarė pasiūlyti būdą šią energiją išnaudoti daug produktyviau – žaidimo metu spręsti mokslinių tyrimų užduotis.
Ar norėtumėte pažaisti kompiuterinį žaidimą ir tuo pačiu prisidėti prie mokslo plėtros? Būtent tai ir pasiūlė Vašingtono universiteto mokslininkai, pristatę projektą, pavadintą „Foldit“.
Tūkstančiai kompiuterinių žaidimų mėgėjų kasdien gelbėja pasaulį nuo užgrobėjų, kaunasi su blogiukais, dalyvauja lenktynėse, vaduoja princeses, buriasi į virtualias komandas, ir daugelis gal būt net neįtaria, kad žaidimų metu tenka ir intensyviai galvoti.
Grupė mokslininkų nutarė pasiūlyti būdą šią energiją išnaudoti daug produktyviau – žaidimo metu spręsti mokslinių tyrimų užduotis.
„Tikimės, kad galime pakeisti tai, kaip vyksta mokslo tyrimo procesai, ir tai, kas juos atlieka, – sakė Zoranas Popovičius, vienas iš grupės mokslininkų, pristatydamas kompiuterinį žaidimą „Foldit“. – Galbūt kuris nors šio žaidimo dalyvis taps kandidatu į Nobelio premiją“.
„Foldit“ galima apytikriai išversti kaip „sulenk ar susuk tai“, ši programa modeliuoja galimas proteinų formas. Proteinai – labai svarbi gyvosios materijos dalis, sudaranti organizmų imuninę sistemą, valdanti chemines reakcijas. Žmogaus kūne yra apie 100 000 įvairiausių proteinų.
Mes jau žinome daugelio proteinų genetines sekas, tačiau dar neatrasta, kaip jie susisuka į įvairiausias sudėtingas formas, kurios ir lemia proteinų funkcijas. Kompiuteriai teoriškai gali suskaičiuoti visas galimas proteinų formas, tačiau net panaudojant visus Žemės kompiuterius, tai truktų šimtmečius.
Vienas iš „Foldit“ kūrėjų, profesorius Deividas Beikeris iš Howardo Hiudžeso medicinos instituto, 2005 metais sukūrė projektą Rosetta@home, kuris leido pasinaudoti savanorių kompiuteriais, modeliuojant proteinus, tačiau net 200000 kompiuterių pasirodė negana.
Programa neblogai veikė, analizuodama nesudėtingus proteinus, tačiau jiems didėjant, atsiranda per daug laisvės laipsnių, ir kompiuteriai jau nebesugeba išanalizuoti visų galimų konfigūracijų.
Čia mokslininkai nutarė, kad reikia pasinaudoti ir žmonių gebėjimais – jie, pasinaudodami savo intuicija, gali rasti sprendimus greičiau ir net tokiose situacijose, kur kompiuteriai tampa bejėgiais.
Taigi „Foldit“, nors ir naudojasi tais pačiais programiniais algoritmais, kaip ir Rosetta@home, paprašys vartotojų ne tik leisti pasinaudoti jų kompiuteriu kai jis neužimtas, bet ir pasitelkti savo erdvinio mąstymo galimybes ir šį tą nuveikti patiems – nurodyti kompiuterinei programai, kaip mėginti dėlioti proteinų sudedamąsias dalis vietoj milijardų galimų variantų analizės.
Davidas Beikeris sako, kad programa primena kažkada labai populiarų žaidimą „Tetris“, tik tai jau XXI amžiaus „Tetris“, ir visai nereikia būti biologu, norint ja naudotis – jo trylikametis sūnus dėlioja proteinų grandines greičiau, nei jis pats. Tiesiog yra žmonių, turinčių gerą erdvinę vaizduotę, sugebančių greitai spręsti tokias užduotis, nors jie ir negali paaiškinti, kaip tai daro.
Maždaug 1000 testuotojų mėgino šią programą, o šią savaitę „Foldit“ atiduodama visiems norintiems prisidėti prie naujų vakcinų ir vaistų kūrimo. Kompiuteris padės žaidėjams spręsti optimizavimo problemas, tačiau ir žmogus galės spręsti ir patarti kompiuteriui, kokie, jo nuomone, gali būti tinkami molekulių perstatymai.
Perspektyviausi sukurti proteinai bus sintetinami laboratorijose ir išmėginami „petri“ lėkštutėse.
