Švedijos karališkoji mokslų akademija Stokholme Nobelio fizikos premiją skyrė Kalifornijos universiteto Berklyje profesoriui Johnui Clarke’ui, Jeilio universiteto profesoriui Micheliui Devoretui ir Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje profesoriui Johnui Martinisui už makroskopinio kvantinio tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėse atradimus.

Šie metai Jungtinių Tautų yra paskelbti Tarptautiniais kvantinių mokslo ir technologijų metais. O beveik prieš 100 metų Erwin‘as Schrödinger‘is padėjo pamatus visai kvantinei fizikai. Gražus sutapimas, kad ir šių metų Nobelio fizikos premija paskirta trims mokslininkams – John‘ui Clarke’ui, Michel’iui H. Devoret‘ui ir John‘ui M. Martin‘iui.

Kas laimės naująjį dirbtinio intelekto asistentų karą – „Apple“, „Amazon“, „Google“ ar „Meta“? Kova vyksta dėl to, kas taps pagrindiniais vartais į mūsų kasdienybę: darbą, paiešką, apsipirkimą ir pramogas.

Pasaulio ekonomikos forumo ir platformos „ACT News“ analizės rodo, kad dirbtiniu intelektu (DI) pagrįsta maršrutų optimizacija gali padėti sumažinti sunkvežimių emisijas iki 7 proc. ir sutaupyti 5–8 proc. degalų. Europoje šį potencialą jau dabar sėkmingai realizuoja pažangios transporto įmonės, naudodamos įvairių tiekėjų sprendimus.

Kvantiniai kompiuteriai ilgą laiką buvo laikomi technologija, galinčia iš esmės pakeisti informatiką, tačiau jų kūrimas susidūrė su daugybe kliūčių. Viena didžiausių problemų, tai kaip sujungti milijonus kvitų į vieną stabiliai veikiančią sistemą. Mokslininkai iš Ilinojaus universiteto Urbanoje – Šampaine pristatė naują sprendimą, kuris leidžia pažvelgti į kvantinę inžineriją kitu kampu.

„Čia yra 100 eurų. Aš siūlau nupirkti jūsų duomenis – prisijungimo vardą ir slaptažodį“, – tokį pasiūlymą diskusijos metu pateikė KTU Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas prof. dr. Šarūnas Grigaliūnas. Ar galite atspėti, kiek žmonių susidomėjo? O gal patys susigundytumėte tokia suma mainais už savo skaitmeninę tapatybę?

Harvardo universiteto ir dirbtinio intelekto (DI) bendrovės „OpenAI“ mokslininkų paskelbtas tyrimas, kurio metu buvo išanalizuota net 1,1 mln. „ChatGPT“ pokalbių, atskleidė netikėtą tendenciją: net 73 proc. „ChatGPT“ vartotojų užklausų 2025 metais yra nesusijusios su darbu.

Spalvotais ekranais mirgantys žaidimų automatai, stovėję prekybos centruose ir kurortų salėse, kadaise buvo neatsiejama popkultūros dalis. Arkadiniai žaidimai išgyveno visą pakilimo, klestėjimo ir nuosmukio trajektoriją – nuo pirmųjų paprastų ekranų iki sudėtingų kovinių simuliacijų.

Žmonės naudoja skaitmeninę piniginę, kai atsiskaito per „Google Wallet“ ar „Apple Pay“, o netrukus ten pridėti bus galima ir daugiau asmens dokumentų, pavyzdžiui, net vairuotojo pažymėjimą ar pasą. Netrukus nauja ES iniciatyva leis naudotis nemokama skaitmenine tapatybės dėkle, tad visus dokumentus telefone bus lengva pasiekti vos keliais paspaudimais.

Daugelis esame matę fantastinių filmų scenas, kuriose dirbtinis intelektas perima valdymą iš žmonių. Panašu, kad tai tampa realybe. Naujos kartos vadinamoji agentinė dirbtinio intelekto technologija jau dabar keičia tai, kaip veikia mūsų įrenginiai, tai kompiuteriai ir išmanieji telefonai gali būti valdomi ne žmogaus rankomis, o pačios dirbtinės sistemos.

Galbūt pastebėjote, kompiuteriniai žaidimai tampa pagrindine pramogos rūšimi pasaulyje. Juos žaidžia keturi iš dešimties, arba daugiau kaip trys milijardai Žemės gyventojų. Vakarų šalyse taip elgiasi du trečdaliai, pusę jų sudaro moterys. Beje, žaidžia ir vaikai, ir senoliai. Nenuostabu, kad žaidimų industrija pelnu pralenkė filmų. Tačiau tokie žaidimai kartais atlieka ir juodą darbą.

Nuo šių metų Lietuvoje įsigaliojęs naujasis Kibernetinio saugumo įstatymas, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Europos Sąjungos TIS2 (dar žinoma kaip NIS2) direktyva, tapo reikšmingu pokyčiu verslo aplinkoje. Anksčiau tik kritinei infrastruktūrai taikyti saugumo reikalavimai dabar apima kur kas platesnį verslo spektrą – nuo gamybos ir maisto pramonės iki atliekų tvarkymo, kurjerių ar net IT paslaugų teikėjų.

Kodėl matote būtent tokį darbo pasiūlymą „LinkedIn“? Kodėl jūsų mėgstama internetinė parduotuvė jau žino, kokių batų jums reikia dar prieš jums apie tai pagalvojant? Už šių sprendimų slypi nematomos formulės ir algoritmai, paremti matematika – dirbtinio intelekto (DI) pagrindu.

Mokslinė fantastika dažnai vaizduoja robotus kaip šaltus ir manipuliuoti linkusius padarus, nesugebančius jausti jokių emocijų. Tačiau tai nėra vienintelis kelias, kuriuo gali vystytis dirbtinis intelektas. Vis dažniau svarstoma, ar pažangūs algoritmai galėtų perimti kai kuriuos žmogiškus bruožus, pavyzdžiui, emocijas.

Panašu, kad vien tik rašymas kompiuterio klaviatūra, ypač tiesioginės transliacijos metu, gali tapti dar viena spraga, per kurią nutekės slaptažodžiai ar kita konfidenciali informacija. Mokslininkų tyrimas atskleidė: dirbtinis intelektas sugeba išgirsti, ką žmogus rašo, tik analizuodamas klavišų paspaudimų garsus.