Vis daugiau žmonių ima eksperimentuoti su dirbtinio intelekto sugeneruotais vaizdais – vieni iš smalsumo, kiti siekdami greito rezultato socialiniams tinklams, darbui ar net verslui. Atrodo patogu: įvedi kelis žodžius ir po akimirkos turi nuotrauką. Tačiau ar kada susimąstėte, ką iš tiesų darote – kuriate, kopijuojate ar tiesiog naudojatės kitų sukurtomis idėjomis?

Kas vakarą, prieš miegą, įjungi telefoną krautis. Tiesiog įpročiu tapęs veiksmas, atrodo, net negalvoji: įkiši laidą, padedi ant spintelės, pasuki veidą į pagalvę ir viskas. Ryte telefonas šimtu, o tu?

2025-ieji oficialiai paskelbti Tarptautiniais kvantiniais metais. Valstybės į šią techno-logiją jau dabar investuoja milijardus eurų. Europos tikslas – 2025-aisiais turėti pirmąjį superkompiuterį su kvantiniu pagreičiu, o iki 2030-ųjų – pirmauti kvantinių pajėgumų srityje. Lietuva taip pat ruošiasi.

Kibernetinės grėsmės šiandien tapo viena didžiausių rizikų bet kokiam verslui. Tai ne tik pasaulinių korporacijų ar finansų įstaigų problema – net ir smulkios įmonės tampa taikiniais dėl silpnų saugumo vietų. Paradoksalu, tačiau daugelis verslų apie saugumą pradeda galvoti tik po incidento, kai žala jau padaryta.

Lietuvoje pradėjo veikti viena galingiausių Vidurio bei Rytų Europos regione DI platforma, kurios pagrindas – NVIDIA DGX B200 serveris. „Vilnius Tech“ Skaitmeninės gynybos kompetencijų centre įdiegta 1 mln. eurų kainavusi platforma yra skirta vystyti mokslinius tyrimus bei inovacijas DI, skaitmeninės gynybos ir duomenų mokslo srityse.

Šiuolaikinės technologijos keičia ir mokslininkų darbą – jį pagreitina ir palengvina. VU mokslininkai, taikydami skaitmeninės humanitarikos priemones, jau analizuoja rankraštinius šaltinius ir apdoroja didelės apimties duomenis. Pavyzdžiui, istorikė doktorantė per pusdienį suskaitmenino tiriamus žurnalus, kad galėtų tirti juose esančius vaizdus ir brėžinius.

Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai vis aktyviau skinasi kelią į darbo aplinką: nuo automatizuotų atrankos sistemų, personalizuotų mokymų iki klientų aptarnavimo analizės ar net emocijų atpažinimo. Kartu su pažanga ateina ir atsakomybė suprasti, kiek, kur ir ar teisėtai darbo santykiuose naudojame DI.

Dirbtinis intelektas tapo mūsų darbo kasdienybės dalimi – greitas, patogus ir visada pasiekiamas. Tačiau ar kada susimąstėte, kas vyksta su informacija, kurią jam patikime? Kai produktyvumas ima lenkti atsargumą, o DI įrankiai tampa „tyliais kolegomis“, dažnai pamirštame, kad jie nėra nei neutralūs, nei saugūs iš prigimties.

Sparčiai vystantis technologijoms ir augant transporto bei logistikos sektoriaus poreikiams, vis didesnis dėmesys skiriamas pažangių skaitmeninių sprendimų diegimui. Viena iš sričių, kurioje inovacijos daro esminį pokytį, yra maršrutų planavimas ir valdymas. Pasak VDU mokslininkės dr. R. Juozaitienės, nors dirbtinio intelektoinovacijos stipriai keičia logistikos industriją, paskutinis pristatymo etapas vis dar išlieka vienu sudėtingiausių ir brangiausių logistikos grandinės elementų.

Naršymo privatumo tema pastaraisiais metais sulaukė vis daugiau dėmesio – tiek iš vartotojų, tiek iš technologijų kompanijų ir valdžios institucijų. Interneto naudotojai vis dažniau kelia klausimus apie tai, kiek informacijos apie juos yra renkama, kam ji perduodama ir kaip tai veikia jų kasdienybę internete. Tuo metu tokios gigantės kaip „Google“ yra priverstos ieškoti kompromiso tarp saugumo, privatumo ir savo verslo modelio pagrindo – reklamos.

Kiek daugiau nei kas trečias (37 proc.) verslas pasaulyje pernai sklandžiam klientų aptarnavimui užtikrinti pasitelkė dirbtiniu intelektu (DI) paremtus pokalbių robotus, rodo turimi duomenys. Atskleidžiama ir tai, kad šiais robotais praėjusiais metais pasinaudojo beveik 1 mlrd. pasaulio gyventojų, ir tikėtina, jog ši dalis ateityje – tik augs.

Organizacijoms visame pasaulyje žengiant į kitą darbo vietos transformacijos etapą, penktojoje „Microsoft“ metinėje darbo tendencijų indekso ataskaitoje išryškėja naujo tipo įmonės – „Frontier Firm“, t. y., įmonės pionierės. Siekdamos didesnio efektyvumo ir inovacijų, šios įmonės veikia naudodamos momentinę intelekto prieigą, maksimaliai išnaudoja mišrias žmonių ir DI agentų komandas.

Balandžio 17 d. buvo terminas, kai dalis šalies verslų gavo žinią iš Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, kad jie įtraukti į Kibernetinio saugumo subjektų registrą ir turės atitikti naujus reikalavimus. Ką daryti, jei įmonė buvo į tokį sąrašą įtraukta?

Dirbtinis intelektas (DI) nepastebimai keičia kasdienį žmogaus gyvenimą ir tampa neatsiejama šiuolaikinių technologijų dalimi. DI neaplenkė ir medicinos srities, kurioje pamažu įsitvirtina pagalbininko vaidmenyje. Apie pokyčius medicinoje pasakoja KTU profesorius, DI srities ekspertas Vidas Raudonis.

Šiuolaikinės technologijos tapo neatsiejamu įrankiu, palengvinančiu informacijos paiešką ir bendravimą. Tačiau naudojimasis šiais privalumais turi savo kainą. Technologijos nuolat renka informaciją apie kiekvieną mūsų veiksmą, todėl svarbūs ir jautrūs duomenys – nuo buvimo vietos ar balso iki atvaizdo ir sveikatos – nebepriklauso tik mums. Kaip tapti savo duomenų šeimininkais?