Apie dirbtinį intelektą (DI) šiandien kalbame beveik visur – vieni baiminasi automatizacijos ir darbo vietų nykimo, kiti akcentuoja augantį efektyvumą. Darbo rinka iš tiesų sparčiai keičiasi: dalis profesijų traukiasi ar transformuojasi, atsiranda nauji įgūdžių reikalavimai. Tačiau rečiau aptariama kita DI pusė – jis kuria visiškai naujas sritis, kurių dar prieš kelerius metus paprasčiausiai nebuvo.

Pelningiausios Lietuvos įmonės pastaruoju metu susiduria su itin pavojingomis kibernetinėmis atakomis. Iš verslo apgaulės būdu sukčiai išvilioja net šimtus tūkstančių eurų. Viena didžiausių grėsmių dabar yra susirašinėjimų perėmimas tarp įmonių.

Indija toliau sparčiai gilina skaitmeninės tapatybės sistemos „Aadhaar“ integraciją į kasdienį žmonių gyvenimą. Nauja mobilioji programėlė ir neprisijungus veikianti tapatybės tikrinimo sistema žada patogesnį asmens identifikavimą, tačiau kartu kelia daug klausimų dėl saugumo, privatumo, sutikimo ir milžiniškos duomenų bazės naudojimo masto.

Kompiuteriniai žaidimai seniai išaugo vaikų kambario ribas – šiandien ir suaugusieji vis dažniau renkasi juos, kad kokybiškai pailsėtų. Naujausias pasaulinis tyrimas atskleidžia, kad vidutinis žaidėjas dabar yra 34–36 metų amžiaus. Mūsų šalyje net kas trečias parduodamas nešiojamasis kompiuteris yra skirtas žaidimams.

Kauno technologijos universiteto Kibernetinio saugumo kompetencijų centre mokslininkai ir studentai nuo šiol galės dirbti su kvantiniu kompiuteriu „SpinQ Gemini Lab“. Tai itin reikšmingas žingsnis – jo dėka bus galima atlikti pažangius mokslinius tyrimus bei rengti specialistus, gebančius dirbti su kvantinėmis sistemomis.

Pastaruoju metu botų tinklai Lietuvoje vis dažniau taikosi į aktyvius ir pilietiškus žmones, o socialiniai tinklai mirga tiek nuo kurioziškų, tiek nuo grėsmingų botų veiklos įrodymų. Tokiais atvejais naudojama koordinuota taktika – botai masiškai raportuoja įrašus, kad jie būtų pašalinti, siekia dirbtinai sukurti įspūdį, kad paskyra skleidžia netinkamą informaciją.

DI vis dažniau tampa pirmuoju „specialistu“, į kurį gyventojai kreipiasi pajutę nerimą keliančius simptomus ar pablogėjusią savijautą. Keli sakiniai DI pokalbių roboto atsakyme gali pateikti greitus sprendimus, ramybę ir patogumą be registracijos, be eilių ir be vizitų. Tačiau čia verta stabtelėti – ar iš tiesų saugu technologijų bendrovėms patikėti savo sveikatos duomenis ir ar patikima vadovautis jų siūlomais sveikatos patarimais?

DI sparčiai įsitvirtina mūsų kasdienybėje – nuo informacijos paieškos iki darbo užduočių. Ne išimtis ir mokykla – šis įrankis vis dažniau tampa mokinių pagalbininku ruošiant namų darbus ar ieškant atsakymų į sudėtingus klausimus. DI gali būti tiek naudingas, tiek žalingas – viskas priklauso nuo to, kaip juo naudojamasi.

DI Lietuvoje nebėra nei miglota ateities vizija, nei tik inovacijų ekspertų darbo įrankis. Jis kasdien veikia mūsų telefonuose, kompiuteriuose, televizoriuose ir net išmaniuosiuose laikrodžiuose. Apklausa atskleidė paradoksą: reikšminga dalis žmonių vis dar teigia DI nenaudojantys. Ir tai rodo ne technologijos trūkumą, o suvokimo spragą.

Dirbtinis intelektas dažnai apibūdinamas kaip „nematomas darbuotojas“, tačiau už kiekvieno atsakymo slypi realūs ištekliai, tai energija ir vanduo. Naujausi tyrimai rodo, kad net trumpa užklausa dirbtiniam intelektui sistemai gali sunaudoti tiek vandens, kiek telpa į mažą buteliuką.

Įmonių valdybos šiandien veikia aplinkoje, kur sprendimų kaina nuolat auga – tiek finansine, tiek reputacine prasme. Strateginiai pasirinkimai, rizikų vertinimas ir ilgalaikės krypties nustatymas dažnai remiasi ne tik patirtimi, bet ir gebėjimu greitai apdoroti didelius informacijos kiekius bei palyginti skirtingus scenarijus. Dirbtinis intelektas galėtų tapti reikšmingu pagalbininku, padedančiu struktūruoti informaciją ir mažinti sprendimų šališkumą.

Žiema Lietuvos namų ūkiams kasmet tampa savotišku elektros vartojimo iššūkiu. Kai lauko temperatūra nukrenta iki –15 °C ar dar žemiau ir gyventojai itin daug laiko praleidžia namuose, aiškiai išryškėja, kurių buitinių prietaisų naudojimas iš tiesų kainuoja daugiausiai.

KTU profesorius Rytis Maskeliūnas ir startuolis „Matomai AI“ kartu sukūrė inovatyvią technologiją, gebančią akimirksniu ir automatiškai nuskenuoti mažiausius miesto objektus. Ji leidžia nustatyti pavojingą pastato nusidėvėjimą, nelegalias statybas, kioskus ar net neteisėtus reklaminius stendus.

Dirbtinis intelektas ir toliau daro reikšmingą įtaką finansų rinkoms, tačiau pastaruoju metu keičiasi vyraujančios temos ir akcentai. Kai kurios technologijų bendrovės, vadinamos „Magnificent Seven“, vis dar užima svarbią vietą, tačiau jų dominavimas nebėra toks vienareikšmis.

Ar kada pasvajojote, kad kompiuteris galėtų ne tik atsakyti į klausimus, bet ir realiai atlikti nuobodžius darbus už jus? 2026 m. pradžioje tai nebėra fantastika – į technologijų sceną žengė naujas įrankis „Moltbot“, kurio dėka nuo vien tik bendravimo su robotais pereisime prie užduočių delegavimo agentams.