Žmonės ne visada pamato botus socialiniuose tinkluose, bet vis dažniau juos pajunta. Nors Europos Sąjunga jau turi galingų įrankių kovai su dezinformacija, praktiškai platformos dažnai išvengia atsakomybės, o valstybės įstringa neveiksnumo būsenoje.

Išpirkos reikalaujančių virusų atakos, farmacijos ir medicinos milžinių jautrių duomenų vagystės, dirbtinio intelekto pokalbių robotų spragos – tai vien pastarųjų mėnesių naujienos, liudijančios, kad DI veikiamas IT saugumo pasaulis galutinai peržengė ribą tarp teorinių pasvarstymų ir realybės. Šiandien DI ne tik padeda apsisaugoti, bet ir tampa vienu pagrindinių įrankių programišių rankose.

Kiekvieną sekundę pasaulis sugeneruoja milžiniškus duomenų kiekius, bet didžioji jų dalis taip ir lieka dūlėti be jokios paskirties. Informacija guli serveriuose ir kas mėnesį didina sąskaitas už užimtą vietą. Užmiršti duomenys ne tik degina pinigus, bet ir sukuria saugumo rizikų bei kenkia aplinkai.

Pastarojo meto nuosmukis „SaaS“ (programinės įrangos kaip paslaugos) įmonių akcijų rinkoje klaidingai interpretuojamas kaip sektoriaus krizė. Iš tiesų tai rodo ką kita – verslo valdymo sistemos tampa svarbesnės nei bet kada anksčiau.

2025 m. atlikto „Cybernews“ tyrimo duomenimis, Lietuva tarp visų pasaulio šalių užima 7 vietą pagal dirbtinio intelekto (DI) įsisavinimą ir aktyvų naudojimą. Tai rodo, kad lietuviai ypač greitai perpranta technologines naujoves ir jas sėkmingai pritaiko praktikoje. Tačiau ekspertų teigimu, šiandien itin svarbu neužmigti ant laurų ir neapsiriboti paviršutinišku DI naudojimu.

Ar jūsų balsas gali išduoti tai, ko nepasakote žodžiais? KTU mokslininkų tyrimas atskleidė, kad dirbtinis intelektas geba atpažinti depresiją vien iš balso – net tada, kai žmogus stengiasi ją nuslėpti. Dar įspūdingiau, kad šie akustiniai požymiai pasirodė esantys universalūs ir nepriklausomi nuo kalbos, todėl tai gali tapti proveržiu kuriant naujas, lengvai prieinamas psichikos sveikatos stebėjimo priemones.

Anot naujausių tyrimų, Lietuva – tarp pasaulio lyderių pagal dirbtinio intelekto įrankių naudojimą. Vis dėlto, augantis technologijų naudojimas savaime dar nereiškia, jog esame žingsniu priekyje. Pasak KTU profesorės dr. Agnės Paulauskaitės-Tarasevičienės, dirbtinio intelekto proveržio šalyje nėra ne dėl idėjų trūkumo, o dėl koordinacijos stokos ir pernelyg atskiro skirtingų sektorių veikimo.

Dirbtinio intelekto agentai per pastaruosius metus tapo viena labiausiai aptariamų technologijų krypčių, o DI rinka juda link sistemų, kurios jau pačios vykdo užduotis, o ne tik generuoja rašytinį ar vizualų turinį. Globaliai šis pokytis vyksta labai greitai ir JAV technologijų ekosistema jau aktyviai integruoja dirbtinio intelekto agentus į produktus ir vidinius procesus, o Kinijoje matomas dar spartesnis tempas.

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie galimą Lietuvoje veikiančios elektroninės parduotuvės klientų duomenų nutekėjimą. Apie incidentą pranešė žiniasklaida, tačiau jo mastas ir aplinkybės vis dar tikslinamos. Vis dėlto tokios situacijos dar kartą primena – net ir galimas duomenų saugumo pažeidimas gali turėti rimtų pasekmių tiek vartotojams, tiek verslui.

Technologijos šiandien vis dažniau tampa esmine savarankiškumo sąlyga. Žmonėms, susiduriantiems su judėjimo, regos, klausos ar komunikavimo kliūtimis, jos atveria duris į pasaulį, kuriame anksčiau galiojo daugybė ribojimų, o kasdieniai veiksmai reikalavo kitų pagalbos.

Dar visai neseniai aptarėme didžiulius technologinius šuolius, pristatant galingiausius dirbtinio intelekto (DI) modelius, tokius kaip „Google Gemini 3“. Tačiau kol technologijų milžinai varžosi, kieno algoritmas protingesnis, kyla kur kas praktiškesnis klausimas: kaip mes, žmonės, išmokstame šiuos įrankius naudoti kasdieniame darbe?

Lietuvoje sparčiai augant saulės elektrinių ir energijos kaupimo sistemų skaičiui, energetikos infrastruktūra tampa vis labiau priklausoma nuo skaitmeninių sprendimų. Kartu su šia transformacija atsiranda ir naujų atsakomybių – iki 2026 m. gegužės 31 d. visi didesnių nei 100 kW galios energetikos sistemų savininkai privalės atitikti kibernetinio saugumo reikalavimus.

Pastaraisiais metais terminas „skaitmeninė nepriklausomybė“ Europos diskusijose apie technologijas tapo ne tik viena dažniausiai naudojamų, bet neretai ir klaidingai suprantamų sąvokų. Ją bandoma pristatyti kaip priešpriešą tarp pasaulinių technologijų ir nacionalinės kontrolės, tarp inovacijų ir reguliavimo, tarp atvirumo ir saugumo. Tačiau toks požiūris – klaidingas.

Mobiliųjų aplikacijų kūrimas šiandien yra viena iš labiausiai nuvertinamų strateginių investicijų. Ne todėl, kad įmonės į ją neinvestuoja. Bet todėl, kad dažnai traktuoja programėlę kaip baigtą produktą, o ne kaip nuolat atnaujinamą įrankį. Praktika rodo, kad būtent čia įmonėms dažnai prireikia patyrusio partnerio – „Baltic Amadeus“ padeda į mobiliųjų aplikacijų kūrimą žiūrėti ne kaip į vienkartinį projektą, o kaip į nuolat vertę kuriantį verslo įrankį.

Dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau priima sprendimus, kurie tiesiogiai veikia žmonių gyvenimus – nuo to, kas pakviečiamas į darbo pokalbį, iki to, kaip skirstomos viešosios paslaugos ar vertinami medicininiai duomenys. Kartu su technologijų plitimu daugėja ir klaidingų įsitikinimų apie algoritmų veikimą bei patikimumą.