Virtuali gamyklos kopija, kuri dar prieš pradedant statybas gali apskaičiuoti gamybos laiką ir numatyti gedimus, šiandien jau yra realybė. Tačiau kas būtų, jei skaitmeninį dvynį turėtų ir žmogus – „virtualų save“, kuris galėtų reaguoti, mokytis, rašyti ir net kalbėti jūsų vardu?

Kai pirmosios dirbtiniu intelektu paremtos naršyklės pasirodė rinkoje, daugelis žmonių į jas dėjo dideles viltis. Buvo žadama, kad tokios technologijos palengvins kasdienį darbą internete, automatizuos nuobodžius veiksmus ir suteiks patogesnę naršymo patirtį. Tačiau realybė pasirodė ne tokia optimistinė.

Ar žinojote, kad stalčiuje gulintis senas telefonas ar parduodamas kompiuteris gali tapti atviromis durimis į jūsų asmeninį gyvenimą? Daugelis žmonių vis dar mano, jog ištrinti failai ar atkurti gamykliniai nustatymai reiškia visišką duomenų saugumą, tačiau realybė yra visai kitokia.

Ar pastebėjote, kad atsakymų internete šiandien ieškome jau visai kitaip nei prieš kelerius metus? Kur kas dažniau renkamės nebe „Google“, o dirbtinio intelekto įrankius, pateikiančius atsakymus tiksliai ir aiškiai. Toks pokytis keičia ne tik vartotojų įpročius, bet ir visą skaitmeninės informacijos ekosistemą, prie kurios verslams tenka prisitaikyti.

Skaitmeninis pasaulis sparčiai keičiasi, o dirbtinis intelektas jau tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Jis rašo tekstus, atpažįsta veidus, analizuoja duomenis ir priima sprendimus, kurie dar prieš kelerius metus atrodė neįmanomi. Tačiau kartu su patogumu auga ir nerimas dėl to, kas vyksta su asmeniniais duomenimis.

Tyrimas apžvelgė 15 populiariausių „Play Store“ mobiliųjų naršyklių ir jų renkamą duomenų kiekį. Trys daugiausiai naudotojų informacijos renkančios naršyklės yra „Yandex“, „Microsoft Edge“ ir „Google Chrome“. Pastaroji kartu su „Safari“ yra dvi populiariausios naršyklės Lietuvoje.

Vaizdo žaidimų rinka pastaruosius metus yra viena karščiausių pasaulyje. Per pastaruosius penkis metus žaidėjų auditorija padidėjo apie 30 proc. ir šiuo metu siekia maždaug 3,4 mlrd. vartotojų. Toks augimas siejamas su didėjančia vaizdo žaidimų kokybe ir tobulėjančiomis technologijomis.

Aplinkosauga nebeapsiriboja popieriniu maišeliu ar lapelio ženklu ant pakuotės. 2026 metais dėmesys krypsta į tai, ko nemato plika akis – skaitmeninę taršą. Kiek energijos kainuoja pamirštos asmenukės debesyse, neištrinti laiškai ar nenaudojamos programėlės?

Naujos idėjos ir inovacijos žaidimų pasaulyje dažnai pristatomos kaip trokštamas pokytis. Marketingo kalboje tai skamba patraukliai, bet realybė yra kiek kitokia. Žvilgtelėjus į populiariausių žaidimų sąrašus galima pastebėti, kad ten vyrauja tęsiniai ir patikrinti modeliai.

Daugelyje organizacijų kibernetinis saugumas vis dar paliekamas IT skyriui, nors be vadovo įsitraukimo neįmanoma sukurti realaus atsparumo. Anot ekspertų, būtent nuo vadovo priklauso, ar įmonė sugebės apsiginti ne tik nuo potencialių finansinių baudų, bet ir nuo kur kas skausmingesnių pasekmių.

Mokslininkai teigia, kad kvantinės technologijos pasiekė savo lūžio tašką, panašų į laikus, kai klasikinėje elektronikoje atsirado tranzistorius. Tai reiškia, kad pagrindinės fizikos idėjos jau aiškios, o pirmieji veikiantys įrenginiai egzistuoja ne vien laboratorijose. Dabar svarbiausia tampa mastelio didinimas.

Dirbtinis intelektas į technologijų pasaulį atnešė naują terminą. „Vibe coding“ (programavimas tekstu nurodant DI, ką nori suprogramuoti ir programuotojui tiesiogiai nekeičiant kodo) skamba patraukliai, tačiau inžinieriai perspėja: ši praktika gali būti pavojingai patogi.

Ar esate kada nors atlikę užduotį naudodamiesi dirbtiniu intelektu (DI) ir… nedrįsę apie tai prisipažinti? Nors DI jau tapo kasdieniu darbo įrankiu, apie jo naudojimą darbo užduotims atlikti vis dar kalbama puse lūpų, nes dažnai atrodo nejauku, tarsi gėda pripažinti, kad darbą atlikome ne patys.

Kompiuteris, skenuojantis žmogaus kūną, ar robotas, padedantis atrinkti brokuotas prekes – tokios technologijos šiandien jau nestebina nei vieno. O ką manytumėte, jei televizoriai skaitytų žmogaus kūną ir paklaustų, ar mums viskas gerai? Arba rankos mostu šviesos jungiklis įjungtų arba išjungtų šviesą, o judesio jutikliai stebėtų vyresnius artimuosius ir, vos tik nutikus nelaimei, praneštų tai jums?

2026-aisiais kibernetinės grėsmės taps ne tik sudėtingesnės, bet ir sunkiau atpažįstamos. Laikai, kai saugumas apsiribodavo gynyba nuo pavienių įsilaužėlių, baigėsi. „Google Cloud“ prognozės rodo, kad vis dažniau žalą įmonėms daro ne žmonės, o automatinės sistemos, kurios savarankiškai priima sprendimus. Dėl to atskirti realų incidentą nuo techninės klaidos tampa vis sudėtingiau.