DI Lietuvoje nebėra nei miglota ateities vizija, nei tik inovacijų ekspertų darbo įrankis. Jis kasdien veikia mūsų telefonuose, kompiuteriuose, televizoriuose ir net išmaniuosiuose laikrodžiuose. Apklausa atskleidė paradoksą: reikšminga dalis žmonių vis dar teigia DI nenaudojantys. Ir tai rodo ne technologijos trūkumą, o suvokimo spragą.

Dirbtinis intelektas dažnai apibūdinamas kaip „nematomas darbuotojas“, tačiau už kiekvieno atsakymo slypi realūs ištekliai, tai energija ir vanduo. Naujausi tyrimai rodo, kad net trumpa užklausa dirbtiniam intelektui sistemai gali sunaudoti tiek vandens, kiek telpa į mažą buteliuką.

Įmonių valdybos šiandien veikia aplinkoje, kur sprendimų kaina nuolat auga – tiek finansine, tiek reputacine prasme. Strateginiai pasirinkimai, rizikų vertinimas ir ilgalaikės krypties nustatymas dažnai remiasi ne tik patirtimi, bet ir gebėjimu greitai apdoroti didelius informacijos kiekius bei palyginti skirtingus scenarijus. Dirbtinis intelektas galėtų tapti reikšmingu pagalbininku, padedančiu struktūruoti informaciją ir mažinti sprendimų šališkumą.

Žiema Lietuvos namų ūkiams kasmet tampa savotišku elektros vartojimo iššūkiu. Kai lauko temperatūra nukrenta iki –15 °C ar dar žemiau ir gyventojai itin daug laiko praleidžia namuose, aiškiai išryškėja, kurių buitinių prietaisų naudojimas iš tiesų kainuoja daugiausiai.

KTU profesorius Rytis Maskeliūnas ir startuolis „Matomai AI“ kartu sukūrė inovatyvią technologiją, gebančią akimirksniu ir automatiškai nuskenuoti mažiausius miesto objektus. Ji leidžia nustatyti pavojingą pastato nusidėvėjimą, nelegalias statybas, kioskus ar net neteisėtus reklaminius stendus.

Dirbtinis intelektas ir toliau daro reikšmingą įtaką finansų rinkoms, tačiau pastaruoju metu keičiasi vyraujančios temos ir akcentai. Kai kurios technologijų bendrovės, vadinamos „Magnificent Seven“, vis dar užima svarbią vietą, tačiau jų dominavimas nebėra toks vienareikšmis.

Ar kada pasvajojote, kad kompiuteris galėtų ne tik atsakyti į klausimus, bet ir realiai atlikti nuobodžius darbus už jus? 2026 m. pradžioje tai nebėra fantastika – į technologijų sceną žengė naujas įrankis „Moltbot“, kurio dėka nuo vien tik bendravimo su robotais pereisime prie užduočių delegavimo agentams.

Virtuali gamyklos kopija, kuri dar prieš pradedant statybas gali apskaičiuoti gamybos laiką ir numatyti gedimus, šiandien jau yra realybė. Tačiau kas būtų, jei skaitmeninį dvynį turėtų ir žmogus – „virtualų save“, kuris galėtų reaguoti, mokytis, rašyti ir net kalbėti jūsų vardu?

Kai pirmosios dirbtiniu intelektu paremtos naršyklės pasirodė rinkoje, daugelis žmonių į jas dėjo dideles viltis. Buvo žadama, kad tokios technologijos palengvins kasdienį darbą internete, automatizuos nuobodžius veiksmus ir suteiks patogesnę naršymo patirtį. Tačiau realybė pasirodė ne tokia optimistinė.

Ar žinojote, kad stalčiuje gulintis senas telefonas ar parduodamas kompiuteris gali tapti atviromis durimis į jūsų asmeninį gyvenimą? Daugelis žmonių vis dar mano, jog ištrinti failai ar atkurti gamykliniai nustatymai reiškia visišką duomenų saugumą, tačiau realybė yra visai kitokia.

Ar pastebėjote, kad atsakymų internete šiandien ieškome jau visai kitaip nei prieš kelerius metus? Kur kas dažniau renkamės nebe „Google“, o dirbtinio intelekto įrankius, pateikiančius atsakymus tiksliai ir aiškiai. Toks pokytis keičia ne tik vartotojų įpročius, bet ir visą skaitmeninės informacijos ekosistemą, prie kurios verslams tenka prisitaikyti.

Skaitmeninis pasaulis sparčiai keičiasi, o dirbtinis intelektas jau tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Jis rašo tekstus, atpažįsta veidus, analizuoja duomenis ir priima sprendimus, kurie dar prieš kelerius metus atrodė neįmanomi. Tačiau kartu su patogumu auga ir nerimas dėl to, kas vyksta su asmeniniais duomenimis.

Tyrimas apžvelgė 15 populiariausių „Play Store“ mobiliųjų naršyklių ir jų renkamą duomenų kiekį. Trys daugiausiai naudotojų informacijos renkančios naršyklės yra „Yandex“, „Microsoft Edge“ ir „Google Chrome“. Pastaroji kartu su „Safari“ yra dvi populiariausios naršyklės Lietuvoje.

Vaizdo žaidimų rinka pastaruosius metus yra viena karščiausių pasaulyje. Per pastaruosius penkis metus žaidėjų auditorija padidėjo apie 30 proc. ir šiuo metu siekia maždaug 3,4 mlrd. vartotojų. Toks augimas siejamas su didėjančia vaizdo žaidimų kokybe ir tobulėjančiomis technologijomis.

Aplinkosauga nebeapsiriboja popieriniu maišeliu ar lapelio ženklu ant pakuotės. 2026 metais dėmesys krypsta į tai, ko nemato plika akis – skaitmeninę taršą. Kiek energijos kainuoja pamirštos asmenukės debesyse, neištrinti laiškai ar nenaudojamos programėlės?