Žmonės naudoja skaitmeninę piniginę, kai atsiskaito per „Google Wallet“ ar „Apple Pay“, o netrukus ten pridėti bus galima ir daugiau asmens dokumentų, pavyzdžiui, net vairuotojo pažymėjimą ar pasą. Netrukus nauja ES iniciatyva leis naudotis nemokama skaitmenine tapatybės dėkle, tad visus dokumentus telefone bus lengva pasiekti vos keliais paspaudimais.

Daugelis esame matę fantastinių filmų scenas, kuriose dirbtinis intelektas perima valdymą iš žmonių. Panašu, kad tai tampa realybe. Naujos kartos vadinamoji agentinė dirbtinio intelekto technologija jau dabar keičia tai, kaip veikia mūsų įrenginiai, tai kompiuteriai ir išmanieji telefonai gali būti valdomi ne žmogaus rankomis, o pačios dirbtinės sistemos.

Galbūt pastebėjote, kompiuteriniai žaidimai tampa pagrindine pramogos rūšimi pasaulyje. Juos žaidžia keturi iš dešimties, arba daugiau kaip trys milijardai Žemės gyventojų. Vakarų šalyse taip elgiasi du trečdaliai, pusę jų sudaro moterys. Beje, žaidžia ir vaikai, ir senoliai. Nenuostabu, kad žaidimų industrija pelnu pralenkė filmų. Tačiau tokie žaidimai kartais atlieka ir juodą darbą.

Nuo šių metų Lietuvoje įsigaliojęs naujasis Kibernetinio saugumo įstatymas, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Europos Sąjungos TIS2 (dar žinoma kaip NIS2) direktyva, tapo reikšmingu pokyčiu verslo aplinkoje. Anksčiau tik kritinei infrastruktūrai taikyti saugumo reikalavimai dabar apima kur kas platesnį verslo spektrą – nuo gamybos ir maisto pramonės iki atliekų tvarkymo, kurjerių ar net IT paslaugų teikėjų.

Kodėl matote būtent tokį darbo pasiūlymą „LinkedIn“? Kodėl jūsų mėgstama internetinė parduotuvė jau žino, kokių batų jums reikia dar prieš jums apie tai pagalvojant? Už šių sprendimų slypi nematomos formulės ir algoritmai, paremti matematika – dirbtinio intelekto (DI) pagrindu.

Mokslinė fantastika dažnai vaizduoja robotus kaip šaltus ir manipuliuoti linkusius padarus, nesugebančius jausti jokių emocijų. Tačiau tai nėra vienintelis kelias, kuriuo gali vystytis dirbtinis intelektas. Vis dažniau svarstoma, ar pažangūs algoritmai galėtų perimti kai kuriuos žmogiškus bruožus, pavyzdžiui, emocijas.

Panašu, kad vien tik rašymas kompiuterio klaviatūra, ypač tiesioginės transliacijos metu, gali tapti dar viena spraga, per kurią nutekės slaptažodžiai ar kita konfidenciali informacija. Mokslininkų tyrimas atskleidė: dirbtinis intelektas sugeba išgirsti, ką žmogus rašo, tik analizuodamas klavišų paspaudimų garsus.

Geografiniai, arba, plačiau, erdviniai, duomenys supa mus beveik visur: nuo navigacijos programėlių iki žemės ūkio, policijos ar urbanistikos sprendimų. Šie duomenys padeda ne tik orientuotis erdvėje, bet ir suprasti, kas vyksta konkrečiose vietose. Vis dėlto ne viskas juose matoma.

Lietuvoje atitiktį NIS2 direktyvai apibrėžia atnaujintas Kibernetinio saugumo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2024 m. spalio. Ši direktyva – tai lyg privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, padedantis apsaugoti įmonės veiklą „nelaimės“ – kibernetinės atakos – atveju.

Dirbtinis intelektas vis drąsiau skinasi kelią į mūsų kasdienybę. Nuo automatinių rekomendacijų iki pokalbių botų, technologijos tampa ne tik pagalbininkėmis, bet ir sprendimų priėmimo partnerėmis. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra „ChatGPT“, kurio kūrėjai dabar užsimojo dar drąsiau.

Ar kada nors svajojote, kad kol ilsitės paplūdimyje šiltuose kraštuose, darbai pasidaro patys? Ši vizija greitai taps realybe, nes dirbtinis intelektas (DI) galės sukurti skaitmeninį antrininką, kuris už jus atliks tai, ko nenorite patys. DI klonas gebės atkartoti jūsų kalbėjimo toną, veido išraiškas ir net asmenybės bruožus.

Po mėnesius trukusių spėlionių, lūkesčių ir gandų, technologijų bendrovė „OpenAI“ pagaliau atverčia naują puslapį dirbtinio intelekto istorijoje – oficialiai pristato ilgai lauktąjį GPT-5. Tai ne tik eilinis atnaujinimas – tai kelionės, kuri prasidėjo kukliais pirmaisiais žingsniais ir pavertė dirbtinį intelektą pasauliniu fenomenu, kulminacija.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Antanas Aleknavičius įspėja, kad kibernetiniai nusikaltėliai veikia kaip gerai organizuotas verslas – su paslaugų centrais, specializacijomis ir komandomis, kurios gali nulaužti slaptažodį per 15 minučių arba keletą metų, priklausomai nuo jo sudėtingumo.

Apie sukčius, iš gyventojų išviliojančius įvairias pinigų sumas, pranešama kone kasdien. Viešojoje erdvėje galima rasti daugybę įspėjimų ir patarimų žmonėms, kaip nuo šių aferų apsisaugoti. Vis tik, skaičiuojant statistiškai, tiesiogiai su sukčiais susiduria palyginti nedidelė visuomenės dalis. Bet yra viena žmonių grupė, su šiomis grėsmėmis kovojanti kasdien, kiekvieną darbo minutę. Tai – bankų bei kitų finansinių įstaigų pinigų plovimo, sukčiavimo prevencijos ir IT specialistai.

Besibaigiant prašymų studijuoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas priėmimui, abiturientai skuba rinktis specialybes. Paklausiausios karjeros kryptys iki 2030-ųjų bus technologijų, inžinerijos, kibernetinio saugumo ir tvarumo srityse, teigiama Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje.