Žodis „nuodijimas“ paprastai siejamas su žmogaus kūnu ar gamta, tačiau šis terminas vis dažniau vartojamas ir dirbtinio intelekto (DI) pasaulyje. Naujausios studijos rodo, kad net keli šimtai kenksmingų failų, įterptų į didelius mokymosi duomenų rinkinius, gali „užnuodyti“ milžiniškus kalbos modelius, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Claude“.

Pastaraisiais metais „Google“ atsidūrė besivejančiojo vaidmenyje – konkurentai, pavyzdžiui, „OpenAI“ ir „ChatGPT“, pristatė pažangesnius DI modelius plačiajai visuomenei. Pristatytas „Gemini 3“ – pažangiausias kada nors „Google“ sukurtas DI modelis – žymi naują etapą, kuriame sujungiamos visos ankstesnių modelių stiprybės ir pristatoma gausybė naujų galimybių.

Jūsų potencialiam darbdaviui siųstas gyvenimo aprašymas greičiausiai jau buvo perskaitytas ne žmogaus, o dirbtinio intelekto. Šiandien algoritmai per kelias sekundes atrenka tinkamiausius kandidatus, vertina jų patirtį ir net numato, ar jie ilgai išliks įmonėje. Ir tai – tik pradžia.

Įsivaizduokite siaubo žaidimą, kuris girdi jūsų kvėpavimą, jaučia širdies dūžius ir suvokia akimirką, kai pradedate bijoti. Jis ne tik reaguoja į jus – jis mokosi iš jūsų baimės, perkuria tylą, iškraipo erdvę ir priverčia suabejoti, kas iš tiesų ką valdo. Dirbtinis intelektas jau keičia tai, kaip patiriame baimę, paversdamas ją asmenine patirtimi.

Technologijų pasaulyje greitis jau seniai yra tapęs konkurencijos valiuta. Naujos sistemos, dirbtinio intelekto sprendimai, debesijos paslaugos diegiamos kaip įmanoma sparčiau. Vis dėlto, yra ir kita monetos pusė – tai auganti rizika, kad saugumo ir atitikties reikalavimai bus palikti „antrame plane“.

Įmonės ruošiasi 2026-iesiems: projektuoja biudžetus, planuoja išlaidas, bet dažnai daro tą pačią klaidą – planuoja be revizijos. Daug verslų kasmet kopijuoja ankstesnius biudžeto planus, neatsižvelgdami į pasikeitusią situaciją rinkoje, naujus technologinius sprendimus, neįvertindami reguliacinių pokyčių.

Įrašų srautas, kurį matote savo „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose, netrukus ims keistis akyse. „Meta“ ruošiasi pripildyti jį dirbtinio intelekto (DI) sukurtais vaizdais ir vaizdo įrašais, pasitelkusi partnerystę su viena pažangiausių vaizdų generavimo platformų – „Midjourney“.+

Nuo 2027 m. liepos 9 d. Europos Sąjungoje įsigalios naujas reglamentas, atversiantis duris visapusiškai krovinių logistikos skaitmenizacijai visoje Bendrijoje. Nuo šios datos įmonės galės atsisakyti popierinių dokumentų ir naudotis skaitmeninėmis platformomis, kurias privalės palaikyti visos kontrolės institucijos. Ar tam ruošiasi Lietuvos vežėjai?

Visų Šventųjų dieną ir per Vėlines dažniau susimąstome apie atminimą ir tai, kas lieka po žmogaus išėjimo. Šiandien mūsų gyvenimas vis labiau persikelia į skaitmeninę erdvę – daugelis turi socialinių tinklų paskyras, elektroninį paštą, nuotraukų saugyklas ar debesijos paskyras. Kartu su fiziniu palikimu atsiranda ir naujas, vis svarbesnis reiškinys – skaitmeninis palikimas.

„Ar kada naudojotės dirbtinio intelekto sistema, pavyzdžiui, didžiuoju kalbos modeliu? Argi ji neįtikina jūsų, kad ji labai protinga arba jus netgi mėgsta? Atrodo, lyg ji turėtų emocijas ir pažiūras. Manau, tai yra vienas iš iššūkių: pokalbių robotai yra sužmoginami, nors iš tiesų jie yra tik mašinos“, – sako dr. Una-May O’Reilly, MIT CSAIL mokslininkė.

DI vis labiau įsigali kasdieniame gyvenime, taip pat – ir vykdant informacijos paiešką. Ekspertų teigimu, informacijos paieška pasitelkus DI tapo greita ir tiksli, o reikalingi atsakymai pasiekiami praktiškai iš karto. Be to, auga ir pasitikėjimas pateikiamais paieškos rezultatais.

Lemtingi sprendimai, kurie turi didelę įtaką kiekvieno žmogaus ateičiai, vis dažniau patikimi DI. Reaguodama į augančią DI įtaką ir galimas rizikas, ES žengė istorinį žingsnį ir priėmė pirmąjį pasaulyje griežto reguliavimo dokumentą – Dirbtinio intelekto aktą. Kaip šis dokumentas nustatys ribas technologijų kūrėjams ir tiesiogiai paveiks kiekvieno europiečio gyvenimą?

Noras greičiau atlikti užduotis, rasti kūrybiškų minčių ar tiesiog sutaupyti laiko – motyvai, kurie kasdien daugybę darbuotojų paskatina atsiversti ne įmonės patvirtintą, o bet kokį viešai prieinamą dirbtinio intelekto (DI) modelį. Tačiau šis, atrodo nekaltas įprotis, gali suketi grėsmių visai organizacijai.

Dirbtinis intelektas padeda efektyviau organizuoti darbą, atlikti užduotis, kelia įmonių ir organizacijų produktyvumą, tačiau nepaisant akivaizdžių suteikiamų naudų verslas jį pasitelkia vis dar gana retai. Šią tendenciją atskleidė naujausias tyrimas.

„Microsoft“ pristatė naujausią skaitmeninės gynybos ataskaitą, kurioje atskleidžiama, jog daugiau nei 52 proc. kibernetinių atakų, kurių motyvai buvo nustatyti, yra susijusios su šantažu ir išpirkos reikalavimais, o šnipinėjimas sudaro tik 4 proc. Šiuo metu išpuolius dažniausiai vykdo finansinės naudos siekiantys nusikaltėliai, o ne valstybių remiami veikėjai.