Lietuvoje atitiktį NIS2 direktyvai apibrėžia atnaujintas Kibernetinio saugumo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2024 m. spalio. Ši direktyva – tai lyg privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, padedantis apsaugoti įmonės veiklą „nelaimės“ – kibernetinės atakos – atveju.

Dirbtinis intelektas vis drąsiau skinasi kelią į mūsų kasdienybę. Nuo automatinių rekomendacijų iki pokalbių botų, technologijos tampa ne tik pagalbininkėmis, bet ir sprendimų priėmimo partnerėmis. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra „ChatGPT“, kurio kūrėjai dabar užsimojo dar drąsiau.

Ar kada nors svajojote, kad kol ilsitės paplūdimyje šiltuose kraštuose, darbai pasidaro patys? Ši vizija greitai taps realybe, nes dirbtinis intelektas (DI) galės sukurti skaitmeninį antrininką, kuris už jus atliks tai, ko nenorite patys. DI klonas gebės atkartoti jūsų kalbėjimo toną, veido išraiškas ir net asmenybės bruožus.

Po mėnesius trukusių spėlionių, lūkesčių ir gandų, technologijų bendrovė „OpenAI“ pagaliau atverčia naują puslapį dirbtinio intelekto istorijoje – oficialiai pristato ilgai lauktąjį GPT-5. Tai ne tik eilinis atnaujinimas – tai kelionės, kuri prasidėjo kukliais pirmaisiais žingsniais ir pavertė dirbtinį intelektą pasauliniu fenomenu, kulminacija.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Antanas Aleknavičius įspėja, kad kibernetiniai nusikaltėliai veikia kaip gerai organizuotas verslas – su paslaugų centrais, specializacijomis ir komandomis, kurios gali nulaužti slaptažodį per 15 minučių arba keletą metų, priklausomai nuo jo sudėtingumo.

Apie sukčius, iš gyventojų išviliojančius įvairias pinigų sumas, pranešama kone kasdien. Viešojoje erdvėje galima rasti daugybę įspėjimų ir patarimų žmonėms, kaip nuo šių aferų apsisaugoti. Vis tik, skaičiuojant statistiškai, tiesiogiai su sukčiais susiduria palyginti nedidelė visuomenės dalis. Bet yra viena žmonių grupė, su šiomis grėsmėmis kovojanti kasdien, kiekvieną darbo minutę. Tai – bankų bei kitų finansinių įstaigų pinigų plovimo, sukčiavimo prevencijos ir IT specialistai.

Besibaigiant prašymų studijuoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas priėmimui, abiturientai skuba rinktis specialybes. Paklausiausios karjeros kryptys iki 2030-ųjų bus technologijų, inžinerijos, kibernetinio saugumo ir tvarumo srityse, teigiama Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje.

ES pradėjo taikyti naujas Ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo taisykles visiems naujiems išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, parduodamiems 27 valstybėse narėse. Tikslas paprastas – kad mūsų įrenginiai tarnautų ilgiau, naudotų mažiau energijos ir būtų kur kas mažiau elektroninių atliekų.

Ar robotas su jumis bendrauja kitaip, jei esate nusiminęs? Nors pats DI jausti negali, žmogaus emocijas jis atpažįsta puikiai. Tai keičia verslo ir klientų santykį, nes darbuotojai tiksliau žino, ko reikia vartotojams. Kaip DI įrankiai padeda darbuotojams ne tik ir girdėti, ir įsiklausyti į jūsų žodžius?

Internete jau kuris laikas kalbama apie „Google“ planus sujungti „Android“ ir „ChromeOS“ operacines sistemas, o dabar tai oficialiai patvirtino ir JAV bendrovės atstovai. Oficialų patvirtinimą pateikė „Android“ ekosistemos prezidentas Sameeras Samatas, kuris atvirai įvardijo įmonės tikslus ir pasidalijo vizija, kaip šis žingsnis pakeis vartotojų patirtį naudojantis ne tik telefonais, bet ir nešiojamaisiais kompiuteriais.

Vasara – metas, kai darbuotojai skuba greičiau užbaigti darbus ir neretai pasitelkia viešai prieinamus dirbtinio intelekto (DI) įrankius, tokius kaip „ChatGPT” ar „Gemini”. Tačiau ši „nematoma“ praktika, kai DI naudojamas neoficialiai, be darbdavio žinios ar aiškių taisyklių, kelia realią grėsmę verslui – nuo konfidencialios informacijos nutekėjimo iki teisinių ginčų.

Lietuvos verslo bendruomenė stovi ant didžiausių pokyčių slenksčio per pastarąjį dešimtmetį kibernetinio saugumo srityje. Tyliai ir be didelių fanfarų įsigaliojantis naujasis Kibernetinio saugumo įstatymas, į nacionalinę teisę perkeliantis ES Tinklų ir informacinių sistemų direktyvą (TIS2), sukels teisinį cunamį, kurio pasekmes pajus ne tik stambieji rinkos žaidėjai, bet ir vidutinės bei netgi dalis smulkių įmonių.

Mokslininkai iš Helmholtz instituto Miunchene sukūrė pažangų dirbtinio intelekto modelį, kuris geba stebėtinai tiksliai atkartoti žmogaus sprendimų priėmimo procesus. Šis modelis, pavadintas „Centaur“, remiasi daugiau nei dešimties milijonų sprendimų duomenimis, surinktais iš daugybės psichologinių eksperimentų.

Vos atsidarote naują svetainę – jus sveikina žinutė „Ar sutinkate su slapukais?“. Atrodo, kad tai tik formalumas, tačiau šiuo vienu spustelėjimu priimate svetainę į savo skaitmeninį pasaulį. Slapukai ne tik seka veiklą tinklapyje, bet ir kuria jūsų virtualų profilį.

Šiandien turbūt jau nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie dirbtinį intelektą (DI), o greičiausiai jau bus jį ir išbandęs. Gal iš smalsumo, o gal norint pasilengvinti darbines užduotis. Kam dar gali būti naudojamas DI? Ar jis gali pakeisti žmogų pramoninėje gamyboje ar versle? Kokias užduotis jam galima patikėti?