Nuo 2027 m. liepos 9 d. Europos Sąjungoje įsigalios naujas reglamentas, atversiantis duris visapusiškai krovinių logistikos skaitmenizacijai visoje Bendrijoje. Nuo šios datos įmonės galės atsisakyti popierinių dokumentų ir naudotis skaitmeninėmis platformomis, kurias privalės palaikyti visos kontrolės institucijos. Ar tam ruošiasi Lietuvos vežėjai?

Visų Šventųjų dieną ir per Vėlines dažniau susimąstome apie atminimą ir tai, kas lieka po žmogaus išėjimo. Šiandien mūsų gyvenimas vis labiau persikelia į skaitmeninę erdvę – daugelis turi socialinių tinklų paskyras, elektroninį paštą, nuotraukų saugyklas ar debesijos paskyras. Kartu su fiziniu palikimu atsiranda ir naujas, vis svarbesnis reiškinys – skaitmeninis palikimas.

„Ar kada naudojotės dirbtinio intelekto sistema, pavyzdžiui, didžiuoju kalbos modeliu? Argi ji neįtikina jūsų, kad ji labai protinga arba jus netgi mėgsta? Atrodo, lyg ji turėtų emocijas ir pažiūras. Manau, tai yra vienas iš iššūkių: pokalbių robotai yra sužmoginami, nors iš tiesų jie yra tik mašinos“, – sako dr. Una-May O’Reilly, MIT CSAIL mokslininkė.

DI vis labiau įsigali kasdieniame gyvenime, taip pat – ir vykdant informacijos paiešką. Ekspertų teigimu, informacijos paieška pasitelkus DI tapo greita ir tiksli, o reikalingi atsakymai pasiekiami praktiškai iš karto. Be to, auga ir pasitikėjimas pateikiamais paieškos rezultatais.

Lemtingi sprendimai, kurie turi didelę įtaką kiekvieno žmogaus ateičiai, vis dažniau patikimi DI. Reaguodama į augančią DI įtaką ir galimas rizikas, ES žengė istorinį žingsnį ir priėmė pirmąjį pasaulyje griežto reguliavimo dokumentą – Dirbtinio intelekto aktą. Kaip šis dokumentas nustatys ribas technologijų kūrėjams ir tiesiogiai paveiks kiekvieno europiečio gyvenimą?

Noras greičiau atlikti užduotis, rasti kūrybiškų minčių ar tiesiog sutaupyti laiko – motyvai, kurie kasdien daugybę darbuotojų paskatina atsiversti ne įmonės patvirtintą, o bet kokį viešai prieinamą dirbtinio intelekto (DI) modelį. Tačiau šis, atrodo nekaltas įprotis, gali suketi grėsmių visai organizacijai.

Dirbtinis intelektas padeda efektyviau organizuoti darbą, atlikti užduotis, kelia įmonių ir organizacijų produktyvumą, tačiau nepaisant akivaizdžių suteikiamų naudų verslas jį pasitelkia vis dar gana retai. Šią tendenciją atskleidė naujausias tyrimas.

„Microsoft“ pristatė naujausią skaitmeninės gynybos ataskaitą, kurioje atskleidžiama, jog daugiau nei 52 proc. kibernetinių atakų, kurių motyvai buvo nustatyti, yra susijusios su šantažu ir išpirkos reikalavimais, o šnipinėjimas sudaro tik 4 proc. Šiuo metu išpuolius dažniausiai vykdo finansinės naudos siekiantys nusikaltėliai, o ne valstybių remiami veikėjai.

Daugelis vartotojų šią programėlę laiko tiesiog smagiu laiko praleidimo būdu – greita, linksma, kupina šokio, gyvūnėlių ir maisto receptų. Tačiau naujausi nepriklausomi tyrimai siunčia aiškų perspėjimą: „TikTok“ renka kur kas daugiau duomenų apie jus, nei manėte. Ir tai daro tyliai, be aiškių ženklų, kad kažkas ne taip.

Švedijos karališkoji mokslų akademija Stokholme Nobelio fizikos premiją skyrė Kalifornijos universiteto Berklyje profesoriui Johnui Clarke’ui, Jeilio universiteto profesoriui Micheliui Devoretui ir Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje profesoriui Johnui Martinisui už makroskopinio kvantinio tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėse atradimus.

Šie metai Jungtinių Tautų yra paskelbti Tarptautiniais kvantinių mokslo ir technologijų metais. O beveik prieš 100 metų Erwin‘as Schrödinger‘is padėjo pamatus visai kvantinei fizikai. Gražus sutapimas, kad ir šių metų Nobelio fizikos premija paskirta trims mokslininkams – John‘ui Clarke’ui, Michel’iui H. Devoret‘ui ir John‘ui M. Martin‘iui.

Kas laimės naująjį dirbtinio intelekto asistentų karą – „Apple“, „Amazon“, „Google“ ar „Meta“? Kova vyksta dėl to, kas taps pagrindiniais vartais į mūsų kasdienybę: darbą, paiešką, apsipirkimą ir pramogas.

Pasaulio ekonomikos forumo ir platformos „ACT News“ analizės rodo, kad dirbtiniu intelektu (DI) pagrįsta maršrutų optimizacija gali padėti sumažinti sunkvežimių emisijas iki 7 proc. ir sutaupyti 5–8 proc. degalų. Europoje šį potencialą jau dabar sėkmingai realizuoja pažangios transporto įmonės, naudodamos įvairių tiekėjų sprendimus.

Kvantiniai kompiuteriai ilgą laiką buvo laikomi technologija, galinčia iš esmės pakeisti informatiką, tačiau jų kūrimas susidūrė su daugybe kliūčių. Viena didžiausių problemų, tai kaip sujungti milijonus kvitų į vieną stabiliai veikiančią sistemą. Mokslininkai iš Ilinojaus universiteto Urbanoje – Šampaine pristatė naują sprendimą, kuris leidžia pažvelgti į kvantinę inžineriją kitu kampu.

„Čia yra 100 eurų. Aš siūlau nupirkti jūsų duomenis – prisijungimo vardą ir slaptažodį“, – tokį pasiūlymą diskusijos metu pateikė KTU Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas prof. dr. Šarūnas Grigaliūnas. Ar galite atspėti, kiek žmonių susidomėjo? O gal patys susigundytumėte tokia suma mainais už savo skaitmeninę tapatybę?