Naujos idėjos ir inovacijos žaidimų pasaulyje dažnai pristatomos kaip trokštamas pokytis. Marketingo kalboje tai skamba patraukliai, bet realybė yra kiek kitokia. Žvilgtelėjus į populiariausių žaidimų sąrašus galima pastebėti, kad ten vyrauja tęsiniai ir patikrinti modeliai.

Daugelyje organizacijų kibernetinis saugumas vis dar paliekamas IT skyriui, nors be vadovo įsitraukimo neįmanoma sukurti realaus atsparumo. Anot ekspertų, būtent nuo vadovo priklauso, ar įmonė sugebės apsiginti ne tik nuo potencialių finansinių baudų, bet ir nuo kur kas skausmingesnių pasekmių.

Mokslininkai teigia, kad kvantinės technologijos pasiekė savo lūžio tašką, panašų į laikus, kai klasikinėje elektronikoje atsirado tranzistorius. Tai reiškia, kad pagrindinės fizikos idėjos jau aiškios, o pirmieji veikiantys įrenginiai egzistuoja ne vien laboratorijose. Dabar svarbiausia tampa mastelio didinimas.

Dirbtinis intelektas į technologijų pasaulį atnešė naują terminą. „Vibe coding“ (programavimas tekstu nurodant DI, ką nori suprogramuoti ir programuotojui tiesiogiai nekeičiant kodo) skamba patraukliai, tačiau inžinieriai perspėja: ši praktika gali būti pavojingai patogi.

Ar esate kada nors atlikę užduotį naudodamiesi dirbtiniu intelektu (DI) ir… nedrįsę apie tai prisipažinti? Nors DI jau tapo kasdieniu darbo įrankiu, apie jo naudojimą darbo užduotims atlikti vis dar kalbama puse lūpų, nes dažnai atrodo nejauku, tarsi gėda pripažinti, kad darbą atlikome ne patys.

Kompiuteris, skenuojantis žmogaus kūną, ar robotas, padedantis atrinkti brokuotas prekes – tokios technologijos šiandien jau nestebina nei vieno. O ką manytumėte, jei televizoriai skaitytų žmogaus kūną ir paklaustų, ar mums viskas gerai? Arba rankos mostu šviesos jungiklis įjungtų arba išjungtų šviesą, o judesio jutikliai stebėtų vyresnius artimuosius ir, vos tik nutikus nelaimei, praneštų tai jums?

2026-aisiais kibernetinės grėsmės taps ne tik sudėtingesnės, bet ir sunkiau atpažįstamos. Laikai, kai saugumas apsiribodavo gynyba nuo pavienių įsilaužėlių, baigėsi. „Google Cloud“ prognozės rodo, kad vis dažniau žalą įmonėms daro ne žmonės, o automatinės sistemos, kurios savarankiškai priima sprendimus. Dėl to atskirti realų incidentą nuo techninės klaidos tampa vis sudėtingiau.

Iš pradžių viskas turėjo reikšti pažangą. Pliušinis meškiukas su dirbtiniu intelektu žadėjo mokyti empatijos, „Windows“ turėjo pats suplanuoti dieną, o „Amazon“ sistemos tvirtino, kad padės darbuose. Atrodė, kad dirbtinis intelektas taps tyliai naudingu sluoksniu, kuris tik palengvina gyvenimą. Tačiau realybė greitai parodė kitą pusę.

Vis daugiau ženklų rodo, kad 2026-ieji taps metais, kai darbo rinka įžengs į naują etapą: darbo jau netrukus žmonės ieškos nebe per skelbimus, o su dirbtinio intelekto (DI) pagalba. Iki šiol kandidatai pildydavo savo CV, atnaujindavo „LinkedIn“ profilį, atsirinkdavo tinkamus skelbimus, siųsdavo kruopščiai parengtus motyvacinius laiškus. Tačiau dabar beveik visus šiuos procesus bus galima automatizuoti.

Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai keičia visuomenės narių santykius su technologijomis ir kasdieniu gyvenimu. Nuo kalbos atpažinimo iki regos ir kalbos modelių – naujos DI sistemos – suteikia galimybę ne tik automatizuoti procesus, bet ir praplėsti žmonių bendravimo su skaitmeninėmis sistemomis galimybes. Tačiau mažesnės populiacijos kalbų, tokių kaip lietuvių, kontekste kyla nemažai iššūkių.

Dirbtinis intelektas keičia ne tik tai, kaip mes dirbame ar bendraujame, bet ir tai, kaip naudojamės interneto naršyklėmis. Naujų projektų, tokių kaip „Comet“, kurią kuria „Perplexity“, ar „Dia“, kūrėjai siūlo visiškai kitokį naršymo principą. Vietoje įprastų naršyklės plėtinių siūloma naudoti pažangius dirbtinio intelekto agentus, gebančius atlikti sudėtingas užduotis be vartotojo įsikišimo.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete diegiami aukštosios kompiuterijos sprendimai vis dažniau tampa ne tik mokslinių tyrimų, bet ir verslo varikliu. Nuo genetikos iki pramonės modeliavimų – superkompiuterio teikiamos galimybės įmonėms leidžia įgyvendinti uždavinius, kurie anksčiau būtų pareikalavę milijoninių investicijų ir metų darbo.

Dirbtinio intelekto pažanga atnešė technologijų pasauliui iki šiol neregėtą lūžį – vis dažniau ne žmogus prisitaiko prie programavimo, o programavimas prie žmogaus. Metodas, vadinamas vibe coding, gimė kaip bandymas sutrumpinti kelią nuo idėjos iki pirmojo prototipo, tačiau pasaulio technologijų bendruomenė jį greitai ėmė vertinti.

Nuolatiniai pranešimai apie slapukus jau seniai tapo šiuolaikinio interneto erzinančia dalimi. Europos Sąjungoje slapukų naudojimą riboja griežtos privatumo taisyklės pagal GDPR. Jos numato, kad reikia gauti aiškų sutikimą prieš stebint mūsų elgesį. Šios taisyklės saugo vartotojus, tačiau sukūrė chaotišką pranešimų erą.

Vieną rytą pabundate ir sužinote, kad Registrų centre jūsų butas jau priklauso ne jums, o kitam žmogui. Elektroninis parašas – jūsų, bet dokumentų niekada nepasirašėte. Skamba kaip fantastinis siužetas? Deja, tai ne fantastika – tai visai reali grėsmė, kurią ateityje gali sukelti kvantiniai kompiuteriai.