Nuolatiniai pranešimai apie slapukus jau seniai tapo šiuolaikinio interneto erzinančia dalimi. Europos Sąjungoje slapukų naudojimą riboja griežtos privatumo taisyklės pagal GDPR. Jos numato, kad reikia gauti aiškų sutikimą prieš stebint mūsų elgesį. Šios taisyklės saugo vartotojus, tačiau sukūrė chaotišką pranešimų erą.

Vieną rytą pabundate ir sužinote, kad Registrų centre jūsų butas jau priklauso ne jums, o kitam žmogui. Elektroninis parašas – jūsų, bet dokumentų niekada nepasirašėte. Skamba kaip fantastinis siužetas? Deja, tai ne fantastika – tai visai reali grėsmė, kurią ateityje gali sukelti kvantiniai kompiuteriai.

Kibernetinis saugumas, verslo bei duomenų analitika ir veiklos sistemų modernizacija – trys sritys, kurios 2026 m. taps Lietuvos verslų IT investicijų epicentru. Tačiau DI srityje euforija slūgsta: nors dalis įmonių vis dar planuoja didinti investicijas, kitos jau mažina biudžetus. Pastebima ir nauja tendencija: atsiranda naujas favoritas – DI agentai, žadantys greitesnę pamatuojamą naudą.

Dirbtinis intelektas (DI) jau tapo neatsiejama šiuolaikinio verslo dalimi visame pasaulyje. DI keičia ne tik tai, kaip įmonės dirba, bet ir tai, kaip jos kuria vertę, bendrauja su klientais bei priima strateginius sprendimus. Visgi čia ryškėja ir kita realybė: DI tampa ne tik pagalbininku, bet ir sukelia nemažai iššūkių ir rizikų įmonėms

Naujas kompanijos „Microsoft“ tyrimas atskleidė, kad dirbtinio intelekto (DI) naudojimas Lietuvoje siekia 21 proc. Pagrindinis „Microsoft“ tyrimų centras „The AI Economy Institute“ pristatė naują dirbtinio intelekto paplitimo ataskaitą, kurioje pateikiama išsami analizė apie tai, kur ir kiek DI yra kuriamas, vystomas bei naudojamas.

Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.

Žodis „nuodijimas“ paprastai siejamas su žmogaus kūnu ar gamta, tačiau šis terminas vis dažniau vartojamas ir dirbtinio intelekto (DI) pasaulyje. Naujausios studijos rodo, kad net keli šimtai kenksmingų failų, įterptų į didelius mokymosi duomenų rinkinius, gali „užnuodyti“ milžiniškus kalbos modelius, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Claude“.

Pastaraisiais metais „Google“ atsidūrė besivejančiojo vaidmenyje – konkurentai, pavyzdžiui, „OpenAI“ ir „ChatGPT“, pristatė pažangesnius DI modelius plačiajai visuomenei. Pristatytas „Gemini 3“ – pažangiausias kada nors „Google“ sukurtas DI modelis – žymi naują etapą, kuriame sujungiamos visos ankstesnių modelių stiprybės ir pristatoma gausybė naujų galimybių.

Jūsų potencialiam darbdaviui siųstas gyvenimo aprašymas greičiausiai jau buvo perskaitytas ne žmogaus, o dirbtinio intelekto. Šiandien algoritmai per kelias sekundes atrenka tinkamiausius kandidatus, vertina jų patirtį ir net numato, ar jie ilgai išliks įmonėje. Ir tai – tik pradžia.

Įsivaizduokite siaubo žaidimą, kuris girdi jūsų kvėpavimą, jaučia širdies dūžius ir suvokia akimirką, kai pradedate bijoti. Jis ne tik reaguoja į jus – jis mokosi iš jūsų baimės, perkuria tylą, iškraipo erdvę ir priverčia suabejoti, kas iš tiesų ką valdo. Dirbtinis intelektas jau keičia tai, kaip patiriame baimę, paversdamas ją asmenine patirtimi.

Technologijų pasaulyje greitis jau seniai yra tapęs konkurencijos valiuta. Naujos sistemos, dirbtinio intelekto sprendimai, debesijos paslaugos diegiamos kaip įmanoma sparčiau. Vis dėlto, yra ir kita monetos pusė – tai auganti rizika, kad saugumo ir atitikties reikalavimai bus palikti „antrame plane“.

Įmonės ruošiasi 2026-iesiems: projektuoja biudžetus, planuoja išlaidas, bet dažnai daro tą pačią klaidą – planuoja be revizijos. Daug verslų kasmet kopijuoja ankstesnius biudžeto planus, neatsižvelgdami į pasikeitusią situaciją rinkoje, naujus technologinius sprendimus, neįvertindami reguliacinių pokyčių.

Įrašų srautas, kurį matote savo „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose, netrukus ims keistis akyse. „Meta“ ruošiasi pripildyti jį dirbtinio intelekto (DI) sukurtais vaizdais ir vaizdo įrašais, pasitelkusi partnerystę su viena pažangiausių vaizdų generavimo platformų – „Midjourney“.+

Nuo 2027 m. liepos 9 d. Europos Sąjungoje įsigalios naujas reglamentas, atversiantis duris visapusiškai krovinių logistikos skaitmenizacijai visoje Bendrijoje. Nuo šios datos įmonės galės atsisakyti popierinių dokumentų ir naudotis skaitmeninėmis platformomis, kurias privalės palaikyti visos kontrolės institucijos. Ar tam ruošiasi Lietuvos vežėjai?

Visų Šventųjų dieną ir per Vėlines dažniau susimąstome apie atminimą ir tai, kas lieka po žmogaus išėjimo. Šiandien mūsų gyvenimas vis labiau persikelia į skaitmeninę erdvę – daugelis turi socialinių tinklų paskyras, elektroninį paštą, nuotraukų saugyklas ar debesijos paskyras. Kartu su fiziniu palikimu atsiranda ir naujas, vis svarbesnis reiškinys – skaitmeninis palikimas.