Organizacijoms visame pasaulyje žengiant į kitą darbo vietos transformacijos etapą, penktojoje „Microsoft“ metinėje darbo tendencijų indekso ataskaitoje išryškėja naujo tipo įmonės – „Frontier Firm“, t. y., įmonės pionierės. Siekdamos didesnio efektyvumo ir inovacijų, šios įmonės veikia naudodamos momentinę intelekto prieigą, maksimaliai išnaudoja mišrias žmonių ir DI agentų komandas.

Balandžio 17 d. buvo terminas, kai dalis šalies verslų gavo žinią iš Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, kad jie įtraukti į Kibernetinio saugumo subjektų registrą ir turės atitikti naujus reikalavimus. Ką daryti, jei įmonė buvo į tokį sąrašą įtraukta?

Dirbtinis intelektas (DI) nepastebimai keičia kasdienį žmogaus gyvenimą ir tampa neatsiejama šiuolaikinių technologijų dalimi. DI neaplenkė ir medicinos srities, kurioje pamažu įsitvirtina pagalbininko vaidmenyje. Apie pokyčius medicinoje pasakoja KTU profesorius, DI srities ekspertas Vidas Raudonis.

Šiuolaikinės technologijos tapo neatsiejamu įrankiu, palengvinančiu informacijos paiešką ir bendravimą. Tačiau naudojimasis šiais privalumais turi savo kainą. Technologijos nuolat renka informaciją apie kiekvieną mūsų veiksmą, todėl svarbūs ir jautrūs duomenys – nuo buvimo vietos ar balso iki atvaizdo ir sveikatos – nebepriklauso tik mums. Kaip tapti savo duomenų šeimininkais?

Dirbtinio intelekto (DI) era jau prasidėjo, ir ji neabejotinai pakeis mūsų kasdienį gyvenimą bei visuomenės sandarą. „Accenture“ atliktas svarbiausių technologijų tendencijų tyrimas „Technology Vision 2025“ išskiria keturias pagrindines kryptis, kaip toliau plėtosis dirbtinis intelektas.

Gilusis mokymasis vis atkakliau skverbiasi į kasdienes žmogaus veiklas – pradedant suasmeninta konkrečių dalykų paieška internete ir baigiant sudėtingais įrankiais, padedančiais medikams pastebėti patologijas ankstyvose susirgimų stadijose. Straipsnyje – apie giliojo mokymosi metodų kūrimą ir jų etišką taikymą įvairiose gyvenimiškose situacijose.

Dirbtinis intelektas (DI) jau tapo neatsiejama šiuolaikinių paslaugų dalimi – ne išimtis ir bankininkystė. Tačiau skirtingai nei kitose srityse, čia DI paliečia tai, kas ypač jautru – mūsų finansus, pasitikėjimą, asmeninę atsakomybę. Todėl kalbėdami apie DI vis dažniau grįžtame prie esminio klausimo: kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp technologijų siūlomo efektyvumo ir žmogiško ryšio, kurio vis dar taip laukia klientas?

Vis dažniau greta įprastų paieškos sistemų atsiranda ir dirbtinio intelekto sprendimai – „ChatGPT“, „Google SGE“ ar balsu valdomi asistentai. Kaip šie pokyčiai keičia mūsų santykį su informacija? Kaip elgiasi ir kokias rinkodaros naujoves išbando verslai, norintys išlikti vartotojų akiratyje?

„Microsoft“ švenčiant 50 metų jubiliejų, bendrovė apmąsto savo transformuojantį vaidmenį dirbtinio intelekto evoliucijoje. Nuo pirmųjų MS-DOS ir „Windows“ dienų, sukėlusių revoliuciją asmeninių kompiuterių srityje, iki žaidimų inovacijos „Xbox“, debesų kompiuterijos ateities „Azure“, dirbtinio intelekto transformacijos „Copilot“ ir naujausio kvantinės kompiuterijos proveržio – „Majorana 1“ lusto – „Microsoft“ nuolat buvo technologijų pažangos priešakyje.

Kasdien bendraujame su dirbtinio intelekto (DI) sistemomis, tačiau ne visi žinome, kokias ribas peržengti pavojinga. Panašiai kaip šeimos susitikimuose dažnai vengiame kalbėti apie politiką ar religiją, taip ir DI asistentams egzistuoja „raudonosios linijos“, kurių geriau vengti.

Europos Sąjungai siekiant didinti valstybių atsparumą kibernetinėms grėsmėms, Lietuvoje dar praėjusių metų rudenį įsigaliojo ES Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva (NIS2, liet. TIS2). Visgi „Sorainen“ ekspertai beda pirštu į opią problemą mūsų šalyje – didelė dalis privataus sektoriaus iki šiol nesupranta kibernetinio saugumo svarbos ir nelaiko to prioritetu.

Sparčiai vystantis technologijoms ir skaitmenizacijai, Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijos vis labiau priklauso nuo IT. Viešosios elektroninės paslaugos, duomenų bazės, dokumentų valdymo sistemos, įvairūs registrai – visa tai leidžia efektyviau, greičiau ir patogiau aptarnauti gyventojus, vykdyti kasdienę veiklą, tačiau kartu sukuria didžiulę atsakomybę ir didina pažeidžiamumą. Kaip rasti balansą tarp technologijų privalumų ir saugumo rizikų?

Biržietis Karolis Paulas prisipažįsta, kad jo vaikystės svajonė turėti medaus parduotuvę išsipildė internete. Bitininkas džiaugiasi sukūręs elektroninę parduotuvę, kurios domenas bičiųpaštas.lt buvo 2024 m. išrinktas gražiausiu lietuvišku interneto vardu.

Dirbtinio intelekto (DI) era daugelį darbuotojų pavertė savotiškais „kontrabandininkais“. Vietoje rūkalų ir alkoholio jie per įmonių „sienas“ šiandien gabena „ChatGPT“, „DeepSeek“, „Claude“ ir kitus IT skyriaus nepatvirtintus DI įrankius. Šis „šešėliniu DI“ vadinamas reiškinys įmonėms grasina konfidencialių duomenų nutekėjimu ir netgi potencialiomis milijoninėmis baudomis.

Dirbtiniam intelektui (DI) užimant vis svarbesnę poziciją darbo rinkoje ir atsiranda vis daugiau jo pritaikymo galimybių, neišvengiamai kyla klausimas – ar DI gali pakeisti tam tikros profesijos? Sritys, į kurią krypsta daug nerimastingų žvilgsnių, yra multimedijos ir kūrybinės industrijos.