Kol mes vis dar džiaugiamės atrasdami savo gaminamą produkciją visame pasaulyje, tyliai įvyko daug didesnis šalies ekonomikos lūžis: pastaraisiais metais tarp didžiausių šalies mokesčių mokėtojų vis dažniau matome paslaugų ir technologijų įmones. Tikroji Lietuvos eksporto jėga šiandien vis dažniau keliauja ne dėžėse, o šviesolaidžiais.
Kol mes vis dar džiaugiamės atrasdami savo gaminamą produkciją visame pasaulyje, tyliai įvyko daug didesnis šalies ekonomikos lūžis: pastaraisiais metais tarp didžiausių šalies mokesčių mokėtojų vis dažniau matome paslaugų ir technologijų įmones. Tikroji Lietuvos eksporto jėga šiandien vis dažniau keliauja ne dėžėse, o šviesolaidžiais. Iš skambučių centrų eros perėjome į naują etapą – Lietuvoje valdomi sudėtingi tarptautiniai procesai – nuo finansų ir atitikties iki kibernetinio saugumo ir produktų operacijų. Tačiau jei nieko nekeisime, sėkmė gali būti laikina.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kol viešai kalbame apie gamybą, reali vertė jau seniai kuriama kitur
Lietuvos banko duomenys rodo, kad 2025 m. III ketvirtį Lietuvos paslaugų eksportas pasiekė 6,6 mlrd. eurų, o tai yra net apie 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Dar svarbiau yra tai, kas lieka šalies kišenėje. Prekyboje prekėmis dažnai turime deficitą (importuojame daugiau, nei eksportuojame), tačiau paslaugų sektoriuje Lietuva generuoja reikšmingą perviršį. 2025 m. III ketvirtį paslaugų balanso perviršis siekė 2,7 mlrd. eurų (apie 12,7 proc. ketvirčio BVP). Tai reiškia, kad būtent paslaugų eksportuotojai „uždengia“ prekybos prekėmis spragas ir tempia šalies einamąją sąskaitą į viršų.
Nors transporto sektorius tradiciškai užima liūto dalį (apie 43 proc.), įspūdingiausi pokyčiai vyksta aukštos pridėtinės vertės sektoriuose: informacinių ryšių technologijų, finansinių paslaugų ir verslo procesų valdymo srityse.
Pasauliniame skaitmeninio konkurencingumo reitinge („IMD World Digital Competitiveness Ranking 2025“) Lietuva pakilo į 17-ąją vietą pasaulyje, aplenkdama tokias šalis, kaip Estija, Vokietija, Austrija ar Jungtinė Karalystė.
Tai reiškia, kad Lietuvos eksporto prekė yra kokybiškas problemų sprendimas. Lietuvos paslaugų bendrovės ir darbuotojai nebevykdo tik duomenų suvedimo funkcijų, o perima sudėtingus procesus. Lietuvos paslaugų sektoriuje – ne skambučių centrai, o kibernetinio saugumo padaliniai, „FinTech“ atitikties (AML/KYC) centrai ir programinės įrangos kūrimo bazės. Lietuvos banko duomenimis, vien finansinių paslaugų eksportas nuo 2022 m. pradžios augo kartais, o ne procentais.
Vakarų verslo požiūris į paslaugas iš Lietuvos pasikeitė: užsienio įmonės Lietuvoje ieško patikimumo, kultūrinio atitikimo ir aukščiausios kompetencijos. Lietuviams pateikiami net ir sudėtingi finansų valdymo, apskaitos ar verslo vystymo procesai. Užsienio įmonės šiais laikais mus mato ne kaip aptarnaujantį personalą, o kaip strateginius partnerius, kurie geba savarankiškai priimti sprendimus.
Aukštųjų technologijų ir paslaugų sinergija
Didžiausia Lietuvos klaida – galvoti, kad aukštosios technologijos ir paslaugos yra atskiros sritys. Lazeriai ar „FinTech“ produktai yra lydimi sudėtingų verslo procesų: tarptautinio projektų valdymo, atitikties funkcijų, klientų aptarnavimo, sistemų priežiūros.
Tai ir paaiškina, kodėl verslo paslaugų sektorius pagal sukuriamų darbo vietų skaičių Lietuvoje šiandien yra tarp pirmaujančiųjų. Mūsų šalyje kuriami ne tik produktai, bet ir visa ekosistema jiems – žmonės ir procesai, kurie leidžia šiems produktams veikti globaliai.
Ši sinergija lemia ir eksporto struktūros pokyčius. Kuo sudėtingesnis technologinis sprendimas, tuo daugiau aukštos pridėtinės vertės paslaugų jis „atsineša“. Būtent čia turime konkurencinį pranašumą – gebėjimą vienoje šalyje sujungti technologijas, procesus ir žmones, galinčius savarankiškai valdyti tarptautinius verslo sprendimus.
Didelės korporacijos dažnai yra inertiškos, joms sunku greitai rasti specialistų specifiniams projektams. Vis dėlto dirbant su lietuviais, prieigos prie aukščiausios kvalifikacijos talentų privalumai pajuntami iš karto. Technologijos yra svarbios, bet būtent žmogiškasis faktorius – gebėjimas proaktyviai spręsti problemas ir sklandžiai komunikuoti tiek dėl mūsų kalbinių gebėjimų, tiek dėl kultūros – paverčia Lietuvą pasaulinio lygio paslaugų centru.
Pranašumai turi tapti strategijos dalimi
Jei norime, kad paslaugų eksporto šuolis netaptų laikinu reiškiniu, pradėkime elgtis kaip aukštos kvalifikacijos valstybė – ne tik dirbti taip, bet ir taip save pozicionuoti. Ši sritis turėtų būti traktuojama kaip viena iš ilgalaikių Lietuvos eksporto strategijų, o ne kaip „natūraliai išsivystęs“ sektorius.
Lietuvos augimą šiandien labiausiai riboja ne idėjų trūkumas, o žmonių, kurie tas idėjas gali įgyvendinti globaliu mastu, stygius. Reikia kryptingai ruošti eksportuojamas kompetencijas: finansų analitikus, projektų vadovus, duomenų ir atitikties (AML/KYC) specialistus, kibernetinio saugumo ir produktų operacijų profesionalus.
Verslo atstovai dažnai akcentuoja ir tai, kad jei norime konkuruoti su Lenkija, Čekija ar Portugalija ne kaina, o kokybe, turime užtikrinti, kad aukštos kvalifikacijos darbas Lietuvoje nebūtų apmokestinamas taip, lyg tai būtų lengvai pakeičiamas resursas.
Galiausiai, metas įtvirtinti komunikacinę žinutę, kad Lietuva yra vieta, kur tarptautiniai procesai valdomi patikimai, profesionaliai. Paslaugų eksportas šiandien jau realiai prisideda prie šalies finansinio stabilumo. Klausimas tik vienas: ar sugebėsime šį pranašumą paversti ilgalaike valstybės strategija, o ne sėkmingu atsitiktinumu.
Autorius: Andžej Rynkevič, užsakomųjų paslaugų bendrovės „Baltic Assist“ direktorius
