Dirbtinis intelektas (DI) keičia ne tik darbo rinką, bet ir tai, kaip universitetai apibrėžia studijų turinį, o studentai – savo vaidmenį ateities profesijose. Studijų Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete metu daugiau dėmesio skiriama gebėjimui suprasti, kurti ir kritiškai vertinti DI sprendimus.
Dirbtinis intelektas (DI) keičia ne tik darbo rinką, bet ir tai, kaip universitetai apibrėžia studijų turinį, o studentai – savo vaidmenį ateities profesijose. Studijų Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (VU MIF) metu daugiau dėmesio skiriama gebėjimui suprasti, kurti ir kritiškai vertinti DI sprendimus. Šis poslinkis sutampa su informacinių technologijų (IT) sektoriaus kaita: mažėja darbo pasiūlymų pradedantiesiems darbuotojams, lėtėja atlyginimų augimas, rutininių programavimo užduočių paklausa traukiasi, aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis išlieka.
VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorės Olgos Kurasovos teigimu, technologijų raida nuolatos transformuoja profesijas: „Programuotojams reikalingos kompetencijos keitėsi ir prieš dešimtmetį, keičiasi ir dabar. Šiandien darbdaviai tikisi ne tik tradicinių programavimo įgūdžių, bet ir gebėjimo efektyviai pasitelkti DI.“
Greitis, įžvalgos ir daugiau klausimų
 Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, įmonių, naudojančių DI technologijas, dalis Lietuvoje 2021–2025 m. smarkiai išaugo – nuo 4,5 iki 21,3 proc. Šios permainos veikia ne tik IT sektorių, bet ir visą ekonomiką.
„Užduotys, kurias anksčiau duodavome praktikantams ar asistentams – surasti informaciją, surinkti duomenis, susisteminti šaltinius, paruošti pirmines įžvalgas – dabar dažnai padaromos viena tikslia užklausa DI agentui“, – kaitą patvirtina su didžiųjų duomenų saugyklomis, klientų elgesio prognozėmis ir DI sprendimais dirbančios tarptautinės įmonės „Exacaster“ bendraįkūrėjis Egidijus Pilypas.
Verslą dar studijų metu pradėjusio VU MIF absolvento teigimu, kartelė pradedantiesiems specialistams kyla – informaciją reikia sugebėti greitai paversti sprendimais, išvadomis ir gerai suformuluotais klausimais. „Anksčiau vienas rinkos tyrimas užtrukdavo savaites ar mėnesius, tuo tarpu šiandien per dieną galima padaryti kelias gilias analizes. O vienas atsakytas klausimas beveik visada sukuria dar penkis naujus.“
Iššūkis tampa galimybe
Nors mažėjantis pradinio lygio IT pozicijų skaičius ir augantys darbdavių lūkesčiai kelia iššūkių, studentai, prof. O. Kurasovos vertinimu, mato tai kaip galimybę išsiskirti. „Vien diplomo nebeužtenka – svarbūs tampa aiškūs interesai, specializacija ir praktinė patirtis. Tai skatina sąmoningesnius karjeros pasirinkimus ir didesnę motyvaciją investuoti į savo profesinį pasirengimą.“
VU MIF siekia, kad absolventai būtų pasirengę ne tik naudotis esamomis technologijomis, bet ir kurti naujas – tokias, kurios formuos ateities IT rinką. Atsižvelgiant į technologines ir darbo rinkos tendencijas atnaujinamos Duomenų mokslo, Informacinių sistemų inžinerijos studijų programos, DI ir duomenų analitikos metodai nuosekliai integruojami ir į Informatikos, Informacinių technologijų ir kitas studijų programas.
Mokslininkės teigimu, universitetinių studijų tikslas nėra parengti specialistus vien tik šiandienos rinkos poreikiams: „Dabartiniai studentai kurs sprendimus po dešimtmečių, todėl esminis aukštojo mokslo uždavinys – ugdyti fundamentalius gebėjimus, leidžiančius prisitaikyti prie nuolat kintančios technologinės aplinkos.“
E. Pilypo požiūriu, šiandien versle labiausiai trūksta žmonių, kurie gilią patirtį savo srityje galėtų sujungti su DI. „Tokie specialistai – aukso vertės. Patyręs srities profesionalas, kuris gerai įvaldęs DI ir taiko jį giliai, neretai gali sukurti tiek vertės, kiek dešimt stiprių specialistų, kurie DI nenaudoja arba naudoja paviršutiniškai. Įvaldžius DI įrankius, tradicinis darbas be jų pradeda atrodyti beviltiškai lėtas.“
Verslininko nuomone, DI naudojimas šiandien prilygsta raštingumui. Pagrindinis reikalavimas naujam darbuotojui – gebėti greitai adaptuotis prie nuolat besikeičiančių DI technologijų, domėtis gilesniais įrankiais ir tai daryti natūraliai, be baimės. „Jei įgūdžiai ir motyvacija neauga tuo pačiu tempu, startas darbo rinkoje tampa daug sunkesnis.“
Studijos, orientuotos į ateitį–kritinis mąstymas svarbiau už automatizavimą
E. Pilypo požiūriu, patys universitetai šiandien turi tapti DI organizacijomis. „Svarbiausias klausimas yra ne tik ko mokyti, o kaip apskritai turi atrodyti mokymosi procesas DI laikais. Linkiu universitetams rasti savo atsakymą ir nuolat jį atnaujinti.“
Prof. O. Kurasovos teigimu, prie studijų turinio aktualumo prisideda ir dėstytojai, aktyviai dirbantys IT sektoriuje – jų praktinė patirtis padeda studijų programas pritaikyti prie sparčiai kintančių profesinių reikalavimų.
„DI nėra neklystantis. Jis gali generuoti netikslius ar neoptimalius sprendimus. Praktika rodo, kad vien DI sugeneruotas programinis kodas dažnai būna perteklinis, griozdiškas ir sunkiai modifikuojamas. Dėl šios priežasties studentai mokomi derinti DI teikiamas galimybes su fundamentinėmis programavimo ir sistemų projektavimo žiniomis, o ne jomis aklai pasikliauti“, – analitinio ir kritinio mąstymo svarbą pabrėžia profesorė.
Universitete įgytos žinios ir įgūdžiai leidžia būsimiems specialistams suvokti DI ribas ir galimybes. Tai tampa esminiu pranašumu darbo rinkoje, kur paprasti, lengvai automatizuojami darbai nyksta.
