Į internetą patenka netikros, nuogos paauglės iki penkiolikos metų nuotraukos. Atrodytų, situacija aiški ir turėtų sulaukti greitos reakcijos. Tačiau teisėsauga tyli ir atsitraukia, teigdama, kad trūksta tinkamų teisinių normų. Šis atvejis parodo ne tik technologijų pavojus, bet ir institucijų bejėgiškumą.
 Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Į internetą patenka netikros, nuogos paauglės iki penkiolikos metų nuotraukos. Atrodytų, situacija aiški ir turėtų sulaukti greitos reakcijos. Tačiau teisėsauga tyli ir atsitraukia, teigdama, kad trūksta tinkamų teisinių normų.
Šis atvejis parodo ne tik technologijų pavojus, bet ir institucijų bejėgiškumą. Kai klaidingi vaizdai išplinta tarp bendraamžių, žala nukentėjusiajam tampa reali, nors turinys buvo sukurtas dirbtinai. O valstybės atsakas, bent kol kas, atrodo tarsi patogus nusisukimas nuo sudėtingos problemos.
Į situaciją įsitraukė ir vaikų teisių gynėjai, ir duomenų apsaugos institucijos, bet procesas įstrigęs. Visa istorija kelia klausimą, ką daryti, kai įstatymai atsilieka nuo technologijų, o aukos lieka vienos.
Mokyklos atvejis ir sklaida internete
Įvykis nutiko vienoje mokykloje netoli Varšuvos Lenkijoje. Mokiniai pasitelkė dirbtinį intelektą, sukūrė bendramokslės nuogus atvaizdus ir pradėjo juos platinti tarp bendraamžių. Dar daugiau, jie ragino dalintis plačiau per „Instagram“.
Tokio pobūdžio turinys ypač pavojingas dėl greito ir nekontroliuojamo sklidimo. Net jei vaizdai netikri, jų poveikis aukai ir aplinkai nesiskiria nuo realių nuotraukų. Tai tampa viešu pažeminimu, kuris palieka ilgalaikes pasekmes.
Institucijų bandymai reaguoti
Byla susidomėjo Duomenų apsaugos tarnybos vadovas Miroslavas Vroblevskis. Jis 2025 metų birželį pateikė pranešimą apie galimą nusikaltimą, remdamasis neteisėto asmens duomenų tvarkymo nuostatomis ir straipsniu dėl vaikų pornografijos.
Vis dėlto policija ir prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą, motyvuodamos, kad nemato draudžiamo veiksmo. Tai įvyko nepaisant tėvų, mokyklos ir institucijų raginimų. Lapkritį M. Vroblevskis kreipėsi į teisingumo ministrą, o byla pasiekė ir vaikų teisių tarnybą, tačiau realaus judėjimo nėra.
Kodėl teisė atsilieka?
Ekspertai aiškina, kad dirbtiniu intelektu generuotas „deepfake“ turinys laikomas nusikaltimu tik tada, kai aiškiai vaizduoja seksualinius veiksmus. Vien nuogumas, net jei sukurtas iš vaiko atvaizdo, teisiškai vertinamas per siaurai. Tai skamba absurdiškai, bet tokia spraga leidžia kaltininkams išvengti atsakomybės.
Problema nėra vien vietinė. Europos paauglės jau dalijosi patirtimis, kad panašūs netikri seksualinio pobūdžio vaizdai kuriami daugelyje šalių. Technologija plinta greičiau nei atsiranda aiškūs atsakomybės mechanizmai.
Kas turėtų atsakyti?
Natūralu manyti, kad bausti reikia tuos, kurie platina. Tačiau lieka klausimų dėl kūrėjų, platformų savininkų ar pačių programėlių autorių atsakomybės. Be aiškių taisyklių kiekviena tokia byla virsta pilkąja zona.
Lenkijoje žinoma vos viena situacija, kai panašūs veikėjai buvo nubausti, ir tai baigėsi tik papeikimu. 2025 metų rugsėjį duomenų apsaugos vadovas vėl ragino priimti aiškius įstatymus, bet atsako nebuvo. Tokia tyla siunčia pavojingą signalą, kad aukų apsauga vis dar antraeilė.
