Dirbtinis intelektas tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių pokyčius aukštojo mokslo kontekste. Taip mano ekspertai, diskutavę tradicinėje Kauno technologijos universiteto studijų inovacijų dienoje „DI KarTU 2025“. Šių metų renginio tema buvo skirta aukštojo mokslo transformacijai ir DI vaidmeniui studijų procese.
Dirbtinis intelektas (DI) tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių pokyčius aukštojo mokslo kontekste. Taip mano ekspertai, diskutavę tradicinėje Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų inovacijų dienoje „DI KarTU 2025“.
Studijų inovacijų diena „DI KarTU“ 2025 – tradicinis KTU Studijų departamento „EDU_Lab“ Mokymo ir mokymosi kompetencijų centro organizuojamas renginys, kasmet sukviečiantis ne tik KTU, bet ir kitų šalies universitetų akademines bendruomenes bei visus besidominčius švietimo aktualijomis. Šių metų renginio tema buvo skirta aukštojo mokslo transformacijai ir DI vaidmeniui studijų procese.
KTU nuotr.
Kvietė kritiškai diskutuoti
Tarptautinės aukštojo mokslo ir švietimo transformacijos organizacija „Digital Education Council“ (DEC) ekspertų teigimu, DI tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių aukštojo mokslo kaitą.
Keičiantis studijų turiniui, vertinimo būdams, stiprėja poreikis ugdyti studentų ir dėstytojų skaitmeninę bei DI raštingumo kompetencijas. Ekspertai pažymi, kad aukštojo mokslo institucijos, sistemingai integruojančios DI į studijų procesą ir kartu kuriančios aiškias etines bei akademinio sąžiningumo gaires, yra geriau pasirengusios užtikrinti aukštą studijų kokybę ir parengti absolventus veikti greitai besikeičiančios darbo rinkos kontekste.
KTU rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka, atidarydamas renginį, pabrėžė, kad DI turi būti suvokiamas kaip įrankis, padedantis kurti ir tobulinti studijų procesą, o ne apsunkinantis kasdienę akademinę veiklą. Jis kvietė universiteto bendruomenę aktyviai ir kritiškai diskutuoti apie DI vaidmenį ir jo teikiamas galimybes aukštojo mokslo kontekste.
Sveikinimo žodį LR švietimo, mokslo ir sporto viceministrė prof. dr. Regina Valutytė kalbėjo apie sparčiai vykstantį technologinį progresą ir DI diegimą studijų procese. Ji pabrėžė, kad aukštajam mokslui tenka ypatinga atsakomybė DI įrankius taikyti etiškai ir skaidriai. Pasak viceministrės, aukštosios mokyklos turi sutarti dėl bendrų principų, kaip atsakingai integruoti dirbtinį intelektą į studijų procesus, išlaikant akademinį sąžiningumą ir studijų kokybę.
Svarbu atpažinti atsiveriančias galimybes
Visus pasveikinusi Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė doc. dr. Kristina Ukvalbergienė atkreipė dėmesį, kad šių metų renginio tema yra ypač aktuali akademinei bendruomenei.
„Studentai DI įrankiais mokymosi tikslams naudojasi kasdien, o dėstytojai šias technologijas į studijų procesą integruoja palaipsniui. Didėjant darbo rinkos lūkesčiams ir poreikiui rengti aukštesnių kompetencijų specialistus, universitetams svarbu ne tik atpažinti atsiveriančias DI galimybes, bet ir įvertinti jų poveikį, kryptingai bei darniai įtraukti jas į mokymo ir mokymosi veiklas, stiprinti studentų ir dėstytojų dirbtinio intelekto raštingumą ir taikymo įgūdžius“, – pabrėžė K. Ukvalbergienė.
Įkvėpimo sesijos pranešėjas, Danijos miesto Aarhuso mieste veikiančios alternatyvios švietimo mokyklos KAOSPILOT ekspertas Simonas Kavanagh, ragino kritiškai vertinti prielaidą, jog technologijos savaime išspręs švietimo problemas. Jis akcentavo, kad dirbtinis intelektas gali sustiprinti gerą mokymosi dizainą, tačiau nepajėgus pakeisti žmogiškojo ryšio, kūrybiškumo ir dėstytojo vaidmens.
Kūrybinio pratimo metu auditorija buvo pakviesta įsitikinti, kaip natūraliai ir greitai veikia žmogaus kūrybingumas, kurio DI negali pilnavertiškai imituoti. Pasak S. Kavanagh, ateities aukštojo mokslo didaktika turėtų remtis patirtimi, intuicija, autonomija ir vertybių ugdymu, o DI įrankiai tapti šias dimensijas papildančiu, o ne jas pakeičiančiu elementu.
Išlaikyti žmogiškąjį kūrybos pradą
Kino režisierius Saulius Baradinskas pristatė savo studijų patirtį „American Film Institute Conservatory“ (AFI) ir baigiamojo darbo, filmo „Popierinis berniukas“ (angl. Paper Boy), kūrimo procesą. Šio filmo premjera įvyko viename svarbiausių Holivudo AFI FEST 2025 kino festivalių.
Dalindamasis studijų ir kūrybinio proceso patirtimi, režisierius pabrėžė, kad DI gali tapti kūrybiniu partneriu, padedančiu generuoti idėjas, vizualinius sprendimus ar scenarijus, tačiau kūrybos autoriai visada išlieka žmonės. Anot S. Baradinsko, kūrybos procese itin svarbu derinti inovacijas su atsakomybe ir išlaikyti žmogiškąjį kūrybos pradą.
Dizaino mentorius, „Design Library Network“ įkūrėjas ir KTU Dizaino centro docentas Lorenzo Piazzi savo pranešime kalbėjo apie generatyvinį dizainą ir biomimikriją, pabrėždamas, kaip gamtos procesų imitavimas ir šiuolaikinės skaitmeninės technologijos įkvepia inovacijas, keičia mūsų požiūrį į dizainą, tvarumą ir kūrybinį mąstymą.
Jis akcentavo, kad gamta gali tapti tiek kūrybiniu vadovu, tiek laboratorija, kurioje gimsta nauji, atsakingi ir žmogų bei aplinką gerbiantys dizaino sprendimai.
Inovacijos – nukreiptos į studentą
Pasak švietimo technologijų entuziasto Šarūno Dignaičio-Kerpės, DI jau šiandien keičia aukštojo mokslo turinį, studijų procesus ir dėstymo modelius, akcentuojant personalizuotą mokymąsi ir išmanias vertinimo sistemas.
„Žinių radijo“ laidos „Technologijų žingsniu“ kūrėjas, „EdTech Lietuva“ asociacijos valdybos narys Š. Dignaitis-Kerpė dalijosi praktiniais patarimais dėstytojams, kaip DI įrankius integruoti į kasdienį darbą, pabrėždamas, kad svarbu dėstytojams patiems sąmoningai apsispręsti, kur ir kada technologijos iš tiesų kuria pridėtinę vertę, o kur jos gali tapti tik papildomu elementu studijų procese.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į naujas, skaitmenizacijos dėka atsirandančias profesijas, pavyzdžiui, e. sporto atletus, kurių veikla apima ne tik žaidimą, bet ir duomenų analizę, kūrybinį turinį bei bendruomenės kūrimą.
Aptariant švietimo skaitmenizaciją, kaip sėkmingos transformacijos pavyzdžiai, buvo minimos skirtingos sistemos, parodančios, kad nuoseklus skaitmeninių sprendimų diegimas gali keisti ugdymo praktiką, didinti proceso skaidrumą ir įtraukti studentus, dėstytojus ir kitas suinteresuotas šalis į bendrą mokymosi ekosistemą.
KTU mokslininkai renginyje dalijosi savo patirtimi. Mokslininkai pristatė dėstytojams skirtus DI įrankius, kurie padeda pažangiau ir efektyviau vertinti studentų užduotis. Taip pat pasakojo apie tai, kaip DI gali būti integruojamas į matematikos dėstymą bei fakultetų strategines kryptis.
Renginį užbaigdama KTU „EDU_Lab“ centro vadovė doc. dr. Asta Daunorienė pabrėžė, kad visi priimami sprendimai ir diegiamos inovacijos pirmiausia turi būti nukreiptos į studentą ir jo sėkmę studijų procese.
„DI yra priemonė kurti įtraukias, prasmingas ir kokybiškas studijas. Ypač svarbu užtikrinti, kad DI taikymas būtų derinamas su mokymo(si) veiklų refleksija, dėstytojų pasirengimu ir nuolatiniu dialogu su studentais“, – pabrėžė ji.
Ji akcentavo bendradarbiavimo reikšmę, nes tik veikdami kartu, dalydamiesi patirtimi ir nebijodami eksperimentuoti, universitetai gali atsakingai išnaudoti DI teikiamas galimybes ir kurti tokią studijų aplinką, kurioje technologijos sustiprina, o ne užgožia žmogiškąjį santykį ir akademines vertybes.
