Nors Lietuva puoselėja ambicijas sukurti pirmąjį Baltijos šalyse dirbtinio intelekto kompetencijų ir technologijų centrą, tačiau naujausias tyrimas rodo, kad mūsų šalies gyventojai į technologijas žvelgia su menkesniu entuziazmu negu Latvijos ir Estijos. 
Nors Lietuva puoselėja ambicijas sukurti pirmąjį Baltijos šalyse dirbtinio intelekto (DI) kompetencijų ir technologijų centrą, tačiau naujausias tyrimas rodo, kad mūsų šalies gyventojai į technologijas žvelgia su menkesniu entuziazmu negu Latvijos ir Estijos.
Didžiausią DI sprendimų naudą ir pasitikėjimą Lietuvos gyventojai nurodo vertindami DI pagalbą būsto interjero srityje. Pavyzdžiui, kai skaitmeniniai papildytos realybės įrankiai padeda virtualiai pakeisti sienų spalvą ar į savo namų aplinkos vaizdą įterpti naujų baldų. Mažiausiai pasitikėjimo Lietuvoje sulaukia e. prekybos sprendimai, tokie kaip automatiškai DI sudaromi ir pirkėjams siūlomi prekių krepšeliai bei pristatymo variantai, pagrįsti ankstesnių užsakymų duomenimis.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
DI pateikiama sveikatos diagnoze Lietuvoje pasitikėtų kas dešimtas
Tarptautinį „Future Consumer Index“ tyrimą atlikusios profesinių paslaugų bendrovės EY duomenimis, DI įrankių pagalba vienose srityse laimi daugiau Lietuvos gyventojų pasitikėjimo, kitose – mažiau. Pavyzdžiui, DI įrankių sugeneruotais sveikatos ir medicinos patarimais, atliepiančiais žmogaus pateiktą informaciją, visiškai pasitikėtų septintadalis visuomenės narių. Dvigubai didesnė dalis (28 proc.) tokiais DI sugeneruotais patarimais pasitikėtų vidutiniškai, o visiškai nepasitikėtų – 24 procentai.
DI gebėjimais nustatyti ligos diagnozę, kai pateikiami duomenys apie simptomus ir sveikatą, Lietuvoje visiškai pasitikėtų 10 proc. apklaustųjų, o nepasitikėtų – beveik tris kartus daugiau (29 proc.). Atitinkamai, 29 proc. nurodė, kad yra linkę pasitikėti minimaliai, 27 proc. – vidutiniškai.
Latvijoje DI pateikiamomis diagnozėmis visiškai arba vidutiniškai pasikliautų 56 proc. asmenų, Estijoje – 50 procentų. Palyginti, Lietuvoje šis suminis rodiklis siekia 36 procentus.
Sugeneruotą turinį palankiausiai vertina estai
Panašios tendencijos pastebimos ir tyrinėjant Baltijos šalių gyventojų pasitikėjimą DI algoritmais, kurie atrenka ir rodo reklamas, formuoja specialius pasiūlymus ir individualias prekių bei paslaugų rekomendacijas. Lietuvoje pasitikėjimas šių algoritmų nauda siekia 40 proc., kai Estijoje – 49 proc., o Latvijoje – 52 procentus.
Pokalbių robotai ir DI automatizuoti atsakymai latviams taip pat yra arčiau širdies negu lietuviams ir estams. Šia funkcija pasitiki 54 proc. Latvijos žmonių, 49 proc. – Estijos ir 40 proc. – Lietuvos. Atitinkamai, estai pasižymi palankiausiu DI sukurto turinio vertinimu – juo pasitiki 51 proc. apklausos dalyvių. Latvijoje vyraujančios nuostatos yra panašios – pasitiki 49 procentai. Palyginti, DI generuojamas turinys pelno 41 proc. žmonių pasitikėjimą Lietuvoje.
„Analizuodami DI technologijų naudojimą skirtingose srityse, matome, kad žmonės ir organizacijos šiuolaikines technologijas „įdarbina“ ir pritaiko nevienodai greitai bei efektyviai. O neretai strateginė transformacija apskritai įstringa. Todėl labai svarbu pažinti tiek psichologinius barjerus, tiek organizacijų struktūroje bei kultūroje slypinčias kliūtis“, – pastebi Artūras Piliponis, EY konsultacinių paslaugų praktikos partneris. Pasak A. Piliponio, „Future Consumer Index“ duomenys leidžia identifikuoti, kuriose srityse pažanga gali labiausiai buksuoti. Kartu ekspertas primena ir apie atsakomybę diegti bei įtvirtinti saugaus DI ir kitų skaitmeninių technologijų naudojimo protokolus ir praktikas.
20-mečiai ir 70-mečiai DI sprendimais pasitiki skirtingai
Baltijos šalyse atlikta studija taip pat atskleidė gyventojų kartų skirtumus. Pastebima, kad didžiausią pasitikėjimą DI sprendimais įvairiose srityse išreiškia 15–18 metų žmonės. Pavyzdžiui, Lietuvoje 61 proc. jaunuolių sako, jog pasitiki DI sugeneruotais reklaminiais pasiūlymais, 56 proc. – DI rekomendacijomis pirkiniams ir finansiniais patarimais, suformuotais atsižvelgiant į asmeninę išlaidų ir pajamų istoriją. Palyginti, DI patarimais finansų srityje pasitiki 45 proc. 19–28 metų gyventojų, 40 proc. – 29–44 metų ir 37 proc. 45–60 metų asmenų.
Tokią pačią tendenciją atspindi ir skirtingo amžiaus grupių atsakymai apie pasitikėjimą DI galimybėmis atsakyti į rūpimus klausimus. 15–18 metų ir 19–28 metų grupių atstovai DI generuojamais atsakymais pasitiki labiausiai (56 proc.), o vyresnio amžiaus grupėse pasitikėjimo rodikliai palaipsniui mažėja. Vyresnių negu 60 metų grupėje pasitikėjimą DI atsakymais išreiškia 27 proc. respondentų.
„Jauni žmonės DI mato kaip kasdienį įrankį ir nuolatinį palydovą, o vyresnių kartų atstovai labiau vertina žmogiškąją pagalbą ir įsitraukimą teikiant paslaugas ar padedant išsirinkti prekes. Ši tendencija ir verslui, ir viešųjų paslaugų įstaigoms siunčia žinutę, kad auditorijų yra daug, o jų poreikiai ir prioritetai yra labai skirtingi. Pavyzdžiui, vieni labiausiai vertina greitį ir patogumą, kiti – pasitikėjimą ir skaidrumą“, – apibendrina EY konsultacinių paslaugų praktikos partneris A. Piliponis.
