Dirbtinio intelekto (DI) įgūdžiai šiandien tampa tokia pat savaime suprantama kompetencija, kaip prieš dešimtmetį – anglų kalba ar skaitmeninis raštingumas. ISM studentų atliktas tyrimas parodė, kad jaunoji karta DI įrankius jau laiko neatsiejama darbo ir studijų dalimi. Tuo tarpu darbo skelbimų portalo „CV-Online“ duomenimis, vis daugiau darbdavių – ypač IT, rinkodaros, finansų, žmogiškųjų išteklių ir valdymo srityse – DI žinias įvardina kaip privalumą ar net būtinybę.
Dirbtinio intelekto (DI) įgūdžiai šiandien tampa tokia pat savaime suprantama kompetencija, kaip prieš dešimtmetį – anglų kalba ar skaitmeninis raštingumas. ISM studentų atliktas tyrimas parodė, kad jaunoji karta DI įrankius jau laiko neatsiejama darbo ir studijų dalimi. Tuo tarpu darbo skelbimų portalo „CV-Online“ duomenimis, vis daugiau darbdavių – ypač IT, rinkodaros, finansų, žmogiškųjų išteklių ir valdymo srityse – DI žinias įvardina kaip privalumą ar net būtinybę.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
„CV-Online“ iniciatyva ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai, vadovaujami dėstytojos dr. Eglės Verseckaitės – Grzeskowiak 2025 metų pavasarį atliko tyrimą, siekiant sužinoti jaunimo požiūrį į Dirbtinio intelekto įtaką darbo rinkai. Tyrime (pusiau struktūruotame interviu ir apklausoje) dalyvavo apie 400 18-26 metų amžiaus studentų ir jaunų specialistų.
Studentų požiūris į dirbtinį intelektą – tarp galimybių ir grėsmės
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos jaunimas DI labiau vertina kaip karjeros galimybę, tačiau kartu nerimauja dėl aiškaus DI reguliavimo stokos, mažėjančio žmogiškojo kontakto ir nepakankamo pasirengimo.
Tyrimo duomenimis, didžioji dauguma jaunimo DI mato kaip karjeros galimybę, jie teigia, kad DI padeda sutaupyti laiko. Jie taip pat pabrėžė DI naudojimo taisyklių ir reguliavimo darbo rinkoje svarbą - pasigenda daugiau aiškumo, koks turėtų būti atsakingas DI naudojimas. Vis dėlto daugelis pripažįsta, kad tiek švietimo sistema, tiek darbdaviai dar nėra tinkamai pasiruošę pokyčiams ir DI įtakai.
Dirbtinio intelekto žinių ir įgūdžių poreikis
„CV-Online“ duomenimis, daugėja darbo pasiūlymų, kuriuose (reikalavimų ar darbo pobūdžio skiltyje) nurodomi konkretūs DI įrankiai ar įgūdžiai. DI kompetencijų poreikis pastebimai auga ne tik IT, bet ir kitose srityse:
Rinkodaroje vis dažniau reikalaujama gebėjimų dirbti su DI įrankiais – tokiais kaip „ChatGPT“, „Jasper“ ar „Midjourney“. Skelbimuose dažnai minima turinio kūrimo automatizacija, kampanijų personalizavimas ir duomenų analizė su DI.
Finansų srityje darbdaviai vertina kandidatų gebėjimą naudoti duomenų prognozavimo, automatizuotos analizės ar ataskaitų generavimo įrankius. Tai tampa svarbu finansų analitikams, kontrolieriams ir duomenų specialistams.
Tuo tarpu žmogiškųjų išteklių srityje DI jau dabar yra kasdieninis pagalbininkas – nuo kandidatų atrankos iki tyrimų vykdymo ir įvairių HR duomenų analizės.
Kalbant apibendrintai, apie 15–20 % šių sričių darbo skelbimų minimos DI ar susijusios technologijos, o 7–10 % jas įvardija kaip privalumą kandidatams.
Neišnaudotas DI potencialas
Nors jaunimas greitai prisitaiko prie naujų technologijų, tarp studijų turinio ir darbo rinkos lūkesčių vis dar egzistuoja atotrūkis. Tyrimo duomenimis, tik mažiau nei pusė studentų jaučiasi pasiruošę dirbti DI veikiamoje aplinkoje. Tai rodo, kad tiek universitetams, tiek įmonėms reikia stiprinti praktinius DI mokymus – nuo duomenų analizės iki kūrybinių užduočių ir etikos klausimų.
Tyrimas ir darbo skelbimų duomenys siunčia aiškią žinią: DI gebėjimai greitai taps ne pranašumu, o būtinybe. Darbuotojai, kurie sugebės greičiau mokytis ir pritaikyti įrankius, turės pranašumą sparčiai besikeičiančioje darbo aplinkoje.
