Spalio 5 d. minėjome mokytojų dieną ir turėjome galimybę padėkoti įvairiose švietimo įstaigose dirbantiems pedagogams. Akivaizdu, kad kokybiškas švietimas yra būtinas, siekiant ugdyti intelektualią, patriotinę visuomenę, pasitelkiant tradicinius ir inovatyvius mokymo įrankius. Tad žvilgtelėkime į švietimo bendruomenę ir vyraujančias tendencijas: mokytojų pasiūlą, amžiaus struktūrą, lyčių balansą, atlygio dinamiką.
Spalio 5 d. minėjome mokytojų dieną ir turėjome galimybę padėkoti įvairiose švietimo įstaigose dirbantiems pedagogams. Akivaizdu, kad kokybiškas švietimas yra būtinas, siekiant ugdyti intelektualią, patriotinę visuomenę, pasitelkiant tradicinius ir inovatyvius mokymo įrankius. Tad žvilgtelėkime į švietimo bendruomenę ir vyraujančias tendencijas: mokytojų pasiūlą, amžiaus struktūrą, lyčių balansą, atlygio dinamiką.
Asociatyvi „Pexels“ nuotr.
Švietimas – prigimtinė žmogaus teisė
LR Švietimo įstatyme nurodoma, kad švietimo tikslas yra suteikti asmeniui visaverčio gyvenimo pagrindus ir padėti nuolatos tobulinti savo gebėjimus. Neabejojama, kad galimybė mokytis yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Švietimas sudaro sąlygas tobulėti individualiame ir visuomeniniame lygmenyse. Kokybiškas švietimas yra valstybės ateities kūrimo įrankis, kuris kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, formuoja darnų ir solidarų visuomenės gyvenimą, o valstybę – saugią ir inovatyvią.
Pagal LR Švietimo įstatymą, mūsų šalies švietimo sistemą sudaro keturios struktūrinės dalys. Pirmoji – formalusis švietimas: pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, formalusis profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos). Antroji – neformalusis: ikimokyklinis, priešmokyklinis, kitas neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas. Trečioji dalis – savišvieta. Galiausiai – švietimo pagalba: profesinis orientavimas, švietimo informacinė, psichologinė, socialinė, pedagoginė, specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba, sveikatos priežiūra mokykloje, konsultacinė, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir kita pagalba. Bendrąjį ugdymą apima pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas ir vidurinis ugdymas.
Deficitinė mokytojų darbo rinka Lietuvoje
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024–2025 mokslo metais Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose dirbo 27187 mokytojai ir vadovai, iš jų 19777 – dalykų mokytojai. Beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) Lietuvos bendrojo ugdymo mokytojų buvo patyrę savo srities profesionaliai, turintys 15 metų ir ilgesnį darbo stažą. Apie 14 proc. pedagogų buvo mokytojai, kurių darbo stažas buvo iki 4 metų.
Dinaminiu aspektu tiriant pastaruosius vienuolika metų pastebime, kad Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokytojų ir vadovų skaičius yra linkęs mažėti. Pavyzdžiui, 2014–2015 mokslo metais jų Lietuvoje buvo 33096, o 2024–2025 mokslo metais šis skaičius buvo beveik 18 proc. mažesnis. Nors sąlyginai didžiausias metinis šalies bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų ir vadovų skaičiaus kritimas pastebimas 2016–2017 mokslo metais (4,1 proc.), tačiau nuo 2023–2024 mokslo metų pastebimas pastovus šio dydžio sumažėjimas (po 0,4 proc.).
2024–2025 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklų segmente dominavo mokytojai, dėstantys anglų kalbos (3083 mokytojai), lietuvių kalbos (2644) ir matematikos (2077) dalykus. Bendrai šių disciplinų pedagogai sudarė 39 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų. Lyginant su ankstesniais mokslo metais, jų skaičius augo: anglų k. – 296 mokytojais daugiau, lietuvių k. – 38, matematikos – 21. Kita vertus, labiausiai sumažėjo rusų kalbos pedagogų – jų yra 71 mažiau, technologijų mokytojų – 45 mažiau, bei žmogaus saugos – 24.
Vidutiniškai 2024–2025 m. Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje vienam mokytojui teko 12–13 mokinių. Panaši situacija yra pastebima ir Europos Sąjungos kontekste. Remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2023 m. bendrojo ugdymo mokyklose vidutiniškai vienam mokytojui ES teko 12,2 mokinio. Šis mokinių ir mokytojų skaičiaus santykis per pastaruosius 10 metų mažėjo – nuo 13,3 (2013 m.) iki 12,2 (2023 m.). 2023 m. didžiausias mokinių ir mokytojų skaičiaus santykis užfiksuotas Nyderlandų (16,0), Prancūzijos (14,9) ir Slovakijos (14,7) bendrojo ugdymo mokyklose. Mažiausias mokinių ir mokytojų skaičiaus santykis nustatytas Graikijoje (8,4), Maltoje (8,8) ir Liuksemburge (8,8).
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų rugsėjo mėnesį pagrindinio ir vidurinio ugdymo, specialiųjų poreikių mokinių ir ikimokyklinio ugdymo mokytojai buvo tarp paklausiausių profesijų Lietuvoje. Kitaip sakant, nurodytų sričių specialistai buvo tarp tų, kurių darbdaviai labiausiai ieškojo Lietuvos darbo rinkoje rugsėjo mėnesį. Rugsėjo 1 d. duomenimis, Lietuvoje trūko 186 pedagogų, iš jų daugiausiai – skirtingų disciplinų pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų (116). Sąlyginai didžiausias deficitas yra pastebimas tarp matematikos ir lietuvių kalbos srities mokytojų, kaip ir praėjusiais metais.
Taigi švietimo pagrindas yra mokytojai. Naujausia „Eurostat“ informacija rodo, kad 2023 m. Europos Sąjungos bendrojo ugdymo mokyklose dirbo 5,26 mln. mokytojų.
Sidabrinės ekonomikos atspalviai mokytojų darbo rinkoje
Pagal Valstybės duomenų agentūros statistiką, 2024–2025 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai dažniausiai pateko į 55–59 metų amžiaus kategoriją (5009 mokytojai). Taip pat verta išskirti ir šias amžiaus grupes: 50–55 metų – 4401 mokytojas, 45–49 metų – 3659, 40–44 metų – 2525 mokytojai. Tai atspindi sparčiai amžėjančią pedagogų bendruomenę, kurioje jauniausių mokytojų (iki 25 metų) buvo tik 567. Šiek tiek geresnė situacija yra pastebima Europos Sąjungos kontekste. Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2023 m. ES bendrojo ugdymo mokyklose dauguma mokytojų pateko į 30–49 metų amžiaus kategoriją (52 proc.). Taip pat galima išskirti ir kitas amžiaus grupes: 50 metų ir vyresni mokytojai – 40 proc. Vis dėlto, jaunesni nei 30 metų mokytojai sudarė tik 8 proc.
2025 m. rugsėjo 1 d. Užimtumo tarnybos skaičiavimais, vidutinis ikimokyklinio ar pradinio ugdymo mokytojo darbo ieškančiųjų amžius siekia 41 metus, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbu besidominčio – 44 metus. Trečdalis ikimokyklinio, pradinio ar pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškančių žmonių yra vyresni nei 50 metų.
Sidabrinės ekonomikos tendencijos yra pastebimos ne tik mokytojų darbo rinkoje ir ne tik Lietuvoje, o ir bendrai Europos Sąjungoje. Vis dėlto, akivaizdu, kad ateityje amžėjimas bus vienas iš didžiausių iššūkių mūsų šalies darbo rinkoje, įskaitant ir mokytojų segmentą.
Mokytojų darbo rinkoje dominuoja moterys
Valstybės duomenų agentūros duomenys liudija, kad 2024–2025 mokslo metais bendrojo ugdymo mokytojų ir vadovų segmente tik 11,7 proc. sudarė vyrai (3171 mokytojas), o didžioji dalis – 88,3 proc. (24016) – buvo moterys. Šiek tiek daugiau mokytojų vyrų minėtame segmente buvo 2014–2015 mokslo metais – 12,7 proc. (4191 mokytojas). Dominuojanti moterų pozicija bendrojo ugdymo mokyklose pastebima ir ES kontekste. Pavyzdžiui, pagal naujausią „Eurostat“ statistiką, 2023 m. bendrojo ugdymo mokyklose dirbo 73 proc. mokytojų moterų ir 27 proc. mokytojų vyrų.
2025 m. rugsėjo 1 d. Užimtumo tarnybos duomenimis, ikimokyklinio ugdymo pedagogo darbu domisi išskirtinai moterys. Pradinio ugdymo mokytojo darbą norėtų dirbti šiek tiek daugiau vyrų (5 proc.). O pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškantys vyrai sudaro ketvirtadalį.
Vidutinis darbo užmokestis švietimo srityje didėja
Pagal Valstybės duomenų agentūros informaciją, per penkerius metus vidutinis mėnesio atlyginimas švietimo srityje padidėjo daugiau nei tūkstančiu eurų neatskaičius mokesčių: nuo 1247 (2020 m. antrąjį ketvirtį) iki 2299,9 eurų (2025 m. antrąjį ketvirtį). Kitaip sakant, 2025 m. antrąjį ketvirtį švietimo sektoriuje dirbančiam asmeniui vidutinis mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo 614,50 eurų didesnis nei prieš penkerius metus. Šis užmokesčio augimas buvo didesnis nei bendrai šalies ūkyje. 2025 m. antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje buvo 572,1 euro didesnis, lyginant su 2020 m. antruoju ketvirčiu.
Taigi mums ir mūsų ateities kartoms yra būtinas kokybiškas švietimas, nes viskas prasideda nuo mokytojo, kuris atveria duris į žinias ir pasaulį. Akivaizdu, kad šiuo metu ir ateityje susidursime su vis didesniais iššūkiais mokytojų darbo rinkoje, todėl yra reikalingi drąsūs, inovatyvūs ir kompleksiniai sprendimai, siekiant gerinti situaciją Lietuvos mokytojų darbo rinkoje.
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė
