Europa nebenori apsiriboti tik duomenų priėmimu iš kitų šalių palydovų ir siekia kurti savo sistemas, investuoja milijardus eurų ir stiprina ryšius su pramone. Tai strateginis bandymas išsilaisvinti iš didžiųjų pasaulio žaidėjų įtakos ir panaudoti kosmosą žmonių kasdienai.
Europa nebenori apsiriboti tik duomenų priėmimu iš kitų šalių palydovų ir siekia kurti savo sistemas, investuoja milijardus eurų ir stiprina ryšius su pramone. Tai strateginis bandymas išsilaisvinti iš didžiųjų pasaulio žaidėjų įtakos ir panaudoti kosmosą žmonių kasdienai.
Asociatyvi NASA nuotr.
Tai buvo pagrindinė žinia, nuskambėjusi Gdanske vykusioje „Infoshare 2025“ technologijų konferencijoje, kurioje susitiko Europos ir tarptautiniai kosmoso srities ekspertai. Diskusijų centre – ne tik palydovai ir duomenys iš orbitos, bet ir saugumas, nepriklausomybė bei šalių bendradarbiavimas.
Europa vis garsiau deklaruoja, kad nebenori būti tik technologijų sekėja, ji siekia diktuoti kryptį. Tam planuojama sukurti integruotą kosmoso sistemą: susietą palydovų tinklą, skirtą ryšiams, navigacijai ir Žemės stebėsenai.
Diskusijoje „Europos kosmoso politika: kur esame ir kokie iššūkiai laukia?“ dalyvavę atstovai iš Europos kosmoso agentūros (ESA), Europos Komisijos ir saugumo institucijų kalbėjo apie naujus projektus, stiprinančius Europos savarankiškumą.
Tai tokios iniciatyvos kaip „IRIS²“ (saugus palydovinis ryšys), „EOGS“ (Žemės stebėsenos sistema viešajam sektoriui) ir „LEO-PNT“ – žemojoje orbitoje veikiantis navigacijos ir gynybos pagalbininkas.
„Mes nelaukiame naujo biudžeto po 2028 metų. Darbus jau pradėjome dabar – tyrimai, pilotai, būsimos paslaugos kuriamos šiandien“, – sakė Simonetta Cheli iš ESA.
Kartu stipriau: valstybių ir verslo sinergija
Europos stiprybė – ne konkurencija, o bendradarbiavimas. ESA, Europos Komisija ir valstybės narės jungiasi į vieną darbo grupę, kuri kuria veiksmų planą artimiausiems metams.
Lemiamas žingsnis numatytas dar šiemet per ESA ministrų susitikimą, tada bus sprendžiama dėl investicijų, kurių vertė, kaip skelbia neoficialūs šaltiniai, gali viršyti 23 mlrd. eurų.
„Dirbame ne atskirai, o kartu – tai reiškia mažesnes kainas, daugiau efektyvumo ir didesnį atsparumą“, – pabrėžė Christoph Kautz iš Europos Komisijos.
Ekspertai akcentavo, kad būtinas ne tik valstybinis, bet ir privatus kapitalas, investuotojai, startuoliai ir technologijų įmonės turi tapti visos kosminės infrastruktūros dalimi.
Kosmosas – ne tik mokslui
Nors daug kas į kosmosą vis dar žiūri kaip į mokslo tyrimų sritį, iš tikrųjų palydovai turi labai praktišką reikšmę, jie padeda žemės ūkyje, energetikoje, transporto valdyme, klimato stebėsenoje ar reaguojant į ekstremalias situacijas.
„Palydovas be tinkamo žemės sistemos yra bevertis. Todėl turime investuoti ne tik į tai, kas skrieja orbitoje, bet ir į tai, kas veikia čia – Žemėje“, – akcentavo Cheli. Pasak jos, tikroji kosmoso nauda prasideda tada, kai duomenys pasiekia žmones ir organizacijas, kuriems jų reikia.
Kosmosas – tai ir saugumas
Dar vienas svarbus aspektas – technologinė nepriklausomybė. Europa nori nutraukti priklausomybę nuo JAV ar Kinijos komponentų, programinės įrangos ir duomenų šaltinių.
Kaip pastebėjo „Galileo“ vadovas Rodrigo da Costa, „didelio masto kosmoso infrastruktūra iš esmės yra sudėtingi IT tinklai Žemėje“, ir jie pažeidžiami kibernetinėms atakoms.
Todėl ES daug dėmesio skiria kibernetiniam saugumui, pavyzdžiui, palydovinės sistemos, tokios kaip „Galileo“, yra reguliariai testuojamos dėl atsparumo grėsmėms.
„Tai nėra demonstraciniai veiksmai – tai realus mūsų sistemų apsaugos poreikis. Transportas, ryšiai, viešosios paslaugos – viskas priklauso nuo šių duomenų“, – sakė da Costa.
Ir vėl viskas prasideda Gdanske?
Diskusiją apibendrindamas Europos kosmoso politikos instituto atstovas Ludwigas Moelleris priminė simbolinę renginio vietą Gdanską. Čia gimė „Solidarność“, čia prasidėjo istorinis pokytis, ir čia dabar kalbama apie kitokią kosminę solidarumo formą.
„Norint pasiekti sėkmę, mums reikia bendrų sprendimų, o ne atskirų ambicijų“, – pabrėžė jis.
Jeigu planai virs realybe, galbūt netrukus pasaulis žiūrės ne į NASA, o į Europą, kaip į technologinį ir strateginį kosmoso politikos lyderį. Klausimas tik vienas – ar pavyks neprarasti impulso?
