Šią savaitę Lietuva patyrė vieną didžiausių šių metų elektros kainų šuolių. Antradienį „Nord Pool“ biržoje elektros kaina ryte ir vakare pakilo iki 1 €/kWh (1000 Eur/MWh). Tokie svyravimai nėra atsitiktiniai – tai signalas, kad energetikos sistema keičiasi, o disbalanso atvejų tik daugės.
Šią savaitę Lietuva patyrė vieną didžiausių šių metų elektros kainų šuolių. Antradienį „Nord Pool“ biržoje elektros kaina ryte ir vakare pakilo iki 1 €/kWh (1000 Eur/MWh). Tokie svyravimai nėra atsitiktiniai – tai signalas, kad energetikos sistema keičiasi, o disbalanso atvejų tik daugės.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Kartu daugės ir laikotarpių, kai elektros kaina šoktels į rekordines aukštumas. Elektros kainų šuoliai kyla dėl pokyčių elektros rinkoje, nes vis didesnę reikšmę įgauna atsinaujinantys energijos šaltiniai.
Kodėl kainos šokinėja
Kai vartojimas viršija gamybą, įsijungia rezerviniai pajėgumai – pavyzdžiui, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Tačiau tokios elektrinės yra inertiškos, jų paleidimas užtrunka ir kainuoja brangiai, todėl biržoje kaina iš karto šokteli.
Tokių situacijų pasitaiko ir tada, kai dėl remonto ar techninių darbų laikinai sustabdoma viena iš didesnių saulės ar vėjo elektrinių. Tada kitoms elektrinėms tenka gaminti daugiau, nei įprastai, o tai didina jų sąnaudas ir kelia elektros kainą.
Kaip nustatoma elektros kaina biržoje
Elektros kaina „Nord Pool“ biržoje nustatoma parai į priekį. Kiekvienas elektros gamintojas ir tiekėjas pateikia savo prognozes. Gamintojai nurodo, kiek elektros pagamins ir už kokią kainą, o tiekėjai – kiek jos jų klientai suvartos. Šie duomenys suvedami į bendrą sistemą, kurioje pasiūla susitinka su paklausa. Kai šie kiekiai subalansuojami, nustatoma kiekvienos valandos kaina kitai dienai.
Jeigu reali gamyba ar vartojimas neatitinka to, kas buvo suplanuota, atsiranda disbalansas – tada įsijungia balansavimo rinka. Tokiais atvejais tinklui tenka greitai kompensuoti trūkumą brangesniais pajėgumais, o tai ir lemia staigius elektros kainų šuolius.
Elektros kainų šuoliai taps vis dažnesni
Tokių kainų šuolių tik daugės. Tai neišvengiama, nes elektros gamyba ir jos vartojimas tampa vis mažiau nuspėjami.
Anksčiau buvo keli dideli elektros gamintojai – Elektrėnai, Kauno ar Vilniaus energija – kurie tarpusavyje derindavo gamybą ir remontus. Viskas buvo suplanuota ir stabilu. Dabar situacija pasikeitė: turime daug nepriklausomų elektros gamintojų – saulės ir vėjo elektrinių, kurios veikia savarankiškai. Pavyzdžiui, vienas nusprendžia sustabdyti elektrinę remontui, kitas gamina mažiau dėl oro sąlygų, o trūkstamą kiekį tada tenka dengti kitais, dažnai brangesniais šaltiniais.
Vartojimas taip pat tapo mažiau nuspėjamas. Daugėja šilumos siurblių, vėdinimo sistemų, elektromobilių įkrovimo – visa tai keičia vartojimo dinamiką.
Kai elektros gamyba ir vartojimas tampa nenuspėjami, vis dažniau susidaro neatitikimas tarp to, kiek elektros pagaminama ir kiek jos sunaudojama. Kartu daugėja laikotarpių, kai elektros kaina šauna į viršų.
Kas padėtų stabilizuoti kainas
Vienintelis būdas sumažinti elektros kainų šuolių riziką – tinklo balansavimas ir elektros energijos kaupikliai. Tokios sistemos gali sukaupti perteklinę energiją, kai jos pagaminama per daug, ir atiduoti ją atgal į tinklą, kai jos trūksta.
Kaupikliai Lietuvoje diegiami, bet labai lėtai. Tam trūksta ne tik finansinės paramos iš valstybės ir aiškaus reguliavimo, bet ir aiškesnio pajamų modelio, dėl kurio bankai nesiryžta skolinti tokiems projektams. Rizikingus projektus šiuo metu daugiausia finansuoja Europos Sąjungos ir valstybės paramos programos, tačiau jų akivaizdžiai nepakanka. Tai geriausiai matyti iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramos kaupikliams – vos paskelbus kvietimą, lėšos išnaudojamos per kelias dienas.
Pavyzdžiui, šiuo metu net tie, kurie teikia balansavimo paslaugą tinklui, vis tiek moka perdavimo mokestį – nors jų veikla mažina tinklo apkrovą ir prisideda prie stabilumo. Tai nelogiška.
Jei šis mokestis būtų panaikintas, investicijos į kaupiklius taptų daug patrauklesnės, o tokių projektų Lietuvoje atsirastų gerokai daugiau. Kuo sparčiau bus plečiami balansavimo pajėgumai, tuo stabilesnės bus elektros kainos.
Elektros rinkos transformacija yra neišvengiama, todėl klausimas nebe ar, o kaip greitai prisitaikysime. Kuo greičiau Lietuvoje bus sukurta efektyvi balansavimo infrastruktūra, tuo stabilesnės bus elektros kainos ir mažiau netikėtumų patirs tiek verslai, tiek gyventojai.
Robertas Janickas, „Inion Software“ technologijų vadovas
