Naujausias tyrimas atskleidė didžiausias Lietuvos gyventojų baimes internete ir netikėtą paradoksą. Pasirodo, didžiausią nerimą žmonėms kelia jau ne kompiuteriniai virusai, o kur kas asmeniškesnės grėsmės – pavojus prarasti savo tapatybę ar asmeninius duomenis.
Naujausias „Telia“ inicijuotas tyrimas atskleidė didžiausias Lietuvos gyventojų baimes internete ir netikėtą paradoksą. Pasirodo, didžiausią nerimą žmonėms kelia jau ne kompiuteriniai virusai, o kur kas asmeniškesnės grėsmės – pavojus prarasti savo tapatybę ar asmeninius duomenis. Tai atspindi ir viena pagrindinių tyrimo išvadų: net 54 proc. apklaustųjų labiausiai bijo, kad jų duomenys bus pavogti ir panaudoti finansiniams nusikaltimams, pavyzdžiui, paimti kreditui.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi 18-69 metų amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa (n=500) atskleidė aiškią skaitmeninių baimių hierarchiją visuomenėje. Tarp lietuvių dominuoja nerimas dėl tapatybės vagystės ir finansinių sukčių: net 54 proc. apklaustųjų labiausiai bijo, kad jų duomenys bus pavogti. Antroje vietoje – baimė negrįžtamai prarasti savo duomenis: net 44 proc. žmonių nerimauja, kad gali dingti jų nuotraukos. 41 proc. baiminasi, kad bus įsilaužta į jų el. paštą ar socialinius tinklus. Taip pat ryškus ir tėvų rūpestis, jog nebus užtikrintas saugus internetas vaikams. 39 proc. respondentų nerimauja, kad jų atžalos bendraus su nepažįstamais žmonėmis.
„Šie skaičiai mums rodo ne sausą statistiką, o gyvą, žmogišką nerimą. Visi intuityviai supranta, kad didžiausias pavojus yra nebe kompiuterio virusas, o asmenybės vagystė – kai kažkas apsimeta jumis ir paima kreditą arba skaito žinutes. Būtent todėl asmens duomenų apsauga tampa tokia jautria tema“, – sako Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.
Būtent siekiant apsisaugoti nuo tokios tapatybės vagystės, kai svetimu vardu imami kreditai, kaip papildomą apsaugos lygmenį gyventojai gali pasitelkti ir Lietuvos banko paslaugą „STOP vartojimo kreditams“, leidžiančią patiems užblokuoti šią galimybę.
Eksperto teigimu, grėsmė, kad kažkas gali įlįsti ten, kur patys nedavėte leidimo, yra viena baisiausių. Tai susiję ne tiek su pačiu vagystės faktu, kiek su jausmu, kad galite netikėtai prarasti kontrolę. Kibernetinis saugumas yra gana abstrakti sąvoka, bet štai tapatybės vagystę suvokti lengviau. Tai tarsi tiesioginė grėsmė asmenybei, kuri paliečia patį žmogaus vidų, jo „aš“.
Pervertina savo galimybes
Paradoksalu, tačiau lietuviai kur kas mažiau jaudinasi dėl savo veiksmų, kurie dažnai ir sukelia didžiausias grėsmes. Pavyzdžiui, grėsmė nutekinti duomenis paspaudus netikrą nuorodą jaudina tik 27 proc. respondentų. Panašus atsainumas pastebimas ir kalbant apie sekimą internete: dėl to nerimauja vos 30 proc. atsakiusiųjų. Remiantis tyrimo duomenimis, tai rodo, jog žmones gąsdina ne pati grėsmės tikimybė, o jau įsivaizduojamos jos pasekmės.
Šį atotrūkį tarp baimės ir realių veiksmų analizuoja „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas D. Povilaitis. Anot jo, žmonės pagrįstai bijo finansinių nuostolių ar tapatybės vagystės, tačiau tuo pat metu yra linkę pervertinti savo galimybes apsisaugoti pasikliaudami tik nuosavu budrumu.
„Labai žmogiškas bruožas yra polinkis pasikliauti savimi ir noras „mąstyti savo galva“. Daugelis galvoja, kad sveikas protas ir atsargumas yra vienintelė apsauga. Ir nors tai be galo svarbu, šiuolaikinės grėsmės yra sukurtos taip, kad apeitų net ir patį budriausią žmogų. Tačiau nusikaltėliai nuolat tobulėja, todėl pasikliauti išimtinai vien budrumu – tai tas pats, kas tikėtis, kad vagys į jūsų namus bandys patekti tik pro paradines duris. Būtent todėl prie būtino asmeninio budrumo šiandien svarbu pridėti ir patikimus saugumo sprendimus, kurie automatiškai blokuoja pavojingas svetaines, saugo bankines operacijas ir nuolat veikia fone kaip antivirusinė programa“, – perspėja „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.
