Kiekvienais metais matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) rezultatai ir patys egzamino organizavimo pokyčiai kelia daug diskusijų ir nerimo švietimo bendruomenėje. Šiais metais matematikos egzaminą išplėstiniu lygiu išlaikė 84,5 proc. abiturientų, o bendruoju kursu – 57,1 proc., tačiau prireikė tiek moksleivių protesto, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimo indeksuoti rezultatus, pridedant po dešimt taškų prie visų egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros.
Kiekvienais metais matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) rezultatai ir patys egzamino organizavimo pokyčiai kelia daug diskusijų ir nerimo švietimo bendruomenėje. Šiais metais matematikos egzaminą išplėstiniu lygiu išlaikė 84,5 proc. abiturientų, o bendruoju kursu – 57,1 proc., tačiau prireikė tiek moksleivių protesto, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimo indeksuoti rezultatus, pridedant po dešimt taškų prie visų egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) prof. Rimas Norvaiša dalijasi savo vertinimais apie egzaminų sistemą, mokymo problemas ir galimus sprendimus.
Naujos stojimo į aukštąsias mokyklas taisyklės ir egzaminų sistema
Šių metų naujovė – padidinti stojamųjų balų reikalavimai universitetams ir kolegijoms. Buvo tikimasi, kad tai paskatins mokinius rimčiau ruoštis matematikos egzaminui. Tačiau, kaip pastebi prof. R. Norvaiša, mokymo kokybė nepakito – apie ją net nebuvo kalbama. Be to, šiemet egzaminai vyko pagal naują, išskaidytą sistemą, kuri dėl organizacinių problemų buvo kritikuojama.
„Nuo šių metų padidinti stojamųjų balų reikalavimai – stojant į Lietuvos universitetus VBE įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne žemesnis nei 50 balų, o stojant į kolegijas – ne žemesnis nei 41 balas. Ši aplinkybė mokiniams turėjo tapti papildomu motyvu siekti aukštesnių matematikos rezultatų, tačiau taip nenutiko, o švietimo politikos ekspertai net nekalbėjo apie mokymo kokybės pokyčius. Antra, šių metų abiturientai pirmą kartą egzaminus laikė pagal išskaidytą sistemą, kuri dėl organizavimo trūkumų taip pat vertinama kritiškai“, – teigia VU MIF profesorius R. Norvaiša.
Mokytojų trūkumas ir programos problemos
 Prof. Rimas Norvaiša. Asmeninio archyvo nuotr. |
|---|
Mokyklos tinkamai neparuošia mokinių matematikos egzaminams – mokymas orientuotas ne į matematikos supratimą, o į pasirengimą egzaminui, kas neigiamai veikia mokymo kokybę. Tinkamam pasiruošimui trukdo nepakankamas kvalifikuotų mokytojų skaičius ir kokybiškos metodinės medžiagos stygius.
„Viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie matematikos mokytojų trūkumą, dėl kurio kartais nevyksta pamokos, o dalį jų veda nepakankamai kvalifikuoti specialistai. Situaciją dar labiau apsunkina metodinės medžiagos stygius – iki šiol 8 ir 12 klasėms nėra vadovėlių pagal atnaujintą programą. Pats programos parengimas yra nekokybiškas – joje gausu trūkumų, daug nesusijusių ir skirtingų temų. Į programą įtrauktos tokios sritys kaip informatika, finansai ir pan., todėl ji yra perkrauta, o mokytojams pritrūksta laiko nuosekliam dalyko dėstymui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskirta ir mano vadovaujama penkių matematikų grupė šią programą įvertino neigiamai“, – pasakoja profesorius.
Ar egzaminai vertina tai, ko iš tiesų mokoma?
Pasak profesoriaus, bet kokie egzaminų pokyčiai turi būti derinami su mokymo turinio ir metodikos pokyčiais. Taip pat svarbu, kad egzaminų kaita būtų planuojama kartu su mokytojų rengimu ir pasirengimu šiems pokyčiams.
„Viena iš galimų pokyčių krypčių – mokinių mąstymo disciplinos ugdymas matematikos kontekste, ypač lavinant matematinio įrodinėjimo gebėjimus. Vis dėlto daugelis mokytojų patys neturi šių gebėjimų, todėl kol kas sudėtinga kalbėti apie esminius pokyčius egzaminų užduočių lygyje“, – teigia prof. R. Norvaiša.
Egzaminų pobūdis dažnai orientuotas į standartinių užduočių sprendimą, todėl jie dažnai atspindi ne žinias, o mokinių atminties galias. „Egzaminai tampa loterija: jei pavyksta atpažinti užduotį ir prisiminti sprendimo būdą – pasisekė“, – komentuoja profesorius.
Kalbėdamas apie technologijų, ypač dirbtinio intelekto, vaidmenį švietime, jis pabrėžia, kad šios priemonės gali didinti mokinių motyvaciją, tačiau šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, jog jos gerina mokymosi rezultatus labiau nei tradiciniai metodai.
„Yra pavojus, kad technologijų naudojimas pervertinamas, o pagrindinės mokomojo dalyko turinio gylio problemos lieka neišspręstos“, – įspėja jis.
„Nematytos formulės“ – mokymo sistemos simptomai
Anot profesoriaus, tarpiniai egzaminai turėtų atskleisti mokinio spragas ir padėti koreguoti mokymo procesą, o baigiamieji egzaminai – įvertinti sukauptas žinias, t. y. bazines kompetencijas, tokias kaip mąstymo gebėjimai. Tačiau dabartinėje programoje atsisakyta lavinti bazines ir dalykines kompetencijas, sutelkiant dėmesį į bendrąsias, todėl mokymas išlieka paviršutiniškas.
„Dažnai girdime moksleivių skundus, kad egzaminuose pateikiamos „formulės, kurių jie niekada nematė“. Tai gali būti ne tik mokymo spraga, bet ir platesnė sistemos problema. Dažniausiai tai rodo, kad matematika mokoma paviršutiniškai, o nedideli pakeitimai formulėse ar formuluotėse lieka neatpažinti. Tai yra gilesnė problema už mokymo arba egzamino spragas. Tai visos matematikos mokymo sistemos problema, nes mokyklose mokoma „supaprastinta“ matematika“, – teigia pašnekovas.
Prof. R. Norvaiša ragina sutelkti dėmesį į moksliniais tyrimais grindžiamų sprendimo priėmimo praktikos bei kvalifikuotų mokytojų rengimo sistemos kūrimą. Tai, jo nuomone, yra būtina sąlyga esminiams pokyčiams tiek mokymo procese, tiek egzaminų sistemoje.
