Elektronika.lt
 2025 m. liepos 4 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 4 d. 11:22
Neigiamų kainų iššūkiai elektros sistemai: kodėl energijos gamybos perteklius gali tapti problema
Liepos 4 d. 08:27
Lietuvos miesteliuose dygsta išmanieji suoliukai: nauja mada ar tikras poreikis?
Liepos 3 d. 20:34
Tinkama nešiojamo kompiuterio priežiūra: sužinokite, kaip tinkamai valyti ekraną, klaviatūrą ar korpusą
Liepos 3 d. 17:43
Dirbtinis intelektas turi daugiau empatijos už žmogų: įspėja nepasitikėti aklai
Liepos 3 d. 14:39
Aplikacijų diegimas iš alternatyvių programėlių platinimo platformomų Europos Sąjungoje
Liepos 3 d. 11:40
VU pateikia švietimo iššūkių prognozes: mokslininkai ragina priemonių imtis jau dabar
Liepos 3 d. 08:26
„Ignitis grupė“ pradeda kurti energijos kaupiklių parkus Lietuvoje
Liepos 2 d. 20:22
Mokslininkų išradimas šokiruoja: šios naujos kartos baterijos gali sumažinti net ir išmetamų teršalų kiekį (1)
Liepos 2 d. 17:42
Vaikai vasarą leidžia ne kieme, o prie kompiuterio: ekrano laikas išaugo 40 proc.
Liepos 2 d. 14:31
„Philips Evnia 27M2N3501PA“: sukurtas siekiantiems aukščiausių rezultatų
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Football Training Kit
Football Training Equipment, Football Skills, Football Training
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

VU pateikia švietimo iššūkių prognozes: mokslininkai ragina priemonių imtis jau dabar

Publikuota: 2025-07-03 11:40
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Mažėjantis mokinių ir abiturientų skaičius, didesnė atskirtis tarp Lietuvos apskričių ir traukos centrais tapsiantys trys didieji šalies miestai – apie tokią ateities prognozę pasakoja tyrimą atlikę Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai prof. Jurgita Markevičiūtė ir prof. Alfredas Račkauskas.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Mažėjantis mokinių ir abiturientų skaičius, didesnė atskirtis tarp Lietuvos apskričių ir traukos centrais tapsiantys trys didieji šalies miestai – apie tokią ateities prognozę pasakoja tyrimą atlikę Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai prof. Jurgita Markevičiūtė ir prof. Alfredas Račkauskas.

Prof. Jurgita Markevičiūtė. Justino Auškelio nuotr.
Prof. Jurgita Markevičiūtė. Justino Auškelio nuotr.

„Pagrindinė tyrimo žinia – kad dabar mes išgyvename tam tikrą demografinį pakilimą ir pasiūla universitetams artimiausius metus nemažės, tačiau po to laukia kritimas žemyn“, – sako prof. J. Markevičiūtė.

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad gautos prognozės yra su sąlyga, jog situacija išliks stabili. Anot jos, bet koks kataklizmas – ekonominės, karo krizės, verslo pasitraukimas iš mažesnių rajonų į didesnius – pakeistų padėtį.

Daugiausia mokinių didmiesčiuose, prasčiausia situacija Tauragėje ir Utenoje

Kaip rodo tyrimas „Mokinių pasiūlos prognozė Lietuvos universitetams“, nuo 2000 m. mokinių skaičius reikšmingai mažėja visose Lietuvos apskrityse. Nors 2020 m. kai kuriose apskrityse pastebimas šiek tiek augantis arba stabilesnis moksleivių skaičius, prognozuojama, kad ateityje jų mažės visur, klausimas – kaip sparčiai.

Pasak mokslininkės, geriausia situacija 2030–2035 m. numatoma didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Blogiausia padėtis prognozuojama Alytuje, Utenoje, Telšiuose ir Tauragėje.

Profesorės teigimu, jei demografinė situacija nesikeis, tarp mokyklų didės atskirtis: „Kai mokinių skaičius mažėja, dalis mokyklų išnyksta, nes nebėra tiek vaikų. Jau dabar iš atokesnių rajonų problemiška pasiekti mokyklas – tai tik sustiprės, o rajone liks tik pora didesnių mokyklų.“

Utenos apskritis – rizikos zonoje

Tyrimo duomenimis, nuo 2006 iki 2024 m. abiturientų skaičius Lietuvoje sumažėjo nuo daugiau kaip 42 tūkst. iki apie 22 tūkst. – daugiau nei 45 proc. Šis kritimas – beveik nuolatinis, ypač spartus po maždaug 2002 m. To priežastys – emigracija ir mažesnis gimstamumas po 1990-ųjų.

Kaip rodo duomenys, ateities abiturientų skaičiaus prognozė skirtingose apskrityse – skirtinga. Vis dėlto geriausia situacija fiksuojama didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Prognozuojama, kad sostinėje 2030–2035 m. laikotarpiu bus iki 10 tūkst. abiturientų, Kaune – iki 5 tūkst., o Klaipėdoje – iki 3,2 tūkst. abiturientų.

Sudėtingesnė situacija numatoma mažesnėse Lietuvos apskrityse – Telšiuose, Utenoje, Marijampolėje ir Tauragėje. Utenos apskritį Vilniaus universiteto tyrėjai įvardijo kaip vieną didžiausių švietimo sistemos rizikos zonų. Joje abiturientų skaičius nuo 2,2 tūkst. (2010 m.) sumažės iki 600 (2035 m.).

Vis dėlto mokslininkė priduria, kad artimiausius penkerius metus didelis mokyklų uždarymas negresia nė vienai apskričiai, nes situacija bus stabili arba kylanti net iki 2035 m.

„Bet vėliau kritimas bus drastiškas, – sako profesorė. – Prognozuojama, kad 2035 m. Vilniaus apskrityje bus 9,7 tūkst. abiturientų, o 2043 m. – tik 6,7 tūkst., Kauno ir Klaipėdos apskrityse abiturientų sumažės beveik tūkstančiu. Utenos ir Tauragės apskrityse, numatoma, liks mažiau nei 500 dvyliktokų.“

Pasiūla universitetams nėra tolygi

Vienas pagrindinių tyrimo tikslų buvo išanalizuoti būsimų studentų pasiūlą Lietuvos universitetams. Atkreiptinas dėmesys, kad tik dalis abiturientų studijuoja Lietuvos aukštosiose mokyklose. Kaip rodo statistika, studijas šalies universitetuose tęsia apie 40 proc. visų abiturientų. Kai kuriose apskrityse šis procentas dar mažesnis, pavyzdžiui, Utenoje, Telšiuose, Šiauliuose ir Panevėžyje universitetuose studijuoti renkasi apie 35 proc., o Tauragėje – vos 30 proc. abiturientų.

Pasak tyrimo autorių, prognozėse aiškus regioninis disbalansas – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda turės didžiausią pasiūlą Lietuvos universitetams. Vidutiniuose šalies regionuose – Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje bus išlaikomas panašus stojančiųjų į universitetus skaičius arba šis skaičius lėtai mažės. Tuo tarpu mažesniuose regionuose (Telšiai, Tauragė, Utena, Alytus) stojančiųjų į universitetus srautai išlieka mažiausi.

„Universitetai galėtų atkreipti dėmesį į regionus, kur aukštąjį mokslą renkasi mažesnė dalis abiturientų. Galbūt tai susiję su ekonomine atskirtimi, kurios universitetai neįveiks. Tačiau bendrabučių pasiūla, socialinės stipendijos ir panašios iniciatyvos galėtų paskatinti rinktis studijas universitete“, – teigia prof. J. Markevičiūtė.

Mokslininkė ragina mažinti atskirtį ir rengti mokytojus kokybiškai

Atsižvelgdama į dabartinę švietimo situaciją ir gautas prognozes, profesorė pabrėžia švietimo atskirties mažinimo ir kokybiško mokytojų rengimo svarbą.

„Nesvarbu, kad mokinių mažėja – turime nepamiršti kokybiško mokytojų rengimo, nes mokytojų trūksta jau dabar. Ar mokinių daug, ar mažai – geras mokytojas reikalingas visiems“, – sako prof. J. Markevičiūtė.

Anot jos, mažėjant demografiniams rodikliams, o kartu ir studentų skaičiui universitetuose, svarbu galvoti apie aukštojo mokslo įstaigų finansavimą.

„Šis klausimas jau seniai sklando viešojoje erdvėje. Pasiūlos universitetams pokyčiai gali paskatinti ieškoti kitų aukštojo mokslo įstaigų finansavimo formų“, – sako mokslininkė.

Siekdami gerinti situaciją regionuose, prof. J. Markevičiūtės teigimu, miestai ir savivaldybės turėtų skatinti jaunų šeimų pritraukimą. „Šiuo metu demografiniai rodikliai rodo, kad dabar regionuose mes turime katastrofiškai mažai vaikų, kuriuos universitetuose pamatysime po 20 metų“, – apibendrina pašnekovė.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama