Dauguma žino, kad eksploatuoti elektromobilį pigiau – tiek energijos sąnaudos, tiek techninės priežiūros išlaidos gerokai mažesnės. Tačiau pirminė investicija išlieka skaudžiausia. Panašu, kad Europos Sąjungos lygmeniu bręsta idėja, galinti pakeisti šią situaciją iš esmės. 
Daugelis Europos piliečių elektromobilius vis dar laiko prabanga. Nors technologijos sparčiai tobulėja, o infrastruktūra auga, šių transporto priemonių kaina vis dar išlieka rimtu barjeru vidutines ar mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.
Dauguma žino, kad eksploatuoti elektromobilį pigiau – tiek energijos sąnaudos, tiek techninės priežiūros išlaidos gerokai mažesnės. Tačiau pirminė investicija išlieka skaudžiausia. Panašu, kad Europos Sąjungos lygmeniu bręsta idėja, galinti pakeisti šią situaciją iš esmės.
„Euronews“ publikuotame straipsnyje Lenkijos klimato ir aplinkos viceministras Krzysztofas Bolesta kartu su Europos Parlamento nariu iš Prancūzijos Thomasu Pellerin-Carlinu išdėsto planą, kuris galėtų atverti naują etapą elektromobilumo istorijoje – socialinę nuomą.
Idėja yra labai paprasta – valstybės subsidijuoja elektromobilių lizingą, todėl jie tampa prieinami visiems, nepriklausomai nuo pajamų.
Tokia iniciatyva galėtų tapti lūžio tašku, ypač regionuose, kuriuose alternatyvos automobiliui tiesiog nėra. Ir svarbiausia – tai ne utopinė vizija, o realus modelis, paremtas jau veikiančiais sprendimais kai kuriose ES šalyse.
Socialinė nuoma – galimybė visiems judėti žaliai
Kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms nuosavas automobilis dažnai yra vienintelis būdas pasiekti gydymo įstaigą, darbą ar artimiausią parduotuvę. Tačiau būtent šie žmonės dažniausiai ir negali įpirkti elektromobilio.
Tad socialinė nuomos programa galėtų tapti ne tik tvarumo, bet ir socialinio teisingumo įrankiu. Autoriai pabrėžia, kad Prancūzijoje jau dabar gyventojai, be didelių pradinių investicijų, gali važinėti elektromobiliu vos už 150 eurų per mėnesį. O Lenkijoje ši suma teoriškai galėtų siekti vos 25 eurus.
Tai suma, kuri jau nebeatrodo utopinė net mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.
Tokiu atveju, pasinaudojus ES fondų parama ir viešaisiais pirkimais, atsirastų galimybė vien per metus parduoti milijoną tokių transporto priemonių. Žingsnis po žingsnio, link realios prieigos kiekvienam Europos gyventojui.
Elektromobiliai – ne tik ekologija, bet ir ekonomika
Ši programa nėra vien apie aplinkosaugą. Tai taip pat ekonomikos stiprinimas. 13 milijonų žmonių Europos Sąjungoje dirba automobilių sektoriuje, kuris generuoja 1 trilijoną eurų BVP. Tačiau pastaraisiais metais ši pramonė susiduria su didžiuliais iššūkiais, tiek dėl Kinijos konkurencijos, tiek dėl būtinybės žaibiškai transformuotis į elektromobilumo kryptį.
Jei elektromobilių nuomos sistema bus įgyvendinta taip, kaip siūloma, su Europos gamintojų įtraukimu, tai gali tapti rimtu impulsu vietinei gamybai, naujoms darbo vietoms ir ekonomikos atgaivinimui regionuose.
Kuo daugiau gaminsime vietoje, tuo mažesnė priklausomybė nuo trečiųjų šalių. Be to, po keleto metų, kai pirmosios socialinės nuomos bangos pasibaigs, susiformuos ir aninė rinka – naudoti elektromobiliai taps dar prieinamesni platesniam visuomenės sluoksniui.
Finansiniai mechanizmai jau paruošti
Bolesta ir Pellerin-Carlin pastebi – tam, kad ši vizija taptų realybe, nereikia išradinėti dviračio. Finansavimas jau egzistuoja. Trumpuoju laikotarpiu programai gali būti pasitelkta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, o vėliau ją galėtų palaikyti Socialinis klimato fondas.
Ši programa, įgyvendinta 2025–2035 metais, teoriškai galėtų pagerinti maždaug 10 milijonų šeimų gyvenimą. Tai ne tik automobilių klausimas. Tuo pačiu tai ir mobilumo, pasirinkimo, ekonominio aktyvumo, darbo galimybių klausimas.
Nuo to priklauso, ar piliečiai regionuose turės galimybę dalyvauti pilnaverčiame visuomenės gyvenime.
Vieningas ES veiksmas – būtina sąlyga
Tam, kad šis projektas veiktų, reikalingas visos Europos sprendimas. Atskiros šalys, kaip Prancūzija, jau rodo pavyzdį, bet bendras poveikis atsiras tik koordinuojant veiksmus ES mastu. Europos Komisija žengia teisinga kryptimi – planuojama pateikti socialinės nuomos gaires valstybėms narėms, tačiau būtina, kad į šį procesą būtų įtraukti ir nevyriausybiniai sektoriai bei socialinės organizacijos.
Kuo daugiau pusių įsitrauks, tuo geriau bus atspindėti realūs poreikiai ir situacijos skirtumai tarp valstybių narių. Tik taip galime sukurti sprendimą, kuris būtų ne tik ambicingas popieriuje, bet ir realiai veikiantis gyvenime.
Elektromobilumas – tai ne vien aplinkosaugos simbolis. Tai ir galimybė kurti įtraukią, prieinamą ir ateities technologijomis paremtą visuomenę. Jei socialinė nuoma taps realybe, šiandienos vizija apie elektromobilį kiekvienoje šeimoje gali virsti rytdienos kasdienybe. Ir tam reikia veikti jau dabar.
