Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius sparčiai stiprina savo pozicijas ir tampa vienu iš svarbiausių šalies ekonomikos variklių. Naujausias tyrimas rodo, kad per pastaruosius šešerius metus sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė padidėjo pustrečio karto, o paslaugų eksportas išaugo beveik penkis kartus.
Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius sparčiai stiprina savo pozicijas ir tampa vienu iš svarbiausių šalies ekonomikos variklių. Naujausias tyrimas, kurį inicijavo skaitmeninių technologijų asociacija „INFOBALT“ kartu su programinės įrangos kūrėjais „Gurtam“, „Investuok Lietuvoje“ ir Inovacijų agentūra, rodo, kad per pastaruosius šešerius metus sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė padidėjo pustrečio karto, o paslaugų eksportas išaugo beveik penkis kartus.
Tyrimas, kuriam duomenys buvo surinkti 2025 m. II ketvirtį bendradarbiaujant su Valstybės duomenų agentūra bei remiantis Lietuvos banko, „Sodros“, Registrų centro ir VMI informacija, rodo, kad 2024 m. IRT sektoriaus indėlis į šalies BVP pasiekė 5,4 % – tai dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį. Šis augimas išsiskiria visos ekonomikos kontekste, aplenkdamas tradicines pramonės šakas ir rodydamas kryptingą judėjimą link inovacijomis grįstos ekonomikos.
„Šis tyrimas turi ypač didelę reikšmę – jis ne tik leidžia įvertinti dabartinę IRT sektoriaus būklę, bet ir padeda nustatyti strategines kryptis ateičiai. Supratimas, kokie veiksniai lemia sėkmę ir kokie iššūkiai laukia, yra būtinas norint išlaikyti Lietuvos konkurencingumą pasaulinėje technologijų arenoje ir efektyviai formuoti valstybės politiką“, – sako INFOBALT vadovas Simonas Černiauskas.
Rekordiniai pasiekimai ir kokybinis šuolis
Per pastaruosius šešerius metus Lietuvos IRT sektorius pademonstravo tiek kiekybinį, tiek kokybinį proveržį. Sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 1,52 mlrd. iki 3,79 mlrd. eurų.
Dar didesnis augimas fiksuotas eksporte: per šį laikotarpį jis padidėjo beveik penkis kartus – nuo 566 mln. iki 2,56 mlrd. eurų. 2024 m. net 67,6 % visos sektoriaus pridėtinės vertės buvo realizuota tarptautinėse rinkose, tokiose kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Vokietija.
Spartų augimą lydėjo ir darbo rinkos pokyčiai. Sektoriaus darbuotojų skaičius išaugo daugiau nei 50 %, daugiausia dėl programinės įrangos subsektoriaus plėtros. Taip pat augo darbo našumas – pridėtinė vertė vienam darbuotojui kilo sparčiau nei užimtumas, o tai rodo kokybinį šuolį.
Kartu sparčiai augo ir atlyginimai. Vidutinis darbo užmokestis IRT sektoriuje didėjo 2–2,5 karto greičiau nei šalies vidurkis. Ypač ryškus augimas fiksuotas kompiuterių programavimo ir konsultacijų srityje, kur bruto atlyginimai pakilo nuo maždaug 1700 iki 4300 eurų.
Išaugo ir sektoriaus indėlis į valstybės biudžetą: per ketverius metus (2020–2024 m.) sumokamų mokesčių suma padidėjo beveik dvigubai – nuo 428 mln. iki 804 mln. eurų.
„Stebimas atlyginimų augimas IRT sektoriuje yra ne tik specialistų įvertinimo ženklas, bet ir šalies ekonomikos gyvybingumo rodiklis. Investicijos į darbuotojus ir konkurencingos sąlygos yra pamatinės, siekiant pritraukti ir išlaikyti aukščiausio lygio srities talentus“, – sako telematikos sprendimų bendrovės „Gurtam“ vadovas Aliaksei Schurko.
Sėkmę lėmė ir strateginiai veiksniai – nuo 2020 m. ženkliai padidėjo tiesioginės užsienio investicijos, augo specialistų kvalifikacija, tobulėjo paslaugų kokybė. Ypač išryškėjo tarptautinių talentų pritraukimas: užsieniečių skaičius sektoriuje padidėjo penkis kartus ir 2024 m. viršijo 8000 darbuotojų. Tai rodo sektoriaus brandą ir gebėjimą greitai prisitaikyti prie globalios rinkos poreikių.
Iššūkiai ir strateginės kryptys ateičiai
Nors rezultatai rodo reikšmingą augimą, tyrimas pabrėžia, kad tolimesnei tvariai plėtrai būtina spręsti keletą esminių iššūkių: užtikrinti stabilią ir verslui palankią reguliacinę aplinką, sudaryti sąlygas prieigai prie užsienio rinkų, didinti pridėtinę vertę per inovacijas, plėsti vietinių ir tarptautinių IRT talentų ekosistemą bei strategiškai diegti dirbtinio intelekto (DI) sprendimus.
„Turime labai sveiką ir gyvybingą sektorių, kuris yra pasiruošęs kokybiniam ir kiekybiniam šuoliui.Valstybė čia turi pakloti pamatus, kad verslas toliau galėtų augti eksponentiškai – visų pirma dirbtinio intelekto taikymo srityje. Vyriausybė jau yra pritarusi dirbtinio intelekto gamyklos idėjai – centro, kuris suburtų mokslą, verslą ir skaičiavimo pajėgumus. Šiuo metu intensyviai rengiame paraišką Europos Komisijai,“ – pabrėžia Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Ateityje, atsižvelgiant į prognozes, kad IRT sektoriaus specialistų skaičius iki 2035 m. gali išaugti apie 48 % (CEDEFOP duomenimis), Lietuva galėtų koncentruotis į proveržį investuojant į inovacijas. Viena iš galimų krypčių – tapti regioniniu skaitmeninių inovacijų centru. Taip pat išlieka svarbu stiprinti technologijų talentų ekosistemą ir gilinti integraciją į tarptautines vertės grandines. Dirbtinio intelekto (DI) potencialo išnaudojimas įvardijamas kaip viena svarbiausių galimybių produktyvumui didinti.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad norint maksimaliai išnaudoti atsiveriančias galimybes, būtini kryptingi strateginiai sprendimai ir bendros valstybės, verslo bei mokslo bendruomenės pastangos ir veiksmai, kurių reikia imtis jau dabar.
