Iki šiol siekti didesnio gaminių ir paslaugų prieinamumo iš esmės buvo verslo socialinės atsakomybės pasirinkimas. Tačiau jau nuo šių metų birželio 28 d., kuomet įsigalios Europos prieinamumo aktas, tai taps pareiga. Teisės firmos ekspertė atkreipia dėmesį į verslo laukiančius pokyčius ir svarbius EAA atitikties aspektus. 
Iki šiol siekti didesnio gaminių ir paslaugų prieinamumo iš esmės buvo verslo socialinės atsakomybės pasirinkimas. Tačiau jau nuo šių metų birželio 28 d., kuomet įsigalios Europos prieinamumo aktas (angl. European Accessibility Act – EAA), tai taps pareiga. Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Vaiva Mašidlauskienė atkreipia dėmesį į verslo laukiančius pokyčius ir svarbius EAA atitikties aspektus.
Nauji reikalavimai palies daugybę verslų
 Asociatyvu DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Anot V. Mašidlauskienės, nors EAA įgyvendinantis Paslaugų ir gaminių prieinamumo reikalavimo įstatymas įsigalioja jau šiemet birželį, jis nėra naujiena. EAA priimtas dar 2019 m., todėl nemažai verslų jo įsigaliojimui ruošėsi iš anksto. Visgi, daugybė įmonių, kurioms EAA nuostatos yra aktualios, apie jas nežino ar tiesiog nesiima jokių veiksmų ir paprasčiausiai laukia, kas bus.
„Europos prieinamumo akto taikymas apima daugelį skaitmeninių paslaugų ir su jomis susijusių gaminių – įskaitant kompiuterius ir jų operacines sistemas, įvairius savitarnos terminalus, mobiliuosius telefonus bei kitus ryšio įrenginius, taip pat prietaisus, kuriais pasiekiamas audiovizualinis žiniasklaidos turinys. EAA reikalavimai galioja e. prekybos, elektroninių ryšių, bankininkystės, kelionių informacijos, bilietų platinimo ir kitoms paslaugoms. Gaminių atžvilgiu, reikalavimai taikomi tiek gamintojams, tiek importuotojams. Tad įmonių, kurioms teks atsižvelgti į naujus reikalavimus, skaičius yra išties nemažas“, – pažymi V. Mašidlauskienė.
Visai ES rinkai bendri reikalavimai
EAA išskirtiems gaminiams ir paslaugoms numatomi visos Europos Sąjungos (ES) lygmeniu bendri prieinamumo reikalavimai, o valstybės narės įpareigojamos užtikrinti šių reikalavimų atitikimą. Pagrindinė šių reikalavimų idėja – sudaryti sąlygas gaminiais ir paslaugomis naudotis daugiau nei viena jusle ar kurią nors vieną jutiminę prieigą sustiprinti. Taip siekiama, kad gaminiai ir paslaugos būtų prieinami kuo platesniam vartotojų ratui. Tačiau EAA neapibrėžia techninių konkretaus produkto ar paslaugos prieinamumo užtikrinimo detalių.
„Priemonių prieinamumui didinti pavyzdžiu galėtų būti skaitmeninėse platformose suteikiama galimybė tekstinį turinį išklausyti kaip garsinę informaciją ar nustatymai, leidžiantys padidinti teksto šriftą programėlėje. Jau ir dabar nemažai paslaugų bei produktų turi prieinamumui didinti skirtus funkcionalumus, tačiau įsigaliojus EAA apie tai turės galvoti daugelis gamintojų ir tiekėjų“, – sako V. Mašidlauskienė.
Numatytos išimtys
Anot teisininkės, nuo birželio 28 d. naujus prieinamumo reikalavimus turės atitikti visi naujai į ES rinką patenkantys produktai ar teikiamos paslaugos, kuriems galioja EAA nuostatos. Tiesa, iki 2030 m. birželio 28 d. verslai turės teisę naudoti reikalavimų seniau rinkai patiektus neatitinkančius senus gaminius, iki EAA įsigaliojimo paskelbtą vaizdo įrašų turinį ar seno formato dokumentus. Pavyzdžiui, iki 2030 m. ir toliau galės būti naudojami jau anksčiau įrengti seni bankomatai, tačiau visi, įrengiami po šių metų birželio 28 d., jau turės atitikti EAA nuostatas.
„Išimtis taikoma labai mažoms įmonės, kurios nuo pareigos užtikrinti prieinamumo reikalavimų atitikimą yra atleidžiamos. Taip pat numatyta išimtis dėl neproporcingumo. Kitaip tariant, jei vieno ar kito prieinamumo reikalavimo laikymasis verslui lemtų neproporcingą organizacinę ar finansinę naštą ir įmonė gali tai pagrįsti, nuo konkrečių EAA nuostatų laikymosi taip pat gali būti atleista. Galimi ir tokie atvejai, kai norint laikytis prieinamumo reikalavimų tektų iš esmės pakeisti produkto ar paslaugos pobūdį. Tokiu atveju taip pat galima apeliuoti į neproporcingumo išimtį“, – pažymi V. Mašidlauskienė. Visgi, neproporcingumo išimtis nereiškia, kad EAA reikalavimų bus galima nesilaikyti apskritai – šios išimties taikymas apribotas tik tais paslaugos ar gaminio elementais, kurių pritaikymas naujiems reikalavimams sukeltų neproporcingai didelę naštą.
Kontroliuojančios institucijos sieks būti pagalbininkėmis
Pasak V. Mašidlauskienės, siekiant supaprastinti atitikties užtikrinimą automatiškai bus laikoma, kad gaminys ar paslauga atitinka EAA reikalavimus, jei atitinka ES oficialiajame leidinyje paskalbtus darniuosius standartus. Bėda ta, kad tokie standartai dar nėra patvirtinti, o to gali tekti palaukti iki šių metų rudens ar kitų metų pradžios.
„Tai kiek apsunkina atitikties užtikrinimą ir kontrolę. Dėl to ir reguliuojančios institucijos Lietuvoje pirmiausiai eina bendradarbiavimo bei verslo švietimo keliu. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, Ryšių reguliavimo tarnyba bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kurios vykdys EAA reikalavimų laikymosi priežiūrą, planuoja teikti verslui metodines konsultacijas, tačiau taip pat yra numačiusios ir planinius patikrinimus“, – teigia V. Mašidlauskienė.
Didesnis prieinamumas – nauda ir visuomenei, ir verslui
„Sorainen“ teisininkė pažymi, kad už prieinamumo reikalavimų neatitinkančių gaminių ar paslaugų teikimą rinkai yra numatytos baudos nuo 500 iki 2500 eurų. Už priežiūros institucijų nurodymų nevykdymą gali grėsti nuo tūkstančio iki 6,5 tūkst. eurų siekiančios baudos. Tačiau didinti savo gaminių bei paslaugų prieinamumą, anot V. Mašidlauskienės, įmones turėtų skatinti ne tik galimos nuobaudos, bet ir socialinės atsakomybės įsipareigojimai.
„Šį klausimą iki šiol ignoravusioms įmonėms derėtų suskubti ir atlikti reikiamus namų darbus. Jie turėtų prasidėti nuo įsivertinimo, ar įmonės paslaugoms ir gaminiams Europos Prieinamumo akto reikalavimai yra apskritai aktualūs, o jei taip – tai, kuriems. Tuomet reikėtų atlikti vidinį auditą, kurio metu būtų nustatyta, kokiu lygiu šiuos reikalavimus atitinka šiuo metu ir kuriose srityse reikia imtis papildomų veiksmų. Tolimesnis žingsnis – dokumentacijos parengimas. Kartu turėtų būti praktiškai užtikrinamas reikalavimų įgyvendinimas – gaminių ar paslaugų atnaujinimas ir patobulinimas“, – sako V. Mašidlauskienė.
Teisininkė pažymi, kad nereta įmonė į EAA žvelgia kaip į dar vieną reguliacinį suvaržymą. Visgi V. Mašidlauskienės įsitikinimu, apie prieinamumo sritį verta galvoti per naujų galimybių ir socialinės atsakomybės prizmę. Skaičiuojama, kad beveik penktadalis (18 proc.) ES gyventojų turi tam tikrą negalią. Tai yra maždaug 80 mln. gyventojų. Užtikrinus jiems galimybę pilnavertiškai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis net tik pagerinama šių žmonių gyvenimo kokybė, atveriamos naujos socialinės ir ekonominės galimybės, bet ir pačioms įmonėms prasiplečia rinkos bei potencialų vartotojų ratas.
