Daugelis Vokietijos vairuotojų patyrė neįprastą situaciją – populiarioji „Google Maps“ navigacijos programėlė pradėjo rodyti klaidingus pranešimus apie uždarytas autostradas ir pagrindinius kelius keliuose Vokietijos regionuose, taip pat kai kuriose Belgijos ir Nyderlandų dalyse. 
Daugelis Vokietijos vairuotojų patyrė neįprastą situaciją – populiarioji „Google Maps“ navigacijos programėlė pradėjo rodyti klaidingus pranešimus apie uždarytas autostradas ir pagrindinius kelius keliuose Vokietijos regionuose, taip pat kai kuriose Belgijos ir Nyderlandų dalyse.
Skambėjo įspėjimai, kurių realybėje nebuvo, nes keliai buvo visiškai atviri, tačiau vairuotojai, tikėdami informacija iš įrenginių ekranų, ėmė keisti maršrutus. Programėlė tą rytą išplatino signalus apie esą uždarytas atkarpas, dėl kurių vairuotojai ėmė skubiai ieškoti alternatyvų.
Kai kurie atsidūrė visiškai nereikalinguose aplinkkeliuose, kilo spūstys, o visa eismo sistema keliuose tapo dar painesnė. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi ekrano nuotraukomis, pasimetę klausinėjo, kas vyksta, kodėl jokie naujienų portalai ar vietiniai informacijos kanalai apie masines blokadas nepranešė.
„Google“ atsiprašo, bet klausimų lieka
Kaip teigia „Bild“, „Google“ išplatino oficialų paaiškinimą, pripažindama, jog tai programinės įrangos klaida. Įmonė atsiprašė visų vartotojų už patirtus nepatogumus ir patikino, kad šiuo metu problema aktyviai sprendžiama.
Kol kas „Google“ neskelbia konkrečios techninės priežasties, tačiau IT specialistai spėja, kad problema galėjo kilti dėl neteisingai interpretuotų eismo duomenų ar klaidų sistemos atnaujinimo metu.
Kai kurie vartotojai reagavo su ironija: esą programėlė bandė juos išsiųsti į ekskursiją po visą šalį. Kiti savo įrašais pyko: „Kaip tokia įtakinga technologijų įmonė gali leisti tokius klaidingus sprendimus?“ Tačiau net tarp juokų sklandė rimtas klausimas – kiek dar mes galime pasitikėti navigacija?
Kai priklausomybė nuo technologijos tampa problema
Ši situacija atvėrė diskusiją apie šiuolaikinio žmogaus priklausomybę nuo skaitmeninės navigacijos. Kai programėlė tampa vieninteliu kelrodžiu ir jos pateikta informacija laikoma galutine tiesa, net ir be tiesioginių požymių, atsiranda pavojus pamesti realybės pojūtį. Kai kelio ženklai rodo viena, bet ekranas – kita, kuris informacijos šaltinis laimi?
Ekspertai primena, kad tokios situacijos, nors ir retos, tampa priminimu, kad technologijos nėra neklystančios. Net didžiausi vardai, tokie kaip „Google“, nėra apsaugoti nuo sistemos klaidų, o tai turėtų paskatinti žmones išlaikyti sveiką atsargumą.
Technologijos ar sveikas protas?
Kaip pastebi IT ekspertai, „Google Maps“ patikimumas ilgą laiką buvo laikomas standartu, tačiau ši situacija parodo, kad net ir geriausi sprendimai gali suklaidinti. Toks incidentas įrodo, kad neturėtume aklai pasitikėti tuo, ką matome savo ekranuose. Paprastas žvilgsnis į kelią, eismo ženklus ar net prieš kelionę peržiūrėta oficiali informacija gali padėti išvengti bereikalingų stresų.
Tad šis technologinis sutrikimas ne tik trumpam sustabdė eismą, bet ir paskatino svarbius klausimus apie tai, kiek kontrolės esame atidavę algoritmams. Kai netikra informacija tampa tokia įtikinama, kad žmonės masiškai keičia elgesį, akivaizdu – metas sustoti ir permąstyti santykį su skaitmeniniu pasauliu.
