Nuolat besikeičiančioje e. prekybos aplinkoje vis daugiau įmonių atsigręžia ir į tarptautinę e. prekybą, kuri tampa svarbiu verslo augimo veiksniu. Prognozuojama, kad iki 2030 m. pasaulinė tarptautinės e. prekybos rinka pasieks beveik 8 trilijonus JAV dolerių ir reikšmingai viršys vidaus augimo rodiklius.
Nuolat besikeičiančioje e. prekybos aplinkoje vis daugiau įmonių atsigręžia ir į tarptautinę e. prekybą, kuri tampa svarbiu verslo augimo veiksniu. Prognozuojama, kad iki 2030 m. pasaulinė tarptautinės e. prekybos rinka pasieks beveik 8 trilijonus JAV dolerių ir reikšmingai viršys vidaus augimo rodiklius. Remiantis naujai publikuotais „Eurostat“ duomenimis, 2023 m. 23,8 proc. ES įmonių vykdė internetinę prekybą. Iš jų išsiskiria Lietuva, kurioje, tyrimo duomenimis, e. prekyba užsiėmė 42,1 proc. įmonių. Ji lenkia ES šalis, tokias kaip Airija ir Danija, taip pat Baltijos kaimynes: 2023 m. Estijoje e. prekyba užsiėmė apie 25 proc., Latvijoje – vos mažiau nei 20 proc. įmonių.
„FedEx“ nuotr.
Nors Lietuva lyderiauja e. komercijoje, vietos rinkoje vartotojams vis dar trūksta aktyvumo
„Lietuvos verslas aktyvus ir ypač po pandemijos labai aktyviai diegia e. prekybos sprendimus. Mano galva, tai atspindi lietuvių būdą – prekyba yra mūsų kraujyje. Lietuviškos įmonės užima lyderiaujančias pozicijas ir tradicinėje prekyboje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, be to, Lietuvos verslai pažengę ir technologiškai. Manau, šių abiejų veiksnių rezultatas ir lemia mūsų stiprybę e. prekyboje“, – komentuoja e. komercijos konferencijos ir parodos ECOMEXPO organizatorius Deividas Talijūnas.
Pasak Agatos Kaim, didžiausios pasaulyje skubių siuntų ir krovinių gabenimo bendrovės „FedEx“ rinkodaros strategijos vadovės Rytų Europoje, Lietuvos ekonomika nuolat auga, ypač e. prekybos sektorius, be to, pastebimas šalies įmonių siekis stipriai plėsti tarptautinę prekybą.
„Todėl šiemet Vilniuje atidarėme naują siuntų rūšiavimo terminalą, kuris padeda Lietuvos verslui sklandžiau dirbti tarptautinėje e. prekyboje ir supaprastinti logistikos operacijas. Šis terminalas užtikrina daugiau ir kokybiškesnių tarptautinio siuntų gabenimo galimybių su konkurencingu pristatymo laiku ir pagalba muitinio įforminimo procedūrose, neatsižvelgiant į siuntos paskirties vietą. O efektyvų pristatymą į bet kurią pasaulio vietą palengvina tiesioginis kasdienis susisiekimas oru iš mūsų terminalo Kaune į vieną didžiausių susisiekimo oru centrų mūsų tinkle Paryžiuje“, – komentuoja A. Kaim.
Nors Lietuvos įmonių aktyvumas e. prekyboje didelis, vartotojų aktyvumas apsiperkant internetu atsilieka nuo ES vidurkio, sako D. Talijūnas.
„Remiantis „Eurostat“ duomenimis, per pastaruosius 3 mėnesius internetu pirko beveik 52 proc. lietuvių. ES vidurkis yra 61 proc., o Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia 80–85 proc. Atrodytų, augti dar yra kur. Ieškant priežasčių, būtų galima atkreipti dėmesį į tai, kad lietuvių skaitmeninis raštingumas yra vos didesnis negu ES vidurkis. Be to, dažnai vartotojai susiduria su situacija, kad užsienyje veikiančios e. parduotuvės nepristato prekių į Lietuvą. Šalies logistikos kokybė gali būti pagerinta, ir tai paskatintų vartotojų aktyvumą, o Lietuvos verslui atsivertų naujos rinkos. Dar viena priežastis gali būti ta, kad Lietuvoje labai išplėtota tradicinė prekyba, visuose pagrindiniuose miestuose didieji prekybos centrai yra įsikūrę miestų centruose, labai patogiai pasiekiami vartotojams, ir tai sudaro didelę konkurenciją e. prekybai. Nepaisant to, e. prekyba auga labai sparčiai – gerokai sparčiau už fizinę prekybą“, – įžvalgomis dalijasi specialistas.
E. verslus Lietuvoje augina tarptautiniai užsakymai
Pasak A. Kaim, pastaruosius kelerius metus stebimas Lietuvos e. prekybos įmonių eksporto proveržis, vedamas noro pasiūlyti platesnį pristatymo būdų pasirinkimą ir suteikti klientams patogaus, sklandaus ir be rūpesčių apsipirkimo patirtį.
„Šią patirtį suteikti leidžia skaitmeninės priemonės ir inovatyvios technologijos. Vientisa patirtis apima tokias paslaugas, kaip muitinės formalumų sutvarkymas, detalus siuntų sekimas, pranešimai gavėjams, veiksmingas pristatymo valdymas ir paprastas grąžinimas. Šie klausimai ypač aktualūs į naujas rinkas už ES ribų besiplečiantiems verslams. Tai ne tik praturtina klientų patirtį, leidžia patogiau įsigyti prekių, bet ir padidina verslų veiklos efektyvumą. Be to, skaitmeniniai sprendimai leidžia geriau suprasti klientų poreikius, suteikia vertingų įžvalgų, o analizuodami duomenis verslai gali nustatyti, į kurias rinkas verčiau orientuotis ir kokius skaudulius reikia spręsti“, – pabrėžia įmonės atstovė.
Jos teigimu, nors žengti į tarptautinę rinką gali atrodyti sudėtinga, tarptautinė plėtra verslui gali užtikrinti daug didesnę investicijų grąžą.
„Visame pasaulyje didėjanti Europos produktų paklausa suteikia puikią galimybę Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonėms plėsti savo veiklą. Pavyzdžiui, Azija turi didelį potencialą, todėl ši rinka Lietuvos verslui suteikia lengvesnę prieigą prie besivystančių rinkų nei ES. Be to, augant vidurinei klasei ir didėjant užsienio produktų paklausai, šis regionas atveria daug galimybių Lietuvos verslo plėtrai. Mūsų tikslas – padėti įmonėms susidoroti su sudėtingomis, pavyzdžiui, muitinės procedūromis. Mūsų pačių duomenys rodo, kad pastaraisiais metais iš ES išvežamų siuntų, kurias reikia įforminti, apimtis išaugo beveik 50 proc.“, – sako A. Kaim.
D. Talijūno teigimu, nėra abejonės, kad tarptautinė prekyba augs dar sparčiau, ypač plečiantis vartotojui patogioms tarptautinio pristatymo galimybėms. Bene sėkmingiausi Lietuvos e. prekybos verslai, kuriems sekasi užsienio rinkose, kuria savo prekių ženklus ir bando plėstis JAV bei kitose rinkose, sako D. Talijūnas.
„Apskritai kalbant, tarptautinės plėtros galimybės labai didelės, reikia tik fantazijos ir drąsos. Žinoma, iššūkių taip pat nemažai: Kinijos verslininkai taip pat naudojasi galimybėmis parduoti savo prekes visame pasaulyje ir tokios prekybos platformos kaip „Temu“, „Shein“, „AliExpress“ labai aktyviai plečiasi. O artimiausiu metu dėl vyraujančios sudėtingesnės situacijos JAV rinkoje jos daug daugiau aktyvumo rodys Europoje“, – situaciją vertina D. Talijūnas.
Svarbiausios 2025 m. e. prekybos tendencijos
„FedEx“, bendradarbiaudama su tyrimų bendrove „C Space“, paskelbė metinę ataskaitą, kurioje apžvelgiamos pagrindinės šių metų e. komercijos tendencijos. Pasak A. Kaim, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vienas svarbiausių dalykų vartotojams apsiperkant internetu yra patogumas. „Daugiau nei 80 proc. apklaustųjų teikia pirmenybę patogumui – tikisi prekių pristatymo į namus, nemokamo pristatymo ir galimybės stebėti siuntos kelionę realiuoju laiku. Dar vienas labai svarbus veiksnys – patogus ir lengvas prekių grąžinimas. Prekių grąžinimo politika, kuri nėra patogi vartotojui, dažnai atgraso vartotojus nuo pakartotinio pirkimo. Tyrimo metu išsiaiškinome, kad 97 proc. pirkėjų apskritai atsisakė įsigyti prekių iš e. parduotuvės būtent dėl nepatogaus apsipirkimo patirties. Tad, norint pritraukti ir išlaikyti pirkėjus, e. prekybos verslams būtina apgalvoti siūlomą apsipirkimo patirtį ir kaip galima ją pagerinti“, – sako ji.
Antra svarbi tendencija – į skirtingas kartas orientuota rinkodaros strategija. Prekių ženklai, norėdami užmegzti ryšį su norima auditorija, turėtų teikti pirmenybę personalizuotai komunikacijai ir turiniui, kad sukurtų emocinį ryšį su vartotojais.
„Svarbu atsižvelgti į norimos pasiekti auditorijos amžių, platformas, kuriomis ji naudojasi, taip pat vertybes. Pavyzdžiui, jaunosios (Z) kartos atstovus lengviausia pasiekti per „TikTok“ bei „Instagram“ platformas, tūkstantmečio (Y) kartos atstovai labai sąmoningi, net 81 proc. jų prieš įsigydami prekę domisi, ar prekių ženklas tinkamai elgiasi su savo darbuotojais. Nepaisant skirtumų, šias kartas visgi vienija tai, kad jų atstovai gana aktyviai apsiperka internetu. O štai vyriausieji (X) kartos atstovai vertina asmeninį bendravimą – 53 proc. jų dažniau nei bet kuri kita karta apsiperka fizinėse parduotuvėse“, – ataskaitos duomenimis dalijasi ji.
Dar viena įdomi tendencija, pasak A. Kaim, yra tai, kad vartotojai šventinius pirkinius pradėjo planuoti iš anksto – 22 proc. apklaustųjų teigia, kad dovanomis pradeda rūpintis jau rugpjūčio mėnesį, siekdami išvengti kainų šuolių.
„30 proc. apklaustųjų iki 2026 m. planuoja ruoštis didžiosioms žiemos šventėms visus metus, o 16 proc. jau dabar perka Kalėdų dovanas iš anksto. Šis pirkėjų elgsenos pokytis rodo, kad jie vis labiau vengia paskutinės minutės šventinių pirkinių, ir tai suteikia išskirtinę galimybę prekių ženklams palaikyti vartotojų įsitraukimą ne tik šventiniu laikotarpiu, bet ir visus metus, siūlant išskirtines akcijas ir išankstinius pasiūlymus, kad pritrauktų tuos pirkėjus, kurie planuoja dovanas iš anksto“, – komentuoja A. Kaim.
