Vos prieš kelis metus gana siauruose mokslininkų ir entuziastų ratelių aptarinėtos dirbtinio intelekto (DI) technologijos šiandien yra aktyviai nagrinėjamos nuo konkurentų atsilikti nenorinčio verslo, o valstybių lygiu jos jau vadinamos naujuoju branduoliniu ginklu. Vykstančių pokyčių tempą šį pavasarį iliustravo DI konferencija verslui „Vilnius AI Summit 2025“.
Vos prieš kelis metus gana siauruose mokslininkų ir entuziastų ratelių aptarinėtos dirbtinio intelekto (DI) technologijos šiandien yra aktyviai nagrinėjamos nuo konkurentų atsilikti nenorinčio verslo, o valstybių lygiu jos jau vadinamos naujuoju branduoliniu ginklu. Vykstančių pokyčių tempą šį pavasarį iliustravo DI konferencija verslui „Vilnius AI Summit 2025“: dar pernai pritraukęs 400 dalyvių, šiemet renginys jau tapo didžiausiu Baltijos ir Šiaurės šalyse, su daugiau kaip 1000 verslo, viešojo sektoriaus, akademinės bendruomenės ir kitų sričių lyderių.
Jei prieš kelis metus DI dar buvo galima „stebėti“ ar „domėtis“, tai dabar su šiuo terminu jau siejamas nerimas praleisti galimybę ar tiesiog vieną dieną atsibusti visiškai kitaip veikiančiame pasaulyje. Vis dėlto „Vilnius AI Summit 2025“ pranešėjai kone vienbalsiai renginio dalyvius ragino toliau domėtis ir veikti: išties esame ant nuo interneto atsiradimo laikų nematytų pokyčių slenksčio, tačiau visi turime panašias galimybes prisitaikyti prie revoliucijos. Šiame laikotarpyje svarbu išlikti atviriems naujovėms ir žinioms, o nebijantys pokyčių apskritai turi unikalią galimybę susikurti išskirtinį konkurencinį pranašumą. Ir tai galioja visiems: tiek pavieniams darbuotojams, tiek organizacijoms, tiek valstybėms.
Verslas ne tik domisi, bet plačiai taiko
Didžioji konferencijos dalis buvo skirta praktiniam DI taikymui versle: galimybėms jau šiandien kurti realią vertę automatizuojant procesus, mažinant klaidų kiekį, apdorojant milžiniškus kiekius duomenų ir gaunant sprendimų priėmimui reikalingas įžvalgas. Žinomi DI tyrėjai, kūrėjai ir verslininkai renginyje siekė padėti mūsų regionui greičiau pasinaudoti DI galimybėmis ir įgyti pasaulinį konkurencinį pranašumą. Nors inovacijos paprastai siejamos su tokiais pasauliniais technologijų milžinais kaip „Google“, „Microsoft“, IBM, SAP ar „Oracle“, kurių atstovai taip pat dalinosi savo patirtimi ant scenos, praktinis DI taikymas iš tikrųjų yra daug arčiau kiekvieno mūsų.
Pavyzdžiui, daug dėmesio renginyje sulaukė lietuviams puikiai pažįstamo statybos, remonto ir buities prekių tinklo „Kesko Senukai“ informacijos vadovo Baltijos šalims dr. Tautvydo Bakšio ir inovacijų plėtros vadovo Saimono Rakausko pranešimas apie tai, kaip kompanija jau šiandien taiko DI, kurdama itin personalizuotą pirkimo patirtį, suprasdama klientą geriau nei bet kada anksčiau, maksimaliai tiksliai prognozuodama paklausą, optimizuodama tiekimo grandines bei procesų kontrolę ir kt. Bendrovė jau šiandien turi atskirą DI skyrių, kuriame atskiras dėmesys skiriamas jaunųjų talentų pritraukimui ir galimybei derinti startuolio dvasią su korporacijos ištekliais.
Šiandien tampa akivaizdu ir tai, kad DI keičia ir dar visai neseniai nepakeičiamais laikytų programuotojų darbą. Savo pranešime „Hostinger“ DI vadovas Tomas Rasymas pasakojo, kad jo organizacijoje DI viena ar kita forma naudoja dauguma iš 300 čia dirbančių programuotojų. Ir nors šios specialybės dirbtinis intelektas kol kas nepakeis, kryptis yra akivaizdi: programavimas kaip „kietasis įgūdis“ ilgainiui išnyks.
„Ilgainiui kodo rašymas išblės. Jis primins lėktuvo pilotavimą: nustatysime kryptį, o jos įgyvendinimą užtikrins sistemos. Neberašysime kiekvienos kodo eilutės, bet diriguosime logikai. Bet net ir tuomet kiekvienas posūkis ir kiti manevrai reikalaus gilaus supratimo“, – sakė T. Rasymas.
Kita vertus, pasaulinės profesinių paslaugų korporacijos „Accenture“ augimo strategijos vadovė Zane Segruma konferencijoje kalbėjo, kad nepaisant akivaizdžių DI galimybių, žmonės ir verslas šios technologijos aspektu vis dar yra savotiškoje „smėlio dėžės“ fazėje. Pasak jos, šiuo metu vis dar eksperimentuojame, bandome prisijaukinti šią technologiją, tačiau didžioji transformacija – kai DI taps nebe papildomu įrankiu, o pamatiniu veiklos elementu – dar tik laukia ateityje. Būtent dabar yra geriausias laikas veikti: verslai, gebantys greičiausiai išnaudoti DI potencialą, įgis ilgalaikį konkurencinį pranašumą.
Naujas ginklas ir galimybė valstybei
Be praktinių DI galimybių, „Vilnius AI Summit 2025“ pranešimuose ir diskusijose verslo atstovams labiausiai rūpėjo šio segmento reguliavimas, finansavimas, valstybės investicijos bei strategija. Konferencijos dalyviai džiaugėsi, kad Lietuva jau šiandien DI srityje turi kuo pasidžiaugti ir ką pasiūlyti, o atsiveriantis galimybių langas apskritai yra unikali proga proveržiui. Tai pabrėžė ir Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, minėjęs iš Lietuvos verslo girdintis tam tikrą nerimą, ar išliksime konkurencingi neinvestuodami į naujoves ir kartu jų nesuprasdami.
„Bet jei tiesiog laikysimės įsikibę šiandien veikiančių modelių, galime prarasti progą pasinaudoti galimybėmis, kurias pasiims kiti“, – kalbėjo ministras.
Savo ruožtu, „TeamViewer“ pagrindinis produkto vadovas Frederick Bendžius-Drennan džiaugėsi, kad Baltijos šalys, ir ypač Lietuva, DI srityje pranoksta savo dydį, o vietos kūrėjų ekosistemos yra jau klestinčios ir toliau sparčiai augančios.
Nors konferencija pirmiausia buvo skirta verslui, itin didelio susidomėjimo sulaukė ir kartu DI technologijų potencialą iliustravo gynybos sektoriaus atstovų diskusija. Joje DI buvo laikomas ne grėsme, o galingu įrankiu tokioms mažoms šalims kaip Lietuva. Ypač – sugebant šią technologiją teisingai ir tikslingai pritaikyti, užtikrinus personalo apmokymą ir sureguliavus rizikas.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robert Juodka kalbėjo, kad per paskutinius keletą metų DI iš esmės pakeitė visą tūkstantmečių karybos istoriją: jau šiandien, pvz., ukrainiečių dronai be žmogaus įsikišimo ir net interneto ryšio patys įvertina, atrenka ir sunaikina vertingiausią taikinį, o tam pakanka smulkios monetos dydžio mikroschemos ir vos keliolikos megabaitų atminties.
„Ir tai yra kur kas galingiau nei branduolinis ginklas, nes šis pats nepriima sprendimų kada ar prieš ką detonuotis. Lietuvos stiprybė yra buvimas mažais ir lanksčiais, jau dabar kuriame veikiančias ir praktikoje efektyviai naudojamas inovacijas“, – kalbėjo R. Juodka.
Su juo sutiko ir specializuoto gynybos rizikos kapitalo fondo „ScaleWolf“ vadovas, krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, kurio teigimu, šiandienos DI taikymas gynyboje yra gerokai platesnis nei dronai.
„DI dominuos kosmose, skaitmeninėje, informacinėse bei fizinėje erdvėje. Nuo pasitikėjimą valstybe mažinančių ar abejones sėjančių vaizdų ar įrašų socialiniuose tinkluose iki autonominės įrangos – visa tai vyksta jau dabar. Iš esmės jau turime DI kaip ginklą, bet kartu turime ir talentą su juo daug nuveikti“, – sakė E. Kerza.
Akivaizdu, kad dirbtinis intelektas taps kertiniu veiksniu beveik kiekvienoje srityje – nuo verslo iki gynybos, nuo švietimo iki sveikatos apsaugos. Todėl svarbiausia – nelaukti. Apie tai kalbėjo ir „Google“ Baltijos šalių vadovas Vytautas Kubilius, pabrėždamas, jog sėkmės formulė šiandien – paprasta: veikti čia ir dabar. Anot jo, lietuviai – imli ir versli tauta, jau įvaldžiusi skaitmenines technologijas ir gebanti greitai prisitaikyti. Būtent todėl, pasak V. Kubiliaus, nereikėtų laukti tobulų sąlygų ar idealiai paruoštų DI sprendimų – metas pradėti naudoti DI jau šiandien. Net ir maži žingsniai, tokie kaip prezentacijos patobulinimas ar svetainės analizė pasitelkiant DI įrankius, yra pradžia. Tik nuolatinis eksperimentavimas, aktyvus naudojimas ir greitas prisitaikymas atvers naujus galimybių horizontus ir padės Lietuvai išnaudoti DI kaip konkurencinį pranašumą.
Ruošiasi 2026-ųjų konferencijai
„Vilnius AI Summit 2025“ organizatorius Domas Janickas džiaugėsi, kad konferencija gerokai pranoko lūkesčius: beveik 3 kartus viršytas pernykščio renginio dalyvių skaičius, prie partnerių prisijungė tokie vardai kaip „Google“, „Cupra“ ir „3RTechnology“, o prie pranešėjų – Lietuvos ir tarptautiniai startuoliai, lyderiaujančios korporacijos bei novatoriški DI sprendimų kūrėjai.
„Susidomėjimas DI nėra naujiena, tačiau akivaizdu tai, kad verslas jau ieško ne pažadų, o realių pavyzdžių, patirčių, ryšių ir partnerių. Technologijos visuomet atveria galimybes, bet ne visada mokame jas laiku atpažinti. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje formuojasi konstruktyvi, praktiška ir draugiška DI ekosistema, kuri mums ne tik padės išlikti konkurencingais, bet, tikiu, užimti stiprias pozicijas sparčiai besikeičiančiame pasaulyje“, – sako D. Janickas.
„Vilnius AI Summit“ komanda jau pradeda ruoštis dar ambicingesnei 2026-ųjų konferencijai.
