Kol Europos Sąjunga dar derina bendrą strategiją dėl kieto būvio baterijų technologijų nepriklausomybės nuo Azijos gamintojų, Lietuva turi unikalią galimybę imtis lyderystės regione. Lietuvai tai – galimybė tapti technologijų testavimo, gamybos bei integracijos centru regione.
Pastaraisiais metais sparčiai vystomos kietojo kūno, natrio jonų, LFP+ ir kitos baterijų technologijos žada kardinaliai pakeisti energetikos ir transporto infrastruktūrą. Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje jau pradėti pilotiniai naujos kartos baterijų modelių diegimo projektai, kurių talpa leis elektromobiliams nuvažiuoti iki 1500 km, o įkrovimas per 5–10 minučių taps realybe. Kol Europos Sąjunga dar derina bendrą strategiją dėl kieto būvio baterijų (solid-state batteries) technologijų nepriklausomybės nuo Azijos gamintojų, Lietuva turi unikalią galimybę imtis lyderystės regione. Lietuvai tai – galimybė tapti technologijų testavimo, gamybos bei integracijos centru regione. Į šią rinką orientuojasi vis daugiau Vakarų šalių, mat kieto būvio baterijos žada saugesnę, ilgaamžiškesnę ir energijos tankiu pranašesnę alternatyvą tradicinėms ličio jonų baterijoms.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kodėl svarbu veikti dabar?
Pasaulinė konkurencija dėl strateginių baterijų technologijų auga. JAV, Japonija ir Pietų Korėja jau investuoja milijardus į tyrimus ir gamybos pajėgumų plėtrą. Tuo tarpu Europos rinka vis dar fragmentuota, todėl mažesnės šalys turi galimybę greitai prisitaikyti ir pritraukti tiek startuolius, tiek mokslinių tyrimų partnerius.
Lietuva gali pasinaudoti savo stiprybėmis – išsilavinusia darbo jėga, gerai išvystyta transporto infrastruktūra bei naryste ES bendroje rinkoje – ir tapti baterijų inovacijų centru Baltijos regione.
Kas trukdo?
Didžiausia kliūtis – lėta teisėkūra ir neišnaudotas teisinis potencialas. Šiuo metu Lietuvoje nėra aiškaus reguliacinio pagrindo, palengvinančio pažangių baterijų tyrimų, bandymų ir gamybos veiklą. Norint pritraukti tiek užsienio investuotojus, tiek vietinius kūrėjus, būtina „modernizuoti“ šiuos teisės aktus ar kurti naujus:
- Mokslo ir studijų įstatymas – reikalinga platesnė universitetų ir privačių tyrimų institutų partnerystės paskata. Galima svarstyti papildomas mokesčių lengvatas įmonėms, investuojančioms į bendrus mokslinius projektus.
- Investicijų įstatymas – būtina įtraukti pažangių baterijų technologijas į prioritetinių sektorių sąrašą, taip suteikiant galimybę gauti greitesnį leidimų išdavimą bei valstybės pagalbą.
- Aplinkos apsaugos įstatymas – turėtų būti pritaikytas tyrimų laboratorijoms ir pilotinėms gamykloms, leidžiant greičiau ir lanksčiau vykdyti bandymus, kartu išlaikant aukštus aplinkosaugos standartus.
- Muitų ir eksporto reglamentavimas – svarbu užtikrinti, kad startuoliai galėtų lengvai importuoti reikiamas medžiagas bei eksportuoti sukurtus prototipus be perteklinės biurokratijos.
- Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas – būtina apibrėžti pažangių energijos kaupimo sistemų sąvoką (įtraukiant natrio, kietojo būvio baterijas), sudaryti sąlygas jų integracijai į energetikos tinklus ir finansavimui per atitinkamas programas.
- Pelno mokesčio įstatymas – siūloma taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą įmonėms, kurios gamina ar kuria pažangias baterijas Lietuvoje, investuoja ne mažiau kaip pavyzdžiui 10 mln. eurų ir sukuria bent 10 darbo vietų.
- PVM įstatymas – reikalinga 0 proc. PVM lengvata naujų baterijų importui ir gamybai skirtoms medžiagoms, jei jos atitinka aukštus techninius kriterijus: energijos tankį, pakrovimo greitį ir ciklų kiekį.
- Parengtas naujas įstatymas dėl eksperimentinių technologijų testavimo – turi būti sukurta lanksti leidimų sistema bandymams realiomis sąlygomis, ypač elektromobiliams su inovatyviomis baterijomis. Tai leistų Lietuvai tapti technologijų bandymų platforma Europos Sąjungoje.
Ką gali padaryti Lietuva?
- Vyriausybė turėtų įsteigti specialią tarpžinybinę grupę, kuri identifikuotų esminius teisės aktus ir parengtų jų modernizavimo planą.
- Ekonomikos ir inovacijų ministerija galėtų sukurti tikslinę paramos programą pažangioms baterijų technologijoms – tiek tyrimams, tiek pilotinei gamybai.
- Universitetai turėtų skatinti fizikos, chemijos ir medžiagų inžinerijos programas bendradarbiaujant su verslu.
Pabaigai
Kieto būvio baterijų proveržis – tai ne hipotetinė ateitis, o reali artėjančių metų transformacija, kuri gali iš esmės pakeisti energetiką, transportą ir net krašto apsaugą. Jeigu Lietuva nori būti ne tik vartotoja, bet ir kūrėja – veikti reikia dabar. Tinkami įstatymai ir ambicinga vizija gali paversti mūsų šalį traukos centru visai Europai.
Advokatų profesinė bendrija Noewe Legal, Energetikos ir infrastruktūros praktikos grupė
Robert Juodka, Vadovaujantis partneris (Užsienio rinkos), advokatas
Marius Raišelis, teisininkas
