Darbo skelbimų portalo „CV-Online“ duomenimis, skaitmeniniai įgūdžiai, technologinis raštingumas ir IT žinios yra tarp dažniausiai kandidatams keliamų reikalavimų. Priklausomai nuo pareigų srities ir lygio, įmonių lūkesčiai kandidatams prasideda baziniu skaitmeniniu raštingumu ir baigiasi aukšto lygio ir specifinių programų išmanymu bei darbo su jomis patirtimi.
Darbo skelbimų portalo „CV-Online“ duomenimis, skaitmeniniai įgūdžiai, technologinis raštingumas ir IT žinios yra tarp dažniausiai kandidatams keliamų reikalavimų. Priklausomai nuo pareigų srities ir lygio, įmonių lūkesčiai kandidatams prasideda baziniu skaitmeniniu raštingumu ir baigiasi aukšto lygio ir specifinių programų išmanymu bei darbo su jomis patirtimi.
Baltijos Kompiuterių Akademija
Skaitmeninių ir IT kompetencijų svarba
Skaitmeninių ir IT kompetencijų poreikis bei jų augimas šiandien juntami beveik visose gyvenimo, verslo ir socialinėse srityse.
Įvairūs šaltiniai ir tyrimai pabrėžia technologijų įtaką darbo rinkos transformacijai, pvz. Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum) 2025 m. ataskaita „Future of Jobs Report 2025“ pabrėžia, kad technologijos - vienas iš pagrindinių darbo rinkos pakyčius lemiančių veiksnių, o technologinis išprusimas – vienas iš svarbiausių šiuolaikinio darbuotojo įgūdžių.
Pasak „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiuolaikinėje darbo rinkoje IT žinių ir įgūdžių reikia ne tik IT srities specialistams. Skaitmeninių įgūdžių reikalavimus galima rasti įvairių sričių darbo pasiūlymuose, pvz. administravimo, prekybos, rinkodaros, inžinerijos, švietimo, medicinos ir t. t. Įprastai IT srities žinios kandidatams ir darbuotojams atveria platesnes darbo ir karjeros galimybes, ir, nemažiau svarbu – užtikrina aukštesnį atlyginimą.
Baltijos Kompiuterių Akademijos valdybos pirmininkas ir vadovas Jevgenij Abdulajev pastebi, kad vis dar nemaža dalis specialistų, ypač vyresnio amžiaus, susiduria su bendro skaitmeninio raštingumo trūkumu, todėl nemažiau svarbūs yra ir bendriniai naudojimosi kompiuteriu įgūdžiai.
„Pastebime, kad darbdaviai yra linkę pirmenybę teikti jaunesniems kandidatams dėl jų turimų IT žinių ir aukštesnio bendrojo skaitmeninio raštingumo. Todėl norint išlikti konkurencingu darbo rinkos dalyviu, itin svarbu nuolat atnaujinti ar įgyti naujų žinių, nepriklausomai nuo amžiaus ar užimamų pareigų“, – sako R. Karavaitienė.
Sritys, kuriose sparčiai auga IT įgūdžių poreikis
Dirbtinio intelekto, didžiųjų duomenų ir kibernetinio saugumo žinias bei įgūdžius J. Abdulajev priskiria prie bene sparčiausiai augančio poreikio IT įgūdžių: „Akivaizdu, kad dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų (angl. Big Data) svarba sparčiai didėja ir toliau augs tokiose srityse kaip aviacija, telekomunikacijos, draudimas, finansai, medicina bei valstybinis sektorius.
Kibernetinio saugumo bendrųjų ir specializuotų žinių poreikis taip pat sparčiai didėja – kuo labiau skaitmenizuojamos veiklos, tuo aktualesnės tampa šios kompetencijos. Šiuo metu didžiausias jų poreikis fiksuojamas finansų, draudimo, energetikos, medicinos, viešojo sektoriaus ir gamybos srityse.“
Jis pabrėžė, kad nors vis dar egzistuoja profesijų, kuriose skaitmeniniai įgūdžiai šiuo metu nėra būtini – pavyzdžiui, valytojai, sodininkai, gyvūnų priežiūros specialistai (pvz., šunų auklės, bet ne veterinarai), vairuotojai, virėjai – artimiausioje ateityje ir šie darbuotojai vis dažniau naudos skaitmeninius asistentus, automatizuotas sistemas bei robotus.
Pagrindiniai IT įgūdžiai, kurie šiuo metu būtini kiekvienam darbuotojui
Pasak mokymų ir tobulėjimo specialisto J. Abdulajevo, šiuolaikiniai specialistai ir vadovai nuolat susiduria su dideliais duomenų kiekiais, todėl gebėjimas juos „skaityti“, analizuoti ir interpretuoti tampa viena svarbiausių ir universalių kompetencijų. Atsiradus „ChatGPT“ ir kitiems panašiems įrankiams, itin išaugo poreikis mokytis jais naudotis.
Ne mažiau reikšmingos ir kibernetinio saugumo žinios. 2024 m. pasauliniu mastu kibernetinio saugumo incidentų skaičius išaugo 75 %, palyginti su 2023 m. Ši tendencija akivaizdžiai rodo, jog kiekvienam specialistui būtina turėti bent pagrindinių žinių apie kibernetinį saugumą.
Procesų automatizavimo tendencijos rodo, kad 22 % žmogaus atliekamų užduočių jau yra automatizuotos, o 30 % – vykdomos sąveikaujant su robotizuotomis sistemomis. Procesų automatizavimo įgūdžiai tampa kritiškai svarbūs šiuolaikiniams specialistams.
Bendras supratimas apie dirbtinį intelektą, duomenų analitiką, kibernetinį saugumą, procesų automatizavimą, projektų valdymą yra būtinas visiems.
Kaip darbuotojams neatsilikti nuo technologijų pažangos?
Norint neatsilikti nuo technologinės pažangos ir išlikti konkurencingiems darbo rinkoje, J.Abdulajevas rekomenduoja žinias atnaujinti kas šešis mėnesius, tačiau tai neturėtų būti taisyklė: „Mokymosi dažnumas turėtų būti derinamas prie individualių poreikių ir tikslų. Verslui itin svarbu nuolat analizuoti ir identifikuoti darbuotojų kompetencijų trūkumus bei operatyviai juos šalinti. Todėl organizacijoms rekomenduojama neapsiriboti metiniais darbuotojų tobulėjimo planais, o išlaikyti lankstumą, leidžiantį greitai reaguoti į kintančią rinkos situaciją ir technologinį progresą.“
IT įgūdžių tobulinimas leidžia būti kompetentingu ir paklausiu specialistu darbo rinkoje. Žinios plečia mąstymą, skatina progresyvesnį požiūrį priimant sprendimus. Tam tikri įrankiai efektyvina kasdienį darbą, palengvina pasikartojančių užduočių atlikimą ir suteikia daugiau laiko aukštesnio lygio uždaviniams.
„Pagalvokite, – sako Baltijos Kompiuterių Akademijos atstovas, – kas įmonei strategiškai svarbiau – kad darbuotojas rankiniu būdu suvedinėtų duomenis į lentelę ar priimtų svarbius strateginius sprendimus, o duomenų suvedimą patikėtų kompiuteriui?“
Be to, prieš keletą metų atliktas „LinkedIn“ tyrimas parodė, jog žmonės, kurie nuolat mokosi naujų dalykų ir reguliariai atnaujina žinias, yra 21 % laimingesni nei tie, kurie to nedaro arba daro retai.
Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria ne IT specialistai, mokydamiesi naujų IT įgūdžių
Baltijos Kompiuterių Akademijos vadovas išskiria šiuos mokymosi IT įgūdžių iššūkius:
Ne IT srities specialistai, siekdami įgyti naujų skaitmeninių kompetencijų, dažnai susiduria su keliais reikšmingais iššūkiais. Vienas jų – tinkamų mokymų pasirinkimas. Rinkoje siūloma gausybė kursų, kurie skiriasi turiniu, trukme, intensyvumu ir mokymosi formatu. Pasirinkus ne pagal individualius poreikius ir galimybes pritaikytus mokymus, kyla rizika prarasti ne tik motyvaciją, mokytis nereikalingų dalykų, bet ir nepasiekti norimų rezultatų.
Kitas dažnas iššūkis – anglų kalbos ir techninės terminologijos barjeras. Daugelis IT sąvokų neturi tiesioginių lietuviškų atitikmenų, todėl mokymosi procesas gali tapti sudėtingesnis.
Ne mažiau svarbus aspektas – mokymosi ir asmeninių įsipareigojimų suderinimas. Neįvertinus savo galimybių per didelis krūvis gali neigiamai paveikti mokymosi kokybę. Tuo tarpu pernelyg išskaidytas ar savarankiškas mokymasis be aiškios struktūros gali ištempti procesą ir mažinti efektyvumą.
Psichologiniai veiksniai taip pat reikšmingi. Mokantis naujų dalykų natūraliai patiriamas stresas, kuris, esant aukštam intensyvumui, gali apsunkinti koncentraciją, informacijos įsisavinimą ir mažinti pasitikėjimą savo gebėjimais, todėl mokymų rezultatas gali būti nepasiektas.
Sėkmingam mokymosi procesui būtinas sąmoningas pasirengimas, tinkamas mokymo priemonių pasirinkimas, efektyvus laiko planavimas ir psichologinis pasirengimas pokyčiams.
