Pasaulio banko duomenimis, 2021 m. kredito korteles turėjo tik 11,89 proc. Lietuvos gyventojų, tai yra mažiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, net ir šalia esančioje Lenkijoje kredito korteles turi 24,4 proc., o Estijoje – 34,86 proc. gyventojų. Islandijoje šis skaičius aukščiausias Europoje – net 74 proc. Kodėl Lietuvoje kredito kortelėmis naudojasi gerokai mažiau žmonių nei daugelyje kitų Europos valstybių?
Pasaulio banko duomenimis, 2021 m. kredito korteles turėjo tik 11,89 proc. Lietuvos gyventojų, tai yra mažiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, net ir šalia esančioje Lenkijoje kredito korteles turi 24,4 proc., o Estijoje – 34,86 proc. gyventojų. Islandijoje šis skaičius aukščiausias Europoje – net 74 proc. Na, o JAV kredito kortelę turi apie 82 proc. suaugusiųjų, tačiau ten kredito kortelės veikia kiek kitaip ir turi daug daugiau privalumų nei Europoje. Kodėl Lietuvoje kredito kortelėmis naudojasi gerokai mažiau žmonių nei daugelyje kitų Europos valstybių?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tarp aktyviausių naudotojų – keliaujantys ir daug perkantys
Oficialūs duomenys JAV rodo, kad net 98 proc. amerikiečių, uždirbančių 100 tūkst. dolerių ar daugiau per metus, turi kredito kortelę. Taip yra todėl, kad išleidžiant daugiau pinigų, kredito kortelės suteikia daugiau naudos. JAV kredito kortelės leidžia rinkti įvairius taškus, o Europoje jos dažniausiai naudingos daug keliaujantiems ir perkantiems.
„Kredito kortelės paprastai suteikia kelionių draudimą, taip pat leidžia lengviau išsinuomoti automobilį. Dar svarbiau – jos apsaugo žmones nuo įvairių apgavysčių internete ir neteisingų nuskaitymų nuo sąskaitos dėl galimybės užginčyti operacijas. Lietuvoje daugelis kredito kortelių yra mokamos, todėl žmonių, kuriems šios naudos atpirktų mėnesinį mokestį, yra mažiau nei kitose šalyse, tad ir kredito kortelių populiarumas atitinkamai mažesnis“, – kalba Ieva Rogozina, banko „Bigbank“ produktų plėtros vadovė.
Tai reiškia, kad jeigu keliaujama 1–2 kartus per metus, o elektronikos prietaisai ar įvairūs kiti daiktai perkami ganėtinai retai, mokamos kredito kortelės turėti tiesiog neapsimoka, kadangi atskiras kelionės draudimas kainuoja mažiau, o pirkinių draudimas neturi didelės vertės.
Lietuviai vengia finansinių įsipareigojimų
Lietuviai dažnai nenori prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų. Jie baiminasi didelių palūkanų už panaudotą kredito limitą. Dalis gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, vis dar pirmenybę teikia atsiskaitymui grynaisiais. Jie dažnai išsigrynina gautas pajamas ir vengia naudoti bet kokius finansinius produktus, net jeigu jie yra nemokami. „Globalfindex“ duomenys rodo, kad net 6,47 proc. lietuvių vis dar nesinaudoja bankų paslaugomis. Naujausių apklausų duomenimis, Lietuvoje bankais pasitiki tik 36,1 proc. gyventojų.
„Dalis žmonių galvoja, kad kredito kortelės turėjimas reiškia, kad teks būti nuolat įklimpus į paskolas. Tačiau iš tiesų kredito kortelę galima turėti ir nesinaudoti kredito limitu. Galbūt kiti tiesiog bijo, kad išnaudos kredito limitą ir nepajėgs grąžinti paskolos“, – argumentuoja I. Rogozina.
Esant poreikiui pasiskolinti, lietuviai dažniau renkasi vartojimo paskolas arba greituosius kreditus, o ne kredito korteles. Tam įtakos turi didesnės paskolų sumos, mažesnės palūkanos bei sutartas paskolos grąžinimo grafikas, leidžiantis planuoti savo išlaidas. Nors kredito kortelės leidžia atidėti palūkanų mokėjimą, kas leidžia kredito limitu laikinai naudotis nemokamai, panašu, kad tokie kreditai Lietuvoje tiesiog neturi didelės paklausos.
Verta pastebėti ir tai, kad daugelis gyventojų nėra pakankamai informuoti apie papildomas kredito kortelių teikiamas naudas, tokias kaip kelionių ar pirkinių draudimas. Lietuvos banko duomenimis, lietuvių finansinės žinios nuo 2015 m. yra pablogėjusios beveik 20 proc., o finansinis raštingumas – vienas žemiausių Europoje. Šiuo aspektu lenkiame tik Kiprą, Rumuniją ir Italiją. Tai taip pat neabejotinai prisideda prie gyventojų mažesnio susidomėjimo kredito kortelėmis ir bet kokiais kitais finansiniais produktais.
