Elektronika.lt
 2020 m. birželio 4 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 4 d. 18:49
Tyrimas: mobiliuoju telefonu vairuodami naudojasi du trečdaliai Lietuvos gyventojų
Birželio 4 d. 14:57
Specialistai pataria, kaip pasirūpinti telefonu vasarą
Birželio 4 d. 13:45
Dirbtinis intelektas – laukia mokslinės fantastikos vertas scenarijus?
Birželio 4 d. 08:46
„Android 11“ belaukiant: kaip per pastaruosius 5 metus keitėsi populiariausia mobilioji platforma pasaulyje?
Birželio 3 d. 21:02
Du nauji saulės elektrinių parkai ir vieną jų statys Ignalinos atominė elektrinė
Birželio 3 d. 18:43
Lietuvos padangėje ypatingas svečias: atliekami bandymai, užtikrinantys skrydžių saugą
Birželio 3 d. 18:05
Kol vietos prekybininkai svarsto, lietuvių sukurtą prekybos inovaciją sėkmingai taiko estai
Birželio 3 d. 13:23
Kibernetinio saugumo specialistas: pasinaudoję wi-fi sukčiai gali patekti net į jūsų namus
Birželio 3 d. 12:49
Perkate planšetinį kompiuterį? Viskas, ką 2020 m. turi turėti šis įrenginys
Birželio 3 d. 10:39
Trimačio Vilniaus žemėlapio nauda: aiškesni planai, darnesnė miesto plėtra
FS19 Mods
FS19 Map mods, FS19 Courseplay, FS19 GPS mod
SnowRunner Mods
SnowRunner maps, SnowRunner trucks, How to install mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
How to Install Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Maps, Minecraft Dungeons Skins
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Šlagbaumas
Fontanai, lauko židinys, supynės
LS19 Mods
Fs19 modhub, fs19 maps, FS19 Seasons
Snowrunner Mods
Snowrunner Maps, Snowrunner Trucks, Install Snowrunner Mods
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Lietuvos pažanga įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus

Publikuota: 2005-03-31 15:06
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: IVPK

Š. m. kovo 25 d. dienraštis „Verslo žinios“ rubrikoje „Užsienio žinios“ išspausdino publikaciją „Lietuva dar nešiuolaikiška“, kurioje pateikiama Europos reformų centro paskelbtos apžvalgos – „Lisabonos varžytuvės: ar Europa gali konkuruoti?“ santrauka. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atkreipia dėmesį, kad publikacijoje paskelbta informacija nėra tiksli.

 Rodyti komentarus (2)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Pastaruoju metu pasirodė nemažai įvairių tyrimų bei ataskaitų, kuriose pateikiami Lisabonos strategijos pirmųjų penketo įgyvendinimo metų vertinimai. Š. m. kovo 25 d. dienraštis „Verslo žinios“ rubrikoje „Užsienio žinios“ išspausdino publikaciją „Lietuva dar nešiuolaikiška“, kurioje pateikiama Europos reformų centro paskelbtos apžvalgos – „Lisabonos varžytuvės: ar Europa gali konkuruoti?“ santrauka.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komitetas) atkreipia dėmesį, kad publikacijoje paskelbta informacija nėra tiksli. Publikacijoje trūksta gilesnės analizės, pateikiama informacija fragmentiška, išplėšta iš konteksto joje pateikti faktai iškraipo pristatytos apžvalgos esmę. Dienraštyje nepateiktos visos nuorodos į publikacijoje naudotus šaltinius. Pavyzdžiui nepateikta nuoroda cituojant nepriklausomo elektroninio naujienų portalo EurActiv.com š. m. kovo 23 d. apibendrinimus apie 10 ES naujų šalių narių. Dienraščio publikacijoje formuojamas neigiamas Lietuvos įvaizdis neturi jokio pagrindo. Apžvalgoje Lietuva įvertinta kaip viena pažangiausių valstybių, patenkančių į ES šalių dešimtuką, kurios nuo 1999 m. padarė didžiausią pažangą sėkmingai įgyvendinant ekonomines reformas.

„Manau vertinimai susiję su ES vykdomomis ekonominėmis reformomis yra labai svarbi tema reikalaujanti deramo dėmesio ir kruopščios analizės. Jei apsiribosime vien paviršutiniškais apibendrinimais ar dar blogiau, klaidinsime žmones prarasime galimybę teisingai vertinti tiek mūsų pačių, tiek ir kaimyninių šalių pasiekimus“, – sakė Komiteto direktorius Aurimas Matulis.

Europos Sąjungai 2000 m. pavasarį iškėlus ambicingus tikslus tapti pačiu konkurencingiausiu pasaulio regionu, buvo pradėtas įgyvendinti ekonominių reformų planas, žinomas Lisabonos strategijos vardu. Šiame plane numatoma iki 2010 m. pasiekti ryškių socialinių, ekonominių permainų bei ženklių pokyčių aplinkosaugos srityje. Europos Sąjunga per dešimtmetį turėtų tapti „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje būtų suderinta darni ekonominė plėtra su didesniu ir geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda“.

Šių metų kovo mėnesį, Europos Sąjungai įpusėjus įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus, Europos reformų centras paskelbė apžvalgą – „Lisabonos varžytuvės: ar Europa gali konkuruoti?“, kurioje pateikiami ES šalių narių vykdytų ekonominių reformų vertinimai. Šioje apžvalgoje pateiktos išvados paremtos Lisabonos strategijos struktūrinių rodiklių, kuriais yra vertinama ES šalių narių pažanga ekonomikos, aplinkosaugos ir socialinėje srityse, analize. Tyrimo autoriai įvertinę daugiau negu 100 rodiklių sudarė ES šalių narių „Lisabonos strategijos lygos lentelę“, kurioje pagal pasiektą pažangą nuo 1999 m. eilės tvarka šalims paskirtos atitinkamai 1–27 vietos. Apžvalgoje įvertintos 25 ES šalys narės taip pat Bulgarija ir Rumunija. Tarp geriausiai atitinkančių strategijos siekius minimos Šiaurės Europos šalys – Švedija, Suomija, Danija. Jos apžvalgoje vadinamos neabejotinomis lyderėmis, pademonstravusiomis investicijų į žinias svarbą, kurios leidžia sukurti geresnes gyvenimo sąlygas. Taip pat nestokojama pagyrimų Vengrijai, Airijai ir Didžiajai Britanijai. Tuo tarpu už delsimą įgyvendinti būtinas ekonomines reformas labiausiai kritikuojama Italija. Nestokojama kritikos Prancūzijai bei Vokietijai, kurioms tyrimo autoriai primena nepakankamas pastangas sprendžiant nedarbo problemą.

Lietuvos pažanga įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus vertinama gana palankiai, jai priskiriama 14 vieta. Apžvalgos autoriai Lietuvą ypač giria už ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę rodiklius. Šioje srityje tik Lietuva ir Ispanija pasiekė būtiną 1,5 proc. neharmonizuotos ES teisės ribą. Tuo tarpu Čekijos neperkeltos ES teisės apimtys siekia 9,6 proc., o Italijai bei Prancūzijai tenka apie 30 proc. visų ES vidaus rinkos teisės pažeidimų. Tobulinant teisinę bazę, Lietuva taip pat minima kaip nemažą pažangą padariusi valstybė, paprastinant verslo teisinį reguliavimą.

Apžvalgoje atkreipiamas dėmesys į tai kaip šalys narės laikosi ES valstybės dotacijų taisyklių, pažymima, kad ES naujokėms nevienodai sekasi įgyvendinti šiuos reikalavimus. Čekijoje, Lenkijoje, Maltoje ir Kipre valstybė labiausiai remia įvairias pramonės šakas, tuo tarpu Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Slovėnijos valstybinės dotacijos mažiausios visoje ES.

Gyventojų kompetencija – vienas svarbiausių veiksnių galinčių ES sudaryti palankesnes sąlygas spręsti nedarbo problemas bei didinti produktyvumą. Šiuo požiūriu vertinta, kaip šalys narės atitinka tikslus, kad 85 proc. 20–24 metų amžiaus gyventojai būtų įgiję vidurinį išsilavinimą. Lietuva kartu su Švedija, Airija bei Austrija priskiriama prie šalių grupės jau sėkmingai įgyvendinusios šį tikslą.

Tačiau apžvalgos autoriai remdamiesi Europos Komisijos duomenimis konstatuoja, kad vienu iš trukdžių plėtoti informacinę visuomenę ES – gana aukštos asmeninių kompiuterių kainos ir nepakankamai išvystyta telekomunikacijų infrastruktūra. Lietuva sulyginama su Latvija, Bulgarija ir Rumunija kur yra dar gana didelis kompiuterių kainų ir gyventojų mėnesio pajamų atotrūkis. Taip pat pažymima, kad šalyje dar nepakankamas namų ūkių turinčių interneto ryšį lygis, tačiau jau akivaizdžiai matyti ženklūs pokyčiai ir šis skaičius nuo 2000 m. išaugo daugiau negu penkis kartus nuo 2,3 proc. iki 12 proc. Kaip rodo Europos Sąjungos valstybių patirtis, reikšmingu postūmiu informacinių technologijų skvarbos didėjimui gali būti mokestinės lengvatos, taikomos įvairiems produktams, susijusiems su naujų ryšio ir informacinių paslaugų panaudojimu (kompiuteriams, internetui ir pan.). Reikšmingas žingsnis šioje srityje – 2004 m. birželį Seimo priimta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa, kuri papildė 21 straipsnio „Iš pajamų atimamos gyventojo patirtos išlaidos“ 1 dalį nauju punktu, numatančiu, kad iš gyventojo pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos gyventojo išlaidos už vieną kompiuterinės įrangos vienetą su programine įranga ir (arba) interneto prieigą per metus. Tai reiškia, kad gyventojai jau šiais metais galės susigrąžinti iki 33 proc. už įsigytą kompiuterį su programine įranga bei interneto prieiga sumokėtų lėšų. Tikimasi, kad šios priemonės taps reikšmingu namų ūkių kompiuterizavimo skatinimo veiksniu.

Apžvalgoje Lietuva giriama už sėkmingai vykdomą pensijų reformą, už pasiekimus aplinkosaugoje. Tačiau kritikuojama už nepakankamai efektyvų energetinių išteklių, geležinkelio infrastruktūros naudojimą.

Apibendrinant apžvalgos autoriai konstatuoja, kad ES šalys narės iš lėto, bet nuosekliai įgyvendina Lisabonos strategijos nuostatas. Tačiau nepaisant nemažai jau įvykdytų bei vykdomų reformų įvairiose srityse, kol kas ypač svarių rezultatų dar nėra. Tarp ES šalių narių pastebimi ryškūs skirtumai, o įgyvendinant atskirus Lisabonos strategijos uždavinius skirtingose šalyse matyti labai didelė pažanga. Tam tikrose srityse naujų ES šalių narių pasiekta pažanga netgi didesnė už ES senbuvių ir tai leidžia paneigti anksčiau darytas prielaidas neva praėjusiais metais įvykusi Europos Sąjungos plėtra pristabdė ekonomines reformas visoje ES.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

ENEBA's game store

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2020 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
MoksloFestivalis.lt
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama