Elektronika.lt
 2024 m. balandžio 26 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 26 d. 18:43
Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: kokių galių mūsų išmaniesiems suteiks „Android 15“ atnaujinimas?
Balandžio 26 d. 16:49
Automobiliuose vis dažniau naudojamos kameros, kurios pakeičia įprastinius veidrodėlius: kokie tokio sprendimo privalumai ir trūkumai?
Balandžio 26 d. 14:29
„Instagram“ ruošia kritikuojamą funkciją: leis realiu metu matyti draugų buvimo vietą
Balandžio 26 d. 12:41
Švarus telefonas veiks gerokai greičiau, ilgiau neišsikraus
Balandžio 26 d. 10:20
Naujieji „Audi“ įkraunami hibridai Q7 ir Q8 elektros režimu įveiks iki 90 km atstumą
Balandžio 26 d. 08:04
Išskirtinės JUNG naujienos svarbiausioje statybų verslui skirtoje parodoje „RESTA“
Balandžio 25 d. 20:47
Nuo asfalto nulipti drąsinantis elektrinis SUV: kaip gamintojai dėlioja šį pasjansą?
Balandžio 25 d. 18:22
Kosmoso agentūrai NASA Lietuvoje sukurtas palydovas pasiekė orbitą – testuos saulės bures
Balandžio 25 d. 16:36
AOC dovana turinio kūrėjams – tobula drobė tikroms spalvoms „Graphic Pro U3 Series“
Balandžio 25 d. 14:36
Gegužę – svarbūs pokyčiai tūkstančiams „Shopify“ vartotojų (1)
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Kasdien medijoms lietuviai skiria po 9 valandas

Publikuota: 2022-11-14 12:25
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Karolina Panto
Inf. šaltinis: LRT radijo laida „10–12“, LRT.lt

Naujausias atliktas tyrimas rodo, jog Lietuvos gyventojai įvairioms medijoms per dieną skiria kone 9 valandas. Didžioji to laiko dalis atitenka internetui ir televizijai, o du trečdaliai gyventojų šiomis medijomis kasdien naudojasi vienu metu.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Naujausias „Kantar“ „Media Day“ atliktas tyrimas rodo, jog Lietuvos gyventojai įvairioms medijoms per dieną skiria kone 9 valandas. Rinkos tyrimų bendrovės jaunesnysis projektų vadovas Ričardas Brazaitis LRT RADIJUI pasakoja – didžioji to laiko dalis atitenka internetui ir televizijai, o du trečdaliai gyventojų šiomis medijomis kasdien naudojasi vienu metu. Nors lyginant su ankstesnių metų rezultatais prie medijų praleistas laikas sumažėjo, ekspertas pastebi – žmonės darosi medijoms vis ištikimesni.

Kasdien medijoms lietuviai skiria po 9 valandas
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

„Esminiai rezultatai yra tie, kad šalies gyventojai prie medijų praleidžia jau beveik 9 val. per parą. Iš esmės, yra sakoma, kad tam subalansuotam gyvenimui reikėtų parą dalinti į 3 lygias dalis – po 8 val. skirti miegui, darbui ir poilsiui. Tačiau mes matome, kad jau atsirado tarsi ir ketvirtoji kategorija paroje – medijų kategorija. Jeigu ilsintis ar dirbant medijų naudojimas kartais tampa neišvengiamas, miegant vartoti medijų negalime. Tai, ko gero, kažkokia miego sąskaita mes tas medijas ir naudojame.

(...) Ypač tai matosi 16–34 metų amžiaus kategorijose. Mūsų jaunoji karta linkusi budėti prie medijų kone visą parą. Ypač tai aktualu mūsų Z kartai, kuri, pagal mūsų turimus duomenis, miegui per parą skiria jau mažiau laiko nei interneto vartojimui“, – sako R. Brazaitis.

– Kaip buvo atliktas šis tyrimas?

– Tyrimas atliekamas kartą metuose, pavasarį, vasario–balandžio mėnesiais internetinės apklausos būdu. Žmonės pildo klausimyną apie tai, kaip jie vartoja medijas vienos paros laikotarpiu. Apklaustųjų buvo virš 1500, jų amžius – nuo 16 iki 74 metų. Apklausa atlikta pagal atsitiktinės kvotinės atrankos metodą tam, kad būtų atspindėtas tas vadinamasis mažosios Lietuvos modelis. Galime įsivaizduoti – Lietuvoje nuo 16 iki 74 metų amžiaus gyventojų yra 2 mln. 75 tūkst. Tai maždaug tokią populiacijos dalį šis tyrimas atspindi.

– Kas yra įtraukiama į medijų vartojimą? Ar, pavyzdžiui, darbas prie kompiuterio jau laikomas medijų vartojimu?

– Iš esmės, žmonės patys pildo klausimyną paroje, žymi laiko intervalus kas 15 minučių, kada jie kokią nors mediją vartojo. Mes neklausiame, ar jie tada dirba. (...) Tačiau logiškai mąstant, tikrai galima nusakyti, kada kokia medija yra aktyvesnė. Pavyzdžiui, tai labai matosi su radiju. Žmonės dažniau jį vartoja ryte, 8–9 val., tai, savaime suprantama, turbūt keliaudami kažkur iš namų, pavyzdžiui, automobilyje. Radijas taip pat aktyvus ir vakare, po darbų grįžinėjant namo. Tai tokiu principu vadovaujantis galima suprasti, kaip tas medijas [žmonės] vartoja – ar tuo metu ilsisi, ar dirba.

– Kiek vidutiniškai valandų gyventojas praleidžia prie atskirų medijų?

– Populiariausia medija yra internetas – šalies gyventojai jam skiria 5,5 val. per parą. (...) Daugiau negu pusė to laiko skiriama socialinių tinklų naršymui, o populiariausias įrenginys [tam] yra mobilusis telefonas. Televizija kasdien pasiekia kas septintą šalies gyventoją ir per parą gyventojai televiziją žiūri maždaug apie 3,5 val.

– Į tyrimą įtrauktos ir medijos, kurių vartojimas yra mažesnis – pavyzdžiui, spauda, knygos. Ką apie jas byloja tyrimo duomenys?

– Knygoms ir spaudai šalies gyventojai per parą bendrai skiria apie 20 min. Tačiau reikėtų pasižiūrėti į tą spaudos ir knygų vartotoją kaip į tokį, kuris per parą bent kažkiek tas knygas skaito. Tai šie rodikliai yra gerokai didesni – skaitovai kasdien skaito nuo 1,5 iki 2 val. Tai reiškia, kad tiek spauda, tiek knygos turi savo stabilią auditoriją – 15 proc. šalies gyventojų, kuriuos ir pasiekia kasdien.

– Šis tyrimas taip pat parodė, kokios medijos yra dažniausiai vartojamos vienu metu. Kokie Jūsų pastebėjimai šiuo klausimu?

– Mediją kartu su kita medija vienu metu naudoja du trečdaliai auditorijos. Pati populiariausia medija, vartojama su kažkuo kitu, yra internetas. Labiausiai kartu vartojamos medijos yra internetas su televizija – du trečdaliai auditorijos kasdien jas kartu naudoja po 1,5 val.

– Kokius pokyčius, lyginant su pernai, parodė apklausos rezultatai?

– Lyginant su praeitais metais, laikas su medijomis truputį sutrumpėjo – bendrai per parą medijoms skiriamo laiko sumažėjo apie 20 min. Tačiau reikia suprasti, kad tai buvo pandeminis laikotarpis. (...) Savaime suprantama – baigėsi karantino ribojimai, žmonės vėl tas veiklas vykdo, kurių galbūt negalėjo vykti pernai. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad nors iš pažiūros tas medijų laikas tarsi ir sumažėjo bendrai, tačiau žmonės medijoms darosi vis lojalesni. Jeigu jie kažkokią mediją vartoja, jie tai daro vis ilgiau. Iš esmės, pasirenka kažkokią mediją ir tampa jos gerbėjais.

– Kaip Jums atrodo tas augantis medijų poreikis – ar tai yra neišvengiama? Kokios būtų Jūsų prognozės ateičiai?

– Medijos iš esmės tampa vis labiau prieinamos įvairiose amžiaus grupėse. Taip pat pastebima, kad, pavyzdžiui, vaizdo žaidimai yra auganti medija – žaidžia kas penktas šalies gyventojas ir vyresnėse amžiaus grupėse ši medija populiarėja. Tas pats internetas, kuris kasdien pasiekia jau kas aštuntą šalies gyventoją, turbūt neišvengiamai kažkada pasieks ir kas septintą. Tai, kaip minėjau, žmonės pasirinks, kokia medija labiausiai atitinka jų keliamus lūkesčius ir jai bus vis ištikimesni.

Psichologas Gediminas Navaitis: reikėtų profilaktiškai pasilaikyti „medijų dietos“

LRT RADIJO kalbintas psichologas G. Navaitis sako – minėtas tyrimas parodo, jog medijos sudaro tikrai didelę dalį žmonių gyvenimo. Visgi specialistui norėtųsi rezultatus išanalizuoti dar smulkiau – sužinoti, ką konkrečiai žmogus veikia su tomis medijomis – ar su jų pagalba dirba, ar tiesiog pramogauja. Nuo to, anot pašnekovo, priklauso ir tai, ar reiktų tą medijų vartojimą mažinti.

„Jeigu aš turiu kokias 6 val. vaizdo paskaitų, tai galima pasakyti, kad aš buvau internete. Bet jei aš ten 6 val. savo malonumui įvairiausiuose tinklalapiuose būčiau ar pokalbių kambariuose ir tai būtų kasdien, tai tada tokiam žmogui reikėtų diagnozuoti priklausomybę“, – dėsto G. Navaitis.

Vis dėlto psichologas pataria kiekvienam žmogui, net ir nejaučiančiam priklausomybės, profilaktiškai susimažinti laiką, praleistą su medijomis. Tai ypač aktualu šiuolaikiniam žmogui, kuris, kaip rodo tyrimo duomenis, neretai dėl medijų aukoja miegui skirtą laiką.

„Kaip ir daugelyje kitų sričių, reikia tam tikros drausmės, tvarkos savo gyvenime. Jeigu mes esame įpratę kalbėti apie dietas, apie maisto vartojimo ribojimą, tai prasminga būtų pasiūlyti ir sąvoką „žiniasklaidos vartojimo dieta“ ar „medijų dieta“, kada sąmoningai apribojamas medijų vartojimas. Manyčiau, tai net suteikia tam tikrą pranašumą, džiaugsmus. (...) Toks apribojimas kartais pozityviai paveikia ir santykius su kitais žmonėmis, atveria naujas laisvalaikio galimybes. Tad drąsiai pasiūlyčiau vienos ar dviejų savaičių medijų dietą“, – tikina pašnekovas.

Apie tendenciją, kuomet žmonės vienu metu vartoja kelias medijas, G. Navaitis sako taip: tai tas pats, kas vienu metu valgyti kelis patiekalus – nepajuntamas nei vieno iš jų skonis.

„Kai kuriems žmonėms papildomas, nelabai stiprus dirgiklis padeda susikaupti, todėl ne vienas žmogus dirbdamas intelektinį darbą įsijungia muziką, kad ji fone grotų. Galiausiai sporto klubuose groja muzika, kuri irgi sukuria tam tikrą ritmą. Visgi svarbu ne tai, ar veikia prietaisas, kuris mus supažindina su kuo nors, bet ką jis transliuoja. Jeigu vienu metu ir bandau žiūrėti įtemptas sporto varžybas, kuriose varžosi mano mylima komanda, ir naršau išmaniajame telefone, tai, matyt, prarandu dalį malonumo darydamas ir vieną, ir kitą veiksmą“, – aiškina specialistas.

Viso interviu klausykitės LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše. Parengė Aistė Turčinavičiūtė.


LRT



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama