Per šiuos ir kitus metus visuose Lietuvos miestuose atsiras teritorijos, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas. Vėliau numatoma gerokai riboti įprastus degalus naudojančio transporto registravimą ir galiausiai drausti jų registraciją.
Per šiuos ir kitus metus visuose Lietuvos miestuose atsiras teritorijos, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas. Vėliau numatoma gerokai riboti įprastus degalus naudojančio transporto registravimą ir galiausiai drausti jų registraciją.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Visa tai numatyta Aplinkos ministerijos parengtame ir oficialiai registruotame Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės plane.
Pranešime žiniasklaidai aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad Lietuvoje atsisakyti naftos ir anglies produktų – ne praradimas, o palanki galimybė.
„Mažinti iškastinio kuro naudojimą – tai ne tik būdas gelbėti perkaitusią planetą, bet ir didelė nauda gyventojams. Lietuvos priklausomybė nuo iškastinio kuro milžiniška: importuodami degalus, anglį, dujas, kasmet atiduodame milijardus eurų svetur, užuot patys pagaminę energiją iš vietinių atsinaujinančių išteklių. Atsisakę naftos produktų tapsime turtingesni, todėl tai reikia daryti kuo skubiau“, – komentuoja S. Gentvilas.
Projekte numatoma, kad iki 2023 m. – tai yra per šiuos ir kitus metus – miestuose savivaldybių tarybos turės nusistatyti mažos taršos zonas (jose ribojamas arba draudžiamas įprastinių automobilių eismas).
Be to, planuojama kad iki 2027 m. visas didmiesčių viešasis, taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantis transportas naudos tik atsinaujinančius energijos išteklius (AEI).
Kadangi benzinas, dyzelinas ir įprastos dujos gaunami iš iškastinio kuro, o ne atsinaujinančių energijos šaltinių, reikia tikėtis, kad iki to laiko bent jau didžiųjų miestų gyventojai važinės tik elektrą ar kitus AEI naudojančiu viešuoju transportu.
Kaip teigiama ministerijos projekte, iki 2030 m. bus siekiama, kad elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės sudarytų 50 proc. visų transporto priemonių parke ir 50 proc. bus sumažintas įprastais degalais (benzinu ir dyzeliu) varomų automobilių skaičius miestuose.
Taip pat norima didinti elektromobilių kiekį, kad jau iki 2025 m. M1 klasės (tai yra lengvųjų automobilių) elektromobilių skaičius sudarytų ne mažiau kaip 10 proc., o lengvųjų krovininių N1 klasės elektromobilių skaičius – ne mažiau kaip 30 proc. metinių pirkimų sandorių.
Tuomet iki 2030 metų tikimasi kad M1 klasės elektromobilių skaičius sudarys ne mažiau kaip 50 proc., o N1 klasės elektromobilių skaičius – 100 proc. transporto priemonių metinių pirkimų sandorių.
„Regitros“ duomenimis, šiuo metu elektromobilių Lietuvoje tėra kiek daugiau 2,6 tūkst., o dyzelinių ir benzininių automobilių – daugiau kaip 1,3 mln. Panašiomis proporcijomis vykdomi ir sandoriai su naujais ar jau eksploatuotais automobiliais.
Kaip nurodoma klimato valdymo darbotvarkės projekte, nuo 2030 m. sausio 1 d. N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, išskyrus alternatyviaisiais degalais varomas N1 klasės transporto priemones, Lietuvoje nebūtų registruojamos.
Iki 2035 m. bus siekiama, kad elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės Lietuvoje sudarytų 100 proc. transporto priemonių parke, ir miestuose neliktų įprastais degalais (benzinu ir dyzelinu) varomų automobilių.
Galiausiai projekte įvardijamas siekis iki 2040 m. užtikrinti, kad kelių transporte iš viso nebūtų naudojamas iškastinis kuras. Paprastai kalbant, iki to laiko Lietuvoje neturėtų likti jokių dyzelinių ir benzininių automobilių.
Minėtą dokumentą dar turės patvirtinti Seimas, tačiau visoje Europos Sąjungoje siekiama maksimaliai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo ir pereiti prie AEI. Tad Lietuvoje matyt, irgi teks atsisakyti visų automobilių su vidaus degimo varikliais, kurie kaip kurą naudoją iš naftos pagamintą benziną ar dyzeliną.
