Buitiniai prietaisai, kaip lygintuvai, dulkių siurbliai, skalbimo mašinos ar šaldytuvai sudaro didžiausią elektronikos atliekų srautą visame pasaulyje. Pastebima, kad dėl karantino laikinai apribojus šių atliekų surinkimą ir pridavimą gyventojai linkę palikti elektronikos atliekas neleistinose vietose.
Buitiniai prietaisai, kaip lygintuvai, dulkių siurbliai, skalbimo mašinos ar šaldytuvai sudaro didžiausią elektronikos atliekų srautą visame pasaulyje. Pastebima, kad dėl karantino laikinai apribojus šių atliekų surinkimą ir pridavimą gyventojai linkę palikti elektronikos atliekas neleistinose vietose, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Jau daugiau nei pusantro mėnesio Lietuvoje įvestas karantinas atsiliepė ir atliekų tvarkytojų veiklai. Dėl darbuotojų ir klientų saugumo atliekų surinkimo ir perdirbimo bendrovės laikinai yra sustabdžiusios asmenų aptarnavimą atliekų priėmimo aikštelėse. O didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse neretai, ypač šeštadieniais, susidaro dideli lankytojų srautai.
„Karantino metu gyventojai daugiau randa laiko išvalyti namus nuo atliekų ir tai džiugina. Tačiau neramina faktas, kad nemažai buitinės elektroninės įrangos atsiduria neleistinose vietose: jos sandėliuojamos tiesiog už namo tvoros arba neteisėtai išvežamos į atokesnes vietas. Ragintume gyventojus, ypač tuos, kurie patenka į rizikos grupę, neskubėti bet kaip atsikratyti atliekomis ir palaukti karantino pabaigos. Švelnėjantys karantino ribojimai ar jų panaikinimas leis atliekų tvarkytojams grįžti prie įprastos veiklos ir sudaryti gyventojams kuo palankesnes sąlygas atliekoms priduoti“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Organizacijos vadovė pažymi, kad prasidėjus vasarai kai kurie atliekų tvarkytojai organizuoja įvairias atliekų surinkimo akcijas. Pavyzdžiui, EGIO kartu su bendrove „Atliekų tvarkymo centras“ kaip ir kasmet pakvies šalies bendruomenes vėl dalyvauti aplinkosauginiame projekte „Mes rūšiuojam. Vasara“. Projekto metu bendruomenės renka elektronikos ir nešiojamųjų baterijų bei akumuliatorių atliekas. Vien pernai švariai ir saugiai aplinkai neabejingos bendruomenės surinko 65 tonas elektronikos atliekų.
Suskaičiavo atliekas
Jungtinių Tautų duomenimis, kiekvienais metais pasaulyje susidaro apie 50 mln. tonų elektronikos atliekų. Prognozuojama, kad nesumažėjus elektronikos atliekų srautui jau 2050 metais jų kiekis gali perkopti 120 mln. tonų. Įvertinus tai, kad tik penktadalis elektronikos atliekų pasaulyje perdirbama, galima nesunkiai įsivaizduoti, kad šios atliekos yra didelė visuotinė ekologinė problema.
Elektronikos atliekos kelia susirūpinimą dėl oro, vandens ir dirvožemio taršos, nes patekusios į aplinką atliekos gali ją užteršti švinu ir kitomis pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, kadmiu, chromu ir kt.). Maža to, netinkamai sutvarkyta elektroninė įranga, pavyzdžiui, kompiuteriai ar mobilūs telefonai, kelia problemų dėl informacijos saugumo. Besivystančiose šalyse, tvarkant elektronikos atliekas, neretai išnaudojami žmonės ir net vaikai. Be to, dėl augančio vartojimo ir mažo atliekų perdirbimo kiekio eikvojami riboti gamtos ištekliai.
Southamptono universitetas Anglijoje paskaičiavo, kad pasaulyje didžiausią elektronikos atliekų srautą (37 proc.) sudaro tokie elektroniniai buitiniai prietaisai, kaip lygintuvai, virduliai, skrudintuvai, dulkių siurbliai ir panašiai. Maždaug penktadalį (22 proc.) viso elektros ir elektroninės įrangos srauto atitenka šaldikliams, šaldytuvams, skalbimo mašinoms ir drabužių džiovyklėms, viryklėms, mikrobangų krosnelėms ir kitai įrangai. Elektriniai šildytuvai, oro kondicionieriai, termostatai ir pan. atsiriekia 17 proc., televizoriai, kompiuteriai ir pan. – 14 proc., o smulki informacinė įranga, kaip mobilūs telefonai, nešiojamieji kompiuteriai ir pan. – 9 proc. visų elektronikos atliekų pasaulyje.
„Kiekvienas iš mūsų su buityje naudojama elektronine įranga susiduriame kasdien. Elektronikos atliekos yra bene sparčiausiai augantis atliekų srautas visame pasaulyje. Jungtinės Tautos tokį augimą yra pavadinusios atliekų cunamiu. Lietuva – ne išimtis, joje taip pat neslopsta elektroninės įrangos naudojimas, o kartu didėja ir atliekų kiekis, kurias būtina tinkamai rūšiuoti ir perdirbti“, – kalba V. Masalienė.
Buityje susidarančioms elektronikos atliekoms priskiriami kompiuteriai, mobilieji telefonai, spausdintuvai, kopijavimo įranga, vaizdo kameros ir grotuvai, televizoriai, šaldytuvai ir šaldikliai, indaplovės, skalbimo mašinos ir drabužių džiovinimo įranga, mikrobangų krosnelės, viryklės, lygintuvai, skrudintuvai, elektriniai šildymo prietaisai, lempos, dulkių siurbliai, vejos pjovimo ar kiti sodo darbų įrankiai, grąžtai, pjūklai, žaislai bei kita įranga.
Elektronikos atliekų jokiu būdu negalima šalinti į buitinių atliekų konteinerius, nes jos užterštų aplinką ir keltų pavojų žmonių sveikatai.
